lit-LI
29/10/2018
Šalių rizikos ir ekonomikos apžvalgos

JAV protekcionizmas: „smūgio efektas“ stipriai atsilieps pasaulio ekonomikai

JAV protekcionizmas: „smūgio efektas“ stipriai atsilieps pasaulio ekonomikai

Nuo pat pirmųjų JAV prezidento Donaldo Trumpo pranešimų 2018 m. sausį įvairūs tyrimai mėgino įvertinti, kaip naujos protekcionistinės priemonės paveiks pasaulio šalių prekybą su JAV ir kaip jos atsilieps skirtingoms pramonės šakoms. Nors daug tyrimų aiškiai parodo, kad verslą protekcionizmas veikia neigiamai, iki šiol nebuvo pakankamai vertinimų, kaip JAV prekybos politika paveiks netiesioginius prekybos partnerius.

Pagrindiniai pastebėjimai:

  • Augantis protekcionizmas itin plačiai paveikia didžiąją dalį rinkų: tiek išvysčiusių, tiek augančių.
  • Nors JAV importo tarifai išaugo dvigubai nuo 2009 metų, o sparčiausiai – nuo 5,4 proc. iki 12,5 proc. – buvo didinami tarp 2016 ir 2018 metų, jie sudaro tik šeštąją dalį pasaulyje taikomų protekcionistinių priemonių;
  • JAV protekcionizmas sumažino eksporto srautus į tas šalis, nuo kurių JAV siekia apsisaugoti labiausiai;
  • Importo tarifų į JAV padidinimas vienu procentu nulemia 0,5 proc. eksporto sumažėjimą į tas šalis, kurioms JAV kelia importo mokesčius.
  • Dėl protekcionizmo labiausiai nukentėjo transporto (–4,4 proc.) ir mašinų gamybos  (–3,7 proc.) sektoriai.

Akivaizdu, kad dar neregėtas aukštumas protekcionizmas pasiekė į valdžią atėjus Donaldui Trumpui, nors aktyviau šios prekybos apsaugos priemonės buvo pradėtos taikyti per 2008-2009 m. pasaulinę krizę. Paskaičiuota, kad šiuo metu, palyginti su 2010 m., pasaulyje taikomų protekcionistinių priemonių padaugėjo 2,5 karto.

Nuo šių metų pradžios JAV vyriausybė tesėjo pažadus sustiprinti savo prekybos apsaugą, pradžioje padidindama importo muitus įvairioms prekėms: sausį – saulės baterijoms ir skalbimo mašinoms, o nuo kovo – plienui ir aliuminiui. Pirmiausia su didesniais muitais pastarajai prekių grupei teko susidurti ES, Meksikai ir Kanadai, o rugpjūtį jie buvo pritaikyti ir Turkijai.

Labiausiai siekia apsisaugoti nuo Kinijos ekonomikos

Šiemet JAV vyriausybė pradėjo oficialiai apmokestinti iš Kinijos importuojamas prekes: vien liepos mėnesį šio sprendimo vertė buvo 50 mlrd. USD, o rugsėjį – dar 200 mlrd. JAV dolerių. Tokiu būdu, JAV prekybos apribojimai  net 12 procentų sumažino importo apimtis, o veidrodinės priemonės JAV atžvilgiu paveikė 8 proc. šalies eksporto.  

Dėl itin stipraus valstybės reguliavimo ir įtakos strateginėms verslo šakoms būtent Kinija tapo įvairių šalių protekcionistinės politikos pagrindiniu taikiniu. Šios šalies produkcijai taikomi dvigubai didesni tarifai, lyginant su kitomis šalimis, nuo kurių dauguma rinkų taip pat siekia apsisaugoti – Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Kanados. Indija ir Pietų Korėja taip pat patenka tarp 15 populiariausių šalių, kurioms dažniausiai taikoma prekybos apsauga, nors įprastai siekiama apsisaugoti nuo šalių su stipriai išvystyta ekonomika.

Naujoji protekcionizmo politika taiko į metalo, medienos, popieriaus ir automobilių sektorius

Pagrindinė pramonės šaka, kuriai didžiausią įtaką daro dabartinė protekcionizmo politika, yra metalurgija. Pastaroji, savo ruožtu, glaudžiai susijusi su automobilių, aeronautikos bei organinės chemijos sektoriais. Ši protekcionizmo kryptis yra gana nauja, palyginti su žemės ūkio sektoriumi, kuris susiduria su didesniais tarifais ir griežtesniu reglamentavimu. Vidutiniai tarifai tarptautiniu lygiu 2015 m. buvo 17,2 proc. už pasėlius, žemės ūkio ir gyvulininkystės produktus, bei 13,3 proc. už maisto produktus. Taigi, protekcionizmas 2009-2011 m. visuotiniu mastu buvo taikomas maisto ir tekstilės gaminiams, tuo tarpu naujoji politika nuo 2016 m. nukreipta į metalo, medienos, popieriaus ir automobilių sektorius.

„Smūgio efektas“ paveikia ir šalis, tiesiogiai neprekiaujančias su JAV

Paprastai pagaminti prekę šiuolaikiniame pasaulyje reikia pastangų, žinių ir produktų iš kelių kompanijų, neretai iš kelių skirtingų šalių, kur yra gaminami įvairūs komponentai prieš surenkant galutinį produktą. Vieni geriausių pavyzdžių - automobilių pramonė, informacijos ir ryšių sektoriai, kuriuose skirtingi grandies atstovai labai priklauso vieni nuo kitų. Šiuo atžvilgiu bet koks poveikis vienam dalyviui turės pasekmių kitiems partneriams, ir todėl prekybos apribojimai paveikia visą gamybos grandinę.  

„Coface“ skaičiavimais, JAV padidinus tarifą bet kuriai šaliai vienu procentu, eksportas į šias rinkas sumažėja 0,46 proc. Ši netiesioginė įtaka ypač juntama transporto (įskaitant ir automobilių), mašinų ir įrangos gamybos bei elektronikos sektoriuose. Tuo tarpu poveikis maisto produktų, metalurgijos, chemijos, kalnakasybos, tekstilės ir žemės ūkio sektoriams yra mažesnis.

Protekcionizmas ekonomikas veikia neigiamai, tačiau gali atverti naujų nišų

Apibendrinant, verta akcentuoti, kad skirtingų šalių ekonomikoms tampant vis labiau tarpusavyje susijusioms per tarptautines verčių grandines, protekcionizmas tikrai negali turėti teigiamos įtakos jokiai ekonomikai. Didžiausią neigiamą poveikį tokia politika turėtų sukelti išsivysčiusioms valstybėms. Kita vertus, jei Kinija apribos eksportą į JAV, ir atvirkščiai, atsiras neišnaudotų prekybos nišų, kurias laiku aptikusios valstybės galės suskubti užpildyti. Taigi, nepaisant tvyrančios įtampos ir nežinomybės, Lietuvos verslas turėtų atidžiau stebėti įvykius rinkoje ir mėginti išnaudoti visas atsiveriančias galimybes.

Atsisiųsti šį pranešimą spaudai : JAV protekcionizmas: „smūgio efektas“ stipriai atsilieps pasaulio... (2,15 MB)
Viršus
  • Lithuanian
  • English