lit-LI
08/05/2019
Šalių rizikos ir ekonomikos apžvalgos

Užsienio ekonomika lėtėja, tačiau greito pablogėjimo Baltijos šalims dar neprognozuojama

Užsienio ekonomika lėtėja, tačiau greito pablogėjimo Baltijos šalims dar neprognozuojama
82 proc. Lietuvos BVP sukuria prekių ir paslaugų eksportas

Analizuojant eksportą 2018  metais, reikia pažymėti, kad Baltijos šalių ekonomikos augimui didelės įtakos turi vidaus paklausa. Šalys pelnosi iš palankios padėties darbo rinkoje ir naujų investicijų į ilgalaikį turtą. Nepaisant to, išorinė ekonominė aplinka išlieka labai svarbi. Prekių ir paslaugų eksporto dalis, lyginant su nominaliu bendruoju vidaus produktu (BVP), ypač didelė Lietuvoje ir Estijoje: praėjusiais metais ji siekė atitinkamai 82 proc. ir 72 proc.. Latvijoje šis rodiklis sudarė 59 proc., tačiau akivaizdu, kad ir šios šalies priklausomybė nuo užsienio rinkų yra didelė.

Šiemet augama dvigubai lėčiau nei 2017 metais, to priežastis – euro zona

Kalbant apie 2019 metus, būtina įvertinti, kad užsienio šalių rinkos kelia didesnę riziką nei vidinės sąlygos. Visų pirma, lėtėja svarbiausios eksporto krypties – euro zonos šalių ekonomika. „Coface“ prognozuoja, kad euro zonos augimas šiais metais sieks tik 1,4 proc. – tai yra pastebimai mažiau, palyginus su 2,5 proc. 2017 metais ir 1,9 proc. augimu pernai. Pagrindinei euro zonos šaliai ir prekybos partnerei Vokietijai prognozuojamas vos 0,8 proc. ekonomikos ūgtelėjimas, ir tai yra kone dvigubai mažiau, palyginus su 1,5 proc. augimu pernai.

Gamybos mažėjimą atspindi žemiau 50 balų ribos nukritęs pirkimų indeksas

Gauti duomenys apie euro zonoje pagamintos produkcijos apimtis tik patvirtino „Coface“ anksčiau teiktas prognozes. Gamybos dinamika pradėjo silpnėti 2018 metais, o šiemet tapo neigiama. Maža to, verslo atstovų apklausų rezultatai brėžia dar labiau pesimistines perspektyvas. Pavyzdžiui, 2019 m. balandį pirkimų indeksas gamyboje (PMI, Purchase Manager‘s Index) sumažėjo iki 44,1 balų Vokietijoje ir 47,5 balų visoje euro zonoje. Ekonomistai sutaria, kad jei PMI rodiklis nukrenta žemiau 50 balų ribos, tokia situacija laikoma sulėtėjimu. Beje, reikia pastebėti, kad šįkart PMI rodiklis smuko itin greitai, nes iki 2017 metų pabaigos tiek Vokietijos, tiek visos euro zonos PMI vidurkis visuomet siekdavo 60 balų.

Rusijos ekonomikos atsigavimą stabdo padidintas PVM ir silpnos investicijos

Verta paminėti, kad Rusijos ekonomika, kuri Baltijos šalims vis dar išlieka svarbi, atsigauna palyginti lėtai. „Coface“ prognozėmis, šiemet Rusijos ekonomika augs 1,6 proc.. Investicijos į šios šalies ūkį išlieka silpnos, o šių metų pradžioje padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) pristabdė namų ūkių vartojimo augimą. Palyginimui, Baltijos šalių eksportas į Rusiją vis dar yra didesnis nei kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių.

Eksportuotojai ieško alternatyvų Jungtinei Karalystei, o pastarosios augimą skatina nerimas dėl „Brexit“ padarinių

Tuo pačiu metu Jungtinė Karalystė (JK) išlieka tarp vienų populiariausių Baltijos šalių prekybos krypčių, todėl nemažai rizikų kelia būsimasis „Brexit“. Nors „Brexit“ terminas buvo pratęstas, JK išstojimo iš Europos Sąjungos procesas vis dar lieka neaiškus. Šiuo metu nuolat koreguojamos prognozės dėl būsimų prekybos santykių tarp JK ir ES tik sukuria didelį netikrumą. Pastebima, kad eksportuotojai į JK rinką pradėjo atsargiau vertinti šią prekybos kryptį. Kita vertus, stebina Jungtinėje Karalystėje padidėjusi paklausa. Tai patvirtina ir pirkimų indekso dinamika: įprastai Europos šalyse jis buvo žemesnis nei 50 balų – ribos, kuri reikšdavo ekonomikos sulėtėjimą. Tačiau dabar JK šis rodiklis vis auga ir balandžio pradžioje pasiekė 55,1 balo.

