Kaip COVID-19 sukelta situacija atsilieps Kinijos ekonomikai?

Pastaraisiais mėnesiais Kinijos ekonomika susidūrė sudaugybe nepalankių veiksnių, tokių kaipprekybos karo su JAV pasekmės, taip pat ir struktūrinėmis problemomis, pvz. –šalies demografinė padėtis (15 proc. Kinijos gyventojų yra vyresni nei 65 metų).Šiame kontekste COVID-19 pandemija yra papildomas sukrėtimas, kuris ženkliai apsunkins jau esamus iššūkius.

Minėtas 5,6 proc. augimas yra pagrindinis tikslasir siekiama kartelė Kinijai ir ją valdančiai Kinijos komunistų partijai (KKP). Šią ribą partija vertina kaip „nuosaikiai klestinčios“ visuomenės lygmenį. Nepaisydama dabartinių aplinkybių,KKP tikisi pasiekti šį tikslą iki savo 100-mečio jubiliejaus minėjimo 2021 m. liepą. Kol kas atrodo, kad Vyriausybė vis dar yra užtikrinta, jog 2020 m. reikalavimai bus įgyvendinti. Vis dėlto labiau tikėtina, kad šį tikslą reikės nukelti iki 2021 metų. COVID-19 išplitimas visame pasaulyje, ypač pagrindinėse Kinijos rinkose, tokiose kaip karantino sukaustyta Europa ir Šiaurės Amerika (jos abi sudaro 30 proc. Kinijos eksporto), turės įtakos Kinijos ekonominei veiklai šiais metais ir neleis pasiekti užsibrėžto tikslo. 

prognozuojamas bankrotų šuolis

Kinijos valdžios institucijos, siekdamos kuo spartesnio atsigavimo, jau ėmėsi veiksmų kompensuoti pandemijos poveikį ekonomikai. Pavyzdžiui, Kinijos Liaudies bankas iki šiol daugiausiai įgyvendino gana apdairias ir tikslingas priemones, tokias kaip palūkanų normos mažinimas. Pagrindinė tokios monetarinės politikos idėja buvo užtikrinti produktyviems ekonomikos sektoriams galimybę skolintis ir toliau, neišpučiant jau esamų „burbulų“: didelės įmonių skolos (160 proc. nuo BVP) ir gyvenamojo NT kainų. Nepaisant papildomo lankstumo, kurį užtikrina šie nuosaikūs sprendimai, jie gali pasirodyti nepakankami ir, norint stabilizuoti savo ekonomiką, Kinijai teks griebtis agresyvių piniginių ir fiskalinių priemonių.

Priešingai nei 2009 m., erdvės manevrams yra mažiau. Visų pirma, nepakanka užsienio valiutos atsargų išlaidoms padengti, ir tai daro neigiamą spaudimą juaniui – kyla nuvertėjimo grėsmė.

Fiskaliniu požiūriu papildomos investicijos į infrastruktūrą, kuriomis siekiama kompensuoti šoką, padidins įsiskolinimus vietos lygmeniu, o tai tik stiprins spaudimą jau įtemptam bankų sektoriui ir labai įsiskolinusioms korporacijoms. Atsižvelgiant į šį kontekstą, tikimasi jog didės obligacijų įsipareigojimų neįvykdymo ir įmonių nemokumo atvejų, tuo pat metu bus stengiamasi restruktūrizuoti bankų sektorių.

Taigi, šiemet Kinijai teks išlaikyti itin subtilų politikos balansą, todėl tikimybė, kad netinkama politika gali sukelti sisteminį šoką Kinijos ekonomikai, yra didesnė nei bet kada.

Plačiau skaitykite: