Indijai atšaukus eksporto apribojimus, per vienus metus ryžių kainos krito 35 proc., iki žemiausio lygio nuo 2017 m. (apie 360 JAV dol. už toną). Po trejų itin nestabilių metų rinkai gresia būti užverstai prekėmis (2024 m. užauginta 541 mln. t). Tai verčia mažinti kainas ir trikdo nusistovėjusią pasaulinę augintojų ir importuotojų pusiausvyrą.
Treji rekordinio nestabilumo metai
Nuo 2022-ųjų pagrindinė pasaulio ryžių eksportuotoja Indija apribojo eksportą, siekdama suvaldyti pasaulinį kainų kilimą (19 proc. šuolis 2022 ir 2023 m.), kuris buvo ypač susijęs su karu Ukrainoje ir prastomis oro sąlygomis Azijoje. 2024-aisiais atnaujintas eksportas kartu su rekordiniu derliumi Azijos šalyse nulėmė 35 proc. kainų krytį per vienus metus. Atsižvelgdami į kylančias gamybos prognozes 2026 m. ir galimą „La Niña“ sugrįžimą 2025-ųjų paskutinį ketvirtį, 2026-aisiais prognozuojame perteklinės pasiūlos augimą. Numatoma, kad kainos toliau kris bent jau iki 2025-ųjų pabaigos, o 2026-aisiais stabilizuosis, tikėtina, 10 metų nematytame lygyje.
Rinkoje dominuoja Azija, o Afrika išlieka itin priklausoma
Ryžiai – dažniausiai vartojamas kasdienis maisto produktas žemėje, pralenkiantis netgi kviečius ir kukurūzus.
Nepaisant jų svarbos maisto saugai, pasaulinėse rinkose vis dar vyksta prekyba ryžiais. Azija, kuri išaugina ir suvartoja beveik 90 proc. pasaulinio ryžių kiekio, lieka pagrindinė šios rinkos žaidėja.
Savo ruožtu Užsachario Afrikos valstybės smarkiai priklausomos nuo importo iš Azijos. 2024 m. 75 proc. ryžių eksporto sudarė penkios Azijos šalys1, iš jų 40 proc. – Indija. Tokia koncentracija didina Afrikos valstybių pažeidžiamumą dėl Azijos valstybių politinių sprendimų.
Rimtas politinis klausimas visoje Azijoje
Daugelyje Azijos valstybių ryžiai išlieka itin politinių sprendimų veikiama prekė.
Besitęsiantis kainų kritimas kelia grėsmę augintojų pelningumui tose šalyse, kurios išaugina jų mažiau negu Indija. Viena didžiausių ryžių importuotojų pasaulyje, Filipinai, nuo rugsėjo 1-osios 60 dienų sustabdė importą, siekdama palaikyti savo augintojus. Savo ruožtu Indonezija perėjo prie savarankiško apsirūpinimo maistu strategijos ir pradėjo teikti pirmenybę vietos produkcijai, siekdama taip sumažinti priklausomybę nuo importo.
Besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys laikosi protekcionistinės politikos. Protekcionizmas neaplenkė ir Japonijos, kuri, spaudžiama žemės ūkio lobistų, taiko griežtas importo kvotas, kad apsaugotų savo ryžių augintojus. Vis dėlto tokiu požiūriu rizikuojama destabilizuoti vidaus rinkos dinamiką. Ir iš tiesų – Japonijos ryžių augintojų sektoriui gresia tiekimo krizė, nes 2023-iųjų derlius dėl didžiulės kaitros buvo menkas. Atsargų kaupimas ir stiprus žemės drebėjimas, kuris sukrėtė pietinę Japonijos dalį 2024 m. rugpjūtį, dar labiau padidino trūkumą. Protekcionistine politika vidaus rinkoje palaikomos labai aukštos kainos, ypač tais tarpsniais, kai vidaus gamyba mažėja. Šiuo metu Tokijuje 5 kg ryžių maišelis kainuoja apie 4 000 jenų (26 JAV dol.), palyginti su 8 JAV dol. už tokio pat dydžio pakuotę tailandietiškų ryžių Bankoke.
1 Indija, Tailandas, Vietnamas, Pakistanas, Kambodža.