Išvardintų rodiklių augimas gali sudaryti įspūdį, kad šios šalies ekonomika auga, tačiau detalesnė analizė rodo, kad Jungtinėje Karalystėje veikiančios bendrovės tiesiog smarkiai didino savo atsargas. Taip jos siekė sukaupti kuo daugiau importuojamų produktų iki tikėtinai didėsiančių naujų prekybos tarifų įsigaliojimo. Negana to, padidėjusi paklausa lėmė naujų užsakymų augimą ir didesnį poreikį darbo jėgai.

Paradoksalu, tačiau pastarieji verslo aplinkos tyrimai, kuriuose buvo siekiama išsiaiškinti dabartinį pirkimų indeksą, rodo trumpalaikį atsigavimą – šis faktas liudija, kad verslai ieško būdų suvaldyti riziką, kylančią iš sunkėjančių prekybos sąlygų tarp Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės.

Įtakos Baltijos šalims turės ir netiesioginiai prekybos ryšiai

Taip pat svarbu suprasti, kad Baltijos šalių ekonomikai įtakos turės ir netiesioginiai prekybos ryšiai. Daugelis įmonių dalyvauja pasaulinėse vertės grandinėse ir tiekia įvairius komponentus, kurie vėliau eksportuojami į daugybę kitų šalių.

Netiesioginio poveikio šalių ūkiams turės ir svarstymai apie „Brexito“ pasekmes. Nors ir mažai tikėtina, tačiau „Brexitas“ vis dar įmanomas, ir šis procesas sunkiausiai paveiks automobilių pramonę bei žemės ūkio produktų sritį. Tai reiškia, kad pieno ir mėsos produktams, cukraus ir konditerijos gaminiams, vaisiams, gėrimams ir tabakui bus taikomi aukščiausi tarifai. Muito mokesčiai bus taikomi tekstilės gaminiams, transporto įrangai ir cheminėms medžiagoms. Deja, visos minėtos rizikos, kurias sukelia išorinė aplinka, iki šiol įtrauktos į galimą scenarijų.

Lietuvos eksportas šių metų pradžioje augo 8,9 proc.

Per pastaruosius dvejus metus Baltijos šalių eksportas vis dar turėjo naudos iš palankių pokyčių pasaulio ekonomikoje. Net ir šių metų pradžioje Baltijos šalių eksportas dar augo. Lietuvos atveju eksportas per šių metų pirmuosius du mėnesius padidėjo 8,9 proc., palyginti su analogišku laikotarpiu pernai. Dideli augimo tempai buvo užfiksuoti prekyboje su euro zonos šalimis, ypač Vokietija ir Nyderlandais. Pastebimai augo grūdų, mašinų ir mechaninių įrenginių, baldų ir trąšų eksportas. Latvijos atveju sparčiai auganti paklausa statybų sektoriuje prisidėjo prie didėjančio medienos ir medienos produktų eksporto. Šių metų vasarį šis rodiklis augo net 16,7 proc. Eksporto augimas užfiksuotas ir kituose sektoriuose, įskaitant chemikalų, žemės ūkio maisto produktų ir mašinų gamybą. Kaimyninės Baltijos šalys, taip pat Vokietija, Rusija ir Švedija buvo pagrindiniai Latvijos eksporto gavėjai.

Estijos prekybos portfelyje euro zonos šalių dalis yra mažiausia – 2019 m. vasarį sudarė 46 proc.. Palyginus su kitomis Baltijos kaimynėmis, Estijos eksportas yra plačiai diversifikuotas su netgi stipriau išreikštu srautu į Šiaurės šalis.

Nepaisant to, kad Baltijos šalių eksportas išlieka augantis, jo plėtra bus silpnesnė nei anksčiau. Išorinių rinkų poveikis lėtai, tačiau vis labiau pastebimai keis ir prekybos apimtis.

Nepaisant išorinio lėtėjimo, greito smukimo Baltijos šalims kol kas neprognozuoja

„Coface“ prognozėmis, pasaulio prekybos augimas šiais metais sieks tik 2,3 proc., ir tai yra reikšmingai mažiau, palyginti su 4,3 proc. 2017 metais ir 3,0 proc. 2018 metais. Tiesioginius prekybos ryšius ir perdavimo kanalus per pasaulines tiekimo grandines greičiausiai paveiks lėtesnis pasaulio BVP augimas, pasaulio prekybos dinamika, euro zonos sulėtėjimas, padidėjęs protekcionizmas ir neaiškumai dėl „Brexit“, kuris laikomas vienu iš svarbiausių.

Tuo pačiu metu „Coface“ kol kas neprognozuoja ženklaus situacijos pablogėjimo tarp pagrindinių užsienio partnerių. Tikimasi, kad šių šalių ūkiai netgi augs ir šiemet, tačiau daugumoje atveju lėčiau, nei 2017 ir 2018 metais.

Viršus
  • Lithuanian
  • English