lit-LI
03/07/2015
Grupės naujienos

Graikijos referendumas: kyla grėsmė „nuosaikiam, bet laipsniškam atsigavimo scenarijui“ euro zonoje

Birželio 27 d. Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras paskelbė, kad, atsižvelgdamas į užsienio kreditorių reikalavimus, ketina surengti referendumą. Parlamentui patvirtinus, jį numatyta organizuoti liepos 5 d. Graikai balsuos dėl tarptautinių kreditorių siūlomų sąlygų. Birželio 28 d. vakare Graikijos centrinis bankas nustatė kapitalo kontrolės priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią bet kokiai banko veiklai. Europos Komisija pritarė, kad, stengiantis užtikrinti Graikijos bankų sistemos stabilumą, būtina imtis šių priemonių, nors jos ir pažeidžia ES įstatymą dėl laisvo kapitalo judėjimo.

 Išvengta masinio indėlių nutekėjimo

 Ministras pirmininkas Tsipras nusprendė sušaukti referendumą pirmiausia dėl to, kad Graikijos vyriausybei nepavyko susitarti su užsienio kreditoriais, likus vos kelioms dienoms iki birželio 30 d. termino. Nors sulaukta palankių tarptautinių kreditorių komentarų ir prieš savaitę padaryta nemažai nuolaidų (įskaitant pensijų reformas ir karinių išlaidų sumažinimą), praėjusią savaitę derantis pažangos nepasiekta. Dėl neaiškių referendumo rezultatų banko indėliai būtų nutekėję masiškai, jeigu birželio 29 d. bankai būtų dirbę. Primename, kad šie indėliai ėmė gerokai sparčiau nutekėti per pastarąsias 2 savaites: tarp 2014 m. rugsėjo ir 2015 m. gegužės mėnesių indėlių sumažėjo maždaug 22 proc., o birželio 22 d. nutekėjo 1,2 milijardai eurų per dieną. Tai reiškia, kad, jeigu ši tendencija būtų tęsusis, banko indėliai būtų visiškai išnykę per 5 mėnesius. Tokį nutekėjimą galėjo kompensuoti  Europos Centrinis Bankas (ECB), teikdamas didesnio likvidumo sumas. Bet birželio 28 d. ECB, atsižvelgdamas į tai, kad Graikijos bankus po sprendimo sušaukti referendumą vis labiau slegia nemokumo rizika, nusprendė to nedaryti.

Galimos referendumo pasekmės Graikijai

Birželio 30 d. Graikija nepadengė 1,5 milijardo eurų skolos Tarptautiniam valiutų fondui (TVF), bet šaliai bankrotas dar nėra skelbiamas.

Referendumo rezultatai yra labai neaiškūs, nors, remiantis apklausomis, atliktomis birželio 28 d., užsienio skolintojų planas būtų priimtas gana didele balsų persvara. Viena vertus, dauguma graikų vis dar norėtų pasilikti euro zonoje. Tačiau kita vertus, graikams jau įgriso taupyti (ypač jaunimui, bedarbiams ir pensininkams). Be to, šalies ministras pirmininkas Tsipras palaiko balsą „Ne“, tvirtindamas, kad skolintojų reikalavimai „žemina visus Graikijos žmones“. Todėl galimi įvairūs scenarijai:

– laimi balsas „Taip“. Tokiu atveju greičiausiai pavyktų susitarti su skolintojais, nes tai būtų patvirtinta visuotiniu balsavimu. Tada sumažėtų rizika, kad pinigai masiškai nutekės iš bankų sistemos, juo labiau, kad ECB greičiausiai ją paremtų. Taigi palyginti greitai galėtų būti atsisakyta kontroliuoti kapitalą. Be to, Graikija liktų euro zonoje. Tačiau Tsipro vyriausybė atsistatydintų. Tai atvertų duris ankstyviems rinkimams arba koalicinei vyriausybei susiformuoti. Valdžios vairo galėtų imtis visų pirma centristai „To Potami“, centro dešinieji „Naujieji demokratai“ (ND) ir centro kairieji „Pasok“;

– laimi balsas „Ne“. Išsipildžius šiam scenarijui, ECB nustotų Graikijos bankams teikti likvidumą, kapitalas būtų toliau kontroliuojamas. Todėl ilgą laiką užsienio investicijos į šią šalį būtų ribotos. Primename, kad tokios priemonės 2 metus buvo taikytos Kipre, o Islandija tik sušvelnino kai kurias priemones kapitalui kontroliuoti, įvestas 2008 m. Be to, bankams atnaujinus darbą, pinigai vėl imtų nutekėti. Graikijos centrinis bankas būtų priverstas išleisti lygiagrečią valiutą (taip pat de facto pasitrauktų iš euro zonos). Gali būti, kad tada dideliu mastu nuvertėtų naujoji valiuta. Kiltų infliacija. Ekonomika veikiausiai patirtų gilią recesiją;

 – mažiau tikėtini scenarijai: iki liepos 5 d. prezidentas Pavlopoulos atšaukia referendumą arba panaikina jo rezultatus, jeigu referendume dalyvauja per mažai žmonių (mažiau nei 40 proc.). Abu scenarijai sukeltų daug neaiškumų.

 Galimos referendumo pasekmės likusiai euro zonos daliai

 Likusios euro zonos šalys šiandien daug mažiau susijusios su Graikija nei 2011–2012 m., nes privatusis sektorius (ypač euro zonos bankai) daugiau neatlaiko Graikijos valstybę prislėgusios skolos naštos. Tačiau mes negalime atmesti rizikos, kad bloga įtaka išplis per finansų rinkas. Ji gali paplisti į kitas šalis, ypač Portugaliją, ir mažesniu mastu į Airiją, Ispaniją bei Italiją. Bet ECB, jeigu reikėtų, galėtų išpirkti vyriausybės obligacijas, siekdama tai kompensuoti pagal savo obligacijų pirkimo programą (proporcingai tam tikros šalies ECB kapitalo daliai).

Akcijų rinkos greičiausiai bus sudrebintos. Paskutinė, bet ne mažiau svarbi žinia yra ta, kad gali būti suduotas smūgis pasitikėjimui verslu. Be to, euras greičiausiai ir toliau nuvertės. Taip pat „saugaus prieglobsčio šalims“ (daugiausia Vokietijai) būtų naudingas žemesnis valstybės obligacijų pajamingumas. Aišku, kad dėl viso to kiltų grėsmė mūsų prognozuotam „nuosaikiam, bet laipsniškam atsigavimo scenarijui“ euro zonoje.

Atsisiųsti šį pranešimą spaudai : Graikijos referendumas: kyla grėsmė „nuosaikiam, bet laipsniškam ... (73,73 kB)

Susisiekti


Mantvydas ŠTAREIKA

Director Marketing & Sales
Vilnius St. 23
LT-01402 Vilnius
LITUANIA
Tel: +370 52660565
mail: mantvydas.stareika@coface.com

Viršus
  • Lithuanian
  • English