„Coface“: Baltijos šalių statybos sektoriuje mokėjimo atidėjimų šiemet daugės

Verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ ekspertų vertinimu, Baltijos šalyse statybos bendrovės vis dar yra tarp tų juridinių subjektų, kuriems mokama daugausia draudimo išmokų ir kurie išgyvena ne pačius geriausius laikus.

„Šiuo metu Baltijos šalių statybos sektoriuje pastebime sąstingį ir nedidelę apyvartą, palyginti su „geraisiais metais“. Latvijos statybos sektoriaus padėtis yra kur kas blogesnė negu Lietuvos: šioje kaimyninėje šalyje sulaukiame 30 % daugiau statybos bendrovių paraiškų draudimo išmokoms gauti nei Lietuvoje“, – teigia „Coface“ komercijos direktorius Baltijos šalims Mantvydas Štareika.

Pasak „Coface“ ekspertų, kol kas nepastebima, kad, Lietuvoje įvedus eurą, būtų pasikeitusi gyventojų perkamoji galia ar įpročiai. Neatsižvelgiant į tai, euro įvedimą galima laikyti tam tikru nekilnojamojo turto rinkos atskaitos tašku. Praėjusiais metais statybos sektorius buvo suaktyvėjęs visų pirma dėl to, kad vartotojai puoselėjo lūkesčius, jog įvedus eurą nekilnojamojo turto kainos staiga šaus į viršų. Taip neįvyko ir neturėjo įvykti, o kainas žmonės patys pakėlė suaktyvindami paklausą, prie to prisidėjo ir pardavėjai, turėję didesnių lūkesčių prieš įvedant eurą. Antra, šis sektorius atrodė aktyvesnis dėl to, kad savotiškai legalizuoti šešėliniai pinigai: neįprastai daug objektų, ypač individualių namų ar kotedžų, buvo statomi siekiant įgyvendinti būtent šį tikslą. Atsižvelgiant į visa tai, prognozuojama, kad šiais metais Lietuvos nekilnojamojo turto rinka šiek tiek stabtels, palyginti su ankstesniais metais: turėtų nusistovėti tiek kainos, tiek ir apimtys šiame sektoriuje.

„Tai neigiamai paveiks ir šio sektoriaus įmonių atsiskaitymų įpročius, nes patirtis rodo, kad statybos įmonės, ypač smulkesnės, mažai dėmesio skiria apyvartinėms lėšoms valdyti, todėl, atitinkamai stabtelėjus augimui ar, dar blogiau, mažėjant apyvartai, ima trūkti apyvartinių lėšų“, – pastebi Mantvydas Štareika.

Nuvertėjus Rusijos rubliui, tai, kad rusams išduodami leidimai gyventi, tapo nebereikšminga nekilnojamojo turto rinkos plėtrai. Rusai, kurie galėjo sau leisti įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje ir Latvijoje, tai jau padarė. Remiantis „Coface“ duomenimis, šiuo metu jo beveik neperkama. Baltijos šalių statybos sektorius išgyvena nelengvus laikus taip pat dėl to, kad vietiniai gyventojai bei įmonės įsigyja ne itin daug nekilnojamojo turto, be to, šalyse yra įgyvendinama neveiksminga sovietinių laikų namų renovacijos politika.
 
„Mūsų patirtis rodo, jog ypač minėtosios smulkios įmonės, kurių apyvarta mažesnė, dažniausiai savo veiklą finansuoja naudodamos tiekėjų pinigus, dėl to numatomi ilgi atsiskaitymo terminai už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas. Taigi nekilnojamo turto kainoms ir toliau išliekant panašioms, o paklausai sumažėjus, pajausime aiškią tendenciją – kils atsiskaitymo sutrikimų. Tikrai neprognozuojame dramatiškos situacijos, susijusios su mūsų draudimo išmokomis, tačiau numatome, kad Baltijos šalyse padaugės atidėjinių bei nuostolių šiame sektoriuje“, – teigia „Coface“ atstovas.

Vertinant pagal draudimo išmokas, statybos sektorius Europoje dalijasi pirmąja vieta su metalo pramonės sektoriumi. „Šie du verslo sektoriai yra glaudžiai susiję, todėl mes galime užtikrintai teigti, kad, nors padaryta pažanga Lenkijoje ir kai kuriose kitose šalyse, Europos statybos sektoriuje vis dar mokama daugiausia draudimo išmokų“, – teigia Mantvydas Štareika.