lit-LI
12/11/2018
Šalių rizikos ir ekonomikos apžvalgos

Vėjo energetika: sąnaudos kils, paramos mažės, tačiau Lietuvoje aplinka išlieka palanki

Vėjo energetika

Vėjo jėgainių plėtra netrukus susidurs su keletu iššūkių – didėjančiomis sąnaudomis, griežtesne finansavimo politika bei pasauliniu protekcionizmu, įžvelgia tarptautinė rizikų valdymo ir prekinio kredito draudimo bendrovė „Coface“. Tačiau naujoji Lietuvos energetikos strategija numato aktyvią atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir spartins priklausomybės nuo Rusijos nutraukimą.

Europai lyderystę padeda išlaikyti ilgametė patirtis bei įspūdinga rinkos dalis

Kaip pastebi „Coface“ ekspertai, šiuo metu didžiosios pasaulio šalys varžosi dėl vėjo jėgainių technologinės lyderystės ir dominavimo rinkoje. Ilgametės patirties ir aukštos kokybės dėka būtent Europos šalys išlaiko dominuojančias pozicijas. Europoje yra įsikūrę net 48,8 proc. visų vėjo turbinų gamintojų, čia taip pat dirba daugiausia profesionalių projektuotojų, inžinierių ir konsultantų. Prognozuojama, kad ir artimiausią dešimtmetį Europa išlaikys lyderystę dėl technologinio pranašumo, tvirtos finansinės paramos ir užimamos solidžios rinkos dalies.

Prekybos karai ir augančios žaliavų kainos apsunkina industrijos plėtrą

Sparti vėjo jėgainių plėtra daugiausia vyko dėl mažėjančių turbinų kainų, tačiau būtent šis privalumas ilgainiui tapo nemaža problema jų gamintojams. Prisitaikydami prie mažėjančių rinkos kainų, gamintojai turėjo susitaikyti su žemesniu pelningumu, tačiau šis veiksnys pradėjo stabdyti potencialias investicijas. Situaciją apsunkina ir tai, kad žaliavų kainoms augant turbinų gamybos sąnaudos taip pat didėja, todėl visai industrijai tenka spręsti du esminius iššūkius: intensyvėjantį prekybos karą ir mažėjančias finansavimo lengvatas.

Vėjo energetikos sektorių neigiamai veikia tarp JAV ir Kinijos vykstantis prekybos karas. Vėjo malūnai daugiausia gaminami iš plieno, kuriam JAV padidino muitų tarifus jau šių metų birželį. Todėl plieno produktų kainos JAV padidėjo 15 proc., o tai turi tiesioginės įtakos vietinių vėjo turbinų gamintojams ir jų tiekėjams.

Ateityje – mažiau subsidijų ir lengvatinio finansavimo

Ilgus dešimtmečius vėjo jėgainių plėtra priklausė nuo galimybių gauti lengvatinį finansavimą ir valdžios institucijų teikiamų subsidijų. Tačiau įvertinusi griežtėjančią JAV monetarinę politiką ir Europos centrinio banko suteikiamų lengvatų mažinimą, „Coface“ prognozuoja, kad dalis šalių stabdys subsidijas vėjo jėgainių statyboms. Šios aplinkybės dar labiau didins konkurenciją tarp vėjo turbinų gamintojų ir toliau vers mažinti jų kainas. Be to, tikėtini net keli gamintojų susiliejimai, kurie leistų sustiprinti pozicijas rinkoje ir lengviau derėtis dėl palankesnių žaliavų kainų.

Pačios vėjo jėgainės kuriamos vis didesnės ir galingesnės, kad vienu apsisukimu pagamintų kuo daugiau energijos. Aukštesni įrenginiai sugauna stipresnius vėjus ir gamina daugiau elektros energijos, tačiau tokio tipo vėjo jėgainėms reikia dar didesnių pirminių investicijų, o tai dar aukščiau užkelia „įėjimo į rinką“ kartelę.

Lietuvos energetikos strategija išlieka palanki vėjo jėgainių plėtrai

„Coface Baltics“ vadovas Mantvydas Štareika atkreipia dėmesį, kad nors pasaulinės tendencijos kiek apsunkina vėjo jėgainių plėtrą, vis dėlto Lietuvoje sąlygos išlieka palankios. Šiemet priimta nacionalinė energetikos strategija nustatė ambicingus tikslus. Strategijoje numatyta, kad 2030 m. Lietuvoje bus pagaminama 70 proc. suvartojamos elektros energijos, o 45 proc. iš jos bus pagaminama iš atsinaujinančių energetikos išteklių. Planuojama, kad iki 2050 m. visa šalies poreikiams skirta elektra bus pagaminta Lietuvoje ir visa – iš atsinaujinančių šaltinių.  Kaip skelbia Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, visos šalyje veikiančios vėjo jėgainės per metus sugeneruoja virš 12 proc. Lietuvos elektros poreikio. Vėjo elektrinių pagaminamos elektros energijos užtenka maždaug 1,4 mln.  gyventojų poreikiams patenkinti. Pagrindinis naujosios strategijos tikslas yra galutinai nutraukti Lietuvos energetinę priklausomybę nuo Rusijos, plėtoti švarią energetiką, kurti ir diegti inovacijas, kurios vartotojams leistų sutaupyti, o ekonomikai augti.

Apie „Coface“:

„Coface“ – didžiausia pasaulyje prekinio kredito draudimo bendrovė, veikianti daugiau kaip 200 šalių. Rytų ir Vidurio Europoje „Coface“ veikia jau 29 metus. Šiame regione „Coface“ bendrovės atstovybėse sukurta apie 700 darbo vietų, visame pasaulyje dirba apie 4100 darbuotojų šimte šalių. Bendrovės apyvarta 2017 m. siekė 1,4 trilijonų eurų.

Daugiau informacijos:

Mantvydas Štareika, „Coface Baltics“ generalinis direktorius (Mantvydas.Stareika@coface.com; +37068337602)

Viršus
  • Lithuanian
  • English