lit-LI
22/07/2015
Šalių rizikos ir ekonomikos apžvalgos

Kas trukdo Graikijai užsitikrinti naująją finansinę pagalbą?

Kas trukdo Graikijai užsitikrinti naująją finansinę pagalbą?

Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) atlaikė derybų maratoną, beviltiškai bandydamas išvengti finansinio kracho bei Graikijos pasitraukimo iš euro zonos, ir liepos 13 d. susitarė su kitais Europos lyderiais. Liepos 16 d. Graikijos parlamentas, padedamas opozicijos narių, patvirtino per euro zonos viršūnių susitikimą pasiektą sutarimą ir pirmąsias ekonomines reformas.

Ekonomikos reformos prasidėjo

Liepos 13 d. paskelbtas susitarimas įgalina tik pradėti detaliai derėtis dėl trečiojo 86 milijardų eurų paramos paketo, laikantis Europos stabilumo mechanizmo programos.
Laikantis pirmojo patvirtinto priemonių rinkinio, numatoma reformuoti PVM sistemą ir kelti mokesčius, taip pat realizuoti tokias išankstines priemones, kaip pensijinio amžiaus didinimas. Taip siekiama padaryti pensijų sistemą tvaresnę ir užtikrinti, kad būtų laikomasi planų biudžeto išlaidas mažinti pusiau automatiškai, jei nepavyktų pasiekti perviršio, kuris buvo numatytas. Nuo liepos 20 d. PVM mokesčio tarifas maistui ir viešajam transportui padidintas nuo 13 iki 23 proc.
Šiandien bus balsuojama dėl Civilinio proceso kodekso pataisų ir to, kad Bankų gaivinimo bei pertvarkymo direktyva (BGPD) būtų perkelta į nacionalinę teisę.
Vyriausybė privalės per vidutinės trukmės laikotarpį iš esmės pertvarkyti pensijų sistemą, reformuoti vidaus ir darbo rinkas, privatizuoti elektros energijos perdavimo tinklą ir sustiprinti finansų sektorių. Šalis taip pat pažadėjo įgyvendinti ambicingesnę privatizavimo programą – parduoti valstybinio turto už 50 milijardų eurų, gautas lėšas pervedant patikos fondui, kurį prižiūri šalies kreditoriai. Pusė lėšų bus panaudojama Graikijos bankams rekapitalizuoti, o likę 25 milijardai eurų bus skirti Graikijos skolai padengti ir investicijoms.
Graikija taip pat turės prašyti Tarptautinio valiutos fondo (TVF), kad jis toliau teiktų šaliai pagalbą nuo 2016 m. kovo.

Kliūtys kelyje

Detalios derybos gali užtrukti kelias savaites. Kaip Graikija išsilaikys iki tol, žinodama, kad per trumpą laiką turi grąžinti didelę skolos dalį: liepos 20 d. – 3,5 milijardo eurų skolos, o rugpjūčio 20 d. – 3,2 milijardo eurų skolos Europos Centriniam Bankui (ECB), be to, šalis liepą turi refinansuoti iždo vekselius iki 1 milijardo eurų, o rugpjūtį – iki 2,4 milijardų eurų? Todėl nutarta suteikti Graikijai 7,16 milijardų eurų trumpalaikę „tarpinę“ paskolą per Europos finansinio stabilumo mechanizmą (EFSM).

Kalbėdami apie valstybės skolos tvarumą, Europos lyderiai pabrėžė, kad nominali skolos vertė negali būti mažinama. Tačiau sulaukę palankių pirmojo patikrinimo, atlikto pagal būsimą ekonominę programą, išvadų, kreditoriai gali apsvarstyti tokias priemones, kaip atidėti mokėjimą ilgesniam laikotarpiui. Vargu ar to pakaks: pats TVF liepos 14 d. pareiškime teigia, kad situaciją, susijusią su Graikijos skola, kuri per kitus dvejus metus gali šoktelėti iki beveik 200 proc. BVP, dabar galima suvaldyti, pasitelkiant skolos mažinimo priemones, gerokai besiskiriančias nuo tų, kurias Europa šiuo metu sutinka svarstyti.
Kadangi numatyta įteisinti BGPD Europos direktyvą, kurioje tvirtinama, kad akcininkai, kreditoriai ir ypač indėlininkai gali nukentėti bankui žlugus, išaugo tikimybė, jog bus įgyvendintos gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės. Taip gelbėtas Kipras. Tačiau tada daugiausia nuostolio patyrė Rusijos indėlininkai.

Prieš pradėdamos išsamiai derėtis, apsispręsti turi ne tik Graikija bei Prancūzija, bet ir kitų septynių šalių vyriausybės. Tam, kad būtų suteiktas pagalbos paketas, pakaktų, kad palankiai balsuotų tos šalys, kurios investavo į Europos stabilumo mechanizmo kapitalą ne mažiau nei 85 proc. lėšų. Jei Vokietijos Bundestagas liepos 17 d. būtų nutaręs nesuteikti pagalbos, visas procesas paprasčiausiai būtų sustojęs.

Pasiektu susitarimu labai nusivylė kairiojo sparno partija „Syriza“ (32 jos nariai balsavo „prieš“, o dar šeši susilaikė) ir dalis vyriausybės. Kai kurie viceministrai jau atsistatydino. Galima tikėtis, kad visas ministrų kabinetas bus pertvarkytas. Neatsižvelgiant į tai, didžioji dauguma, įskaitant „Syriza“ dešiniųjų koalicijos sąjungininkus, toliau remia ministrą pirmininką. Tačiau liepos 5 d. referendume gyventojai balsavo prieš reformas, todėl jie jaučiasi išduoti. Dėl jų pasipriešinimo procesas gali būti stabdomas.

Atsisiųsti šį pranešimą spaudai : Kas trukdo Graikijai užsitikrinti naująją finansinę pagalbą? (73,73 kB)

Susisiekti


Mantvydas ŠTAREIKA

Director Marketing & Sales
Vilnius St. 23
LT-01402 Vilnius
LITUANIA
Tel: +370 52660565
mail: mantvydas.stareika@coface.com

Viršus
  • Lithuanian