„Coface“: dėl „Brexit“ dar lėčiau augs Didžiosios Britanijos ekonomika, žalą pajus visa ES

Po nelaimingai pasibaigusio referendumo dėl Didžiosios Britanijos likimo Europos Sąjungoje (ES) nerimo bangos nuvilnijo per viso pasaulio biržas: Japonijos, Vokietijos ir Prancūzijos indeksai krito 7–8 % – net daugiau nei Londono biržos indeksas (–4,5 %).

Kaip teigia tarptautinės verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ analitikai, finansų rinkų svyravimas trumpuoju laikotarpiu išliks, jo amplitudė priklausys nuo politinių sprendimų ateinančiomis savaitėmis.

Smarkiai nukentėjęs Didžiosios Britanijos vartotojų ir verslo pasitikėjimas skaudžiausiai palies nuo vartojimo priklausomą verslą, jam taip pat ne į naudą išeis ir infliacija, kurią išaugins į trisdešimties metų žemumas nusiritęs Didžiosios Britanijos svaras sterlingų.

Spėjama, kad dėl referendumo rezultatų sumenks verslo investicijos, taip pat dėl pabrangusio importo bus sunkiau verstis Jungtinės Karalystės statybų sektoriui. Tiesa, dėl silpno svaro trumpuoju laikotarpiu laimės Didžiosios Britanijos eksportuotojai. Apskritai „Coface“ analitikai mažina šios šalies ūkio augimo 2016 m. prognozę iki 1,2 % (ankstesnė buvo 1,8 %), o 2017 m. prognozuoja vos 1,1 % augimą.

„Coface“ Lietuvoje vadovo Mantvydo Štareikos teigimu, trumpuoju laikotarpiu Lietuva neturėtų pajusti neigiamų „Brexit“ padarinių, tačiau ilguoju periodu žala bus akivaizdi, ir labiau ne dėl verslo, tiesiogiai dirbančio su Didžiosios Britanijos įmonėmis, bet dėl bendro neigiamo poveikio ES ekonomikai.

„Jungtinė Karalystė patenka į svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių dešimtuką, tačiau mūsų šalies eksportas į ją nesudaro ryškios BVP dalies. Labiau tikėtina neigiamo poveikio Lietuvos ekonomikai priežastis – dar vangesnis nei iki šiol ES ūkio augimas, nulemtas Jungtinės Karalystės ir ES skyrybų“, – sako M. Štareika. 

„Coface“ Lietuvoje vadovas įžvelgia, kad neigiamą „Brexit“ efektą ilguoju laikotarpiu gali pajusti mūsų šalies transporto sektorius, nes atsiskyrus Jungtinei Karalystei gali sumažėti užsakymų.

Anot jo, dėl Didžiosios Britanijos žingsnio neišvengiamai trauksis ES biudžetas ir jos investicinis pajėgumas, todėl naujuoju Bendrijos biudžeto laikotarpiu greičiausiai teks susitaikyti su gerokai mažesne ir dar atsargiau skiriama parama, ES gali atsisakyti ir kai kurių didelių investicinių projektų.

Eksperto teigimu, ypač dideli ES ir Lietuvos ekonomikos sukrėtimai galimi tuo atveju, jeigu Didžiosios Britanijos pavydžiu pasektų kitos narės ir pradėtų byrėti Bendrija. „Referendumas Britanijoje parodė, kad politinė įtampa ES didelė ir ją jau reikia traktuoti kaip realią ekonominę riziką“, – įsitikinęs M. Štareika.

„Coface“ analitikai prognozuoja, kad dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo labiausiai nukentės su šiuo ūkiu glaudžiai susijusi Airija, taip pat kitos mažomis vidaus rinkomis pasižyminčios ES šalys, tokios kaip Nyderlandai, Belgija, Danija ar Švedija.

Nors teigiama, kad Didžioji Britanija turės per dvejus metus susiderėti su ES dėl naujo prekybos susitarimo, „Coface“ Lietuvoje vadovas, remdamasis kitų šalių ir ES derybų pavyzdžiais, sako, kad greičiausiai šis procesas užtruks ilgiau. O paties susitarimo pobūdis ir apimtis labiausiais priklausys nuo naujosios Didžiosios Britanijos vyriausybės, kuriai, pasitraukus Davidui Cameronui, spėjama, vadovaus vienas „Brexit“ šalininkų. Dėl šios aplinkybės abejojama, kad būsimasis ES ir JK susitarimas panašės į dabartinį ES ir Norvegijos prekybos susitarimą, pagal kurį ši šalis turi visiškai laisvą priėjimą prie Bendrijos rinkos. Vis dėlto M. Štareika mano, kad naujoji sutartis turėti būti palanki kitų ES šalių, taip pat Lietuvos, verslui.