Bahreinas

2026 m. ekonomikos augimas šiek tiek paspartės, o pagrindinį vaidmenį vaidins ne naftos sektoriaus veikla, esant padidėjusioms regioninėms įtampoms

Tikimasi, kad 2026 m. Bahreino ekonomikos augimas šiek tiek pagerės, nors dėl padidėjusių regioninių geopolitinių įtampų jis bus lėtesnis nei anksčiau prognozuota. Tikimasi, kad ekonomikos veiklą palaikys naftos perdirbimo pajėgumų plėtra, stabilus aliuminio eksportas (metalo produktai sudaro 40 % viso eksporto) ir nuolatinis finansinių paslaugų sektoriaus augimas (sudaro apie 17 % BVP). Turizmas ir su juo susijusios paslaugos (sudarančios apie 10 % BVP) taip pat turėtų išlikti svarbiais augimo veiksniais, nors regioninis nestabilumas, kaip numatoma, turės neigiamos įtakos turistų srautams. Naftos gavyba, kaip numatoma, padidės tik nežymiai – 1 % – iki maždaug 195 000 barelių per dieną (bpd), o tai atspindi bendrą OPEC+ gavybos valdymo ir struktūrinių apribojimų gavybos sektoriuje poveikį, pavyzdžiui, esamų naftos telkinių išsekimą, nedidelį atsargų papildymą ir ribotas kapitalo investicijas. Nors didesnė perdirbtos naftos gamyba turės teigiamą poveikį pramonės gamybai ir eksportui, šį poveikį iš dalies kompensuos didėjantis žalios naftos importas. Bahreino strategija, orientuota į perdirbimo sektorių, grindžiama žalios naftos importu, jos perdirbimu ir perdirbtų produktų eksportu. Ne naftos sektoriai (sudarantys apie 85 % BVP) 2026 m. išliks pagrindiniais ekonominės veiklos varikliais. Tikimasi, kad finansinės paslaugos, logistika ir turizmas pasinaudos palankiomis regioninėmis finansinėmis ir ekonominėmis sąlygomis bei Bahreino, kaip regioninio finansų centro, padėtimi. Aliuminio gamyba ir toliau rems pramoninę gamybą, nors silpnesnė paklausa gali stabdyti eksporto augimą. Tačiau augimo rizikos veiksniai padidėjo dėl didelių regioninių geopolitinių įtampų. Bahreinas tebėra ypač pažeidžiamas dėl sutrikimų Hormuzo sąsiauryje, per kurį tranzituojamas visas jo angliavandenilių eksportas, o tai didina jo pažeidžiamumą nuo sukrėtimų, turinčių įtakos jūrų prekybos maršrutams. Regioninis nestabilumas taip pat galėtų susilpninti investuotojų pasitikėjimą, turistų srautus ir finansinių lėšų įplaukas, o kartu galbūt paveikti Persijos įlankos partnerių pasiryžimą ar gebėjimą prireikus suteikti papildomą finansinę paramą. Istoriškai Bahreinas visada rėmėsi didele kaimyninių šalių fiskaline parama. 2018 m. Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Kuveitas pažadėjo 10 mlrd. JAV dolerių paramos paketą, kuris bus teikiamas dalimis per tam tikrą laikotarpį, siekiant padėti stabilizuoti šalies fiskalinę ir išorės balansą.

Tikimasi, kad 2026 m. infliacinis spaudimas išliks palyginti nedidelis, nors rizika padidėjo dėl sustiprėjusių regioninių geopolitinių įtampų. Didesnės transporto ir logistikos išlaidos, susijusios su jūrų prekybos maršrutų sutrikimais, galėtų pakelti importo kainas, ypač maisto ir kitų būtiniausių prekių, atsižvelgiant į didelę Bahreino priklausomybę nuo importo. Tuo pačiu metu, atsižvelgiant į valiutos susiejimo režimą, nuosaikus pinigų politikos sušvelninimas, atitinkantis JAV Federalinės rezervų sistemos sprendimą, greičiausiai paskatins kreditų augimą ir privačią vartojimą, taip sukeldamas ribotą spaudimą kainoms kilti. Pertekliniai pajėgumai būsto rinkoje ir vangus darbo užmokesčio augimas dar labiau ribos kainų augimą.

Biudžeto deficitas išliks, o išorės atsargos susidurs su didėjančiomis regioninėmis rizikomis

Tikimasi, kad 2026 m. Bahreino fiskalinė padėtis išliks ribota, o tai atspindi didelę priklausomybę nuo angliavandenilių pajamų (50–55 % visų fiskalinių pajamų), ribotą išlaidų lankstumą ir didelę valstybės skolos aptarnavimo naštą, nepaisant valdžios institucijų nuolatinių konsolidacijos pastangų. Fiskalinė politika ir toliau bus orientuota į deficito ribojimą, palaipsniui didinant pajamas ir racionalizuojant išlaidas. Tikimasi, kad konsolidacijos pastangas parems priemonės, skirtos mokesčių bazei išplėsti, ne naftos pajamoms didinti ir fiskaliniam valdymui stiprinti. Tačiau fiskaliniai rodikliai ir toliau bus labai jautrūs naftos kainų pokyčiams bei regioninėms geopolitinėms sąlygoms. Nors didesnė perdirbtų produktų gamyba ir stabilus aliuminio eksportas turėtų šiek tiek paremti vyriausybės pajamas, regioninių prekybos maršrutų sutrikimai arba silpnesnė išorės paklausa ribotų vyriausybės fiskalines pajamas. Išlaidų srityje nelankstus išlaidų struktūros pobūdis ribos koregavimo galimybes. Darbo užmokestis, subsidijos ir socialiniai pervedimai sudaro apie pusę visų vyriausybės išlaidų, o tai riboja greito konsolidavimo galimybes. Be to, tikimasi, kad socialiniai ir politiniai sumetimai neskatins smarkiai mažinti einamųjų išlaidų. Nors prognozuojama, kad skolinimosi poreikis šiek tiek sumažės nuo 1,4–1,5 mlrd. BHD 2025 m. iki maždaug 1 mlrd. BHD 2026 m., nuolatinis fiskalinis deficitas ir toliau prisidės prie valstybės skolos naštos didėjimo. Vis dėlto tikimasi, kad nuolatinė Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (GCC) partnerių parama, turtas valstybės turto fonduose (maždaug 10 % BVP) ir galimybė naudotis vidaus bei tarptautinėmis kapitalo rinkomis sušvelnins trumpalaikes finansavimo rizikas. Tuo pačiu metu išorinė parama gali vis labiau priklausyti nuo pažangos fiskalinėse reformose, o tai paskatins tolesnį biudžeto konsolidavimą.

Tikimasi, kad 2026 m. išorės pozicija išliks perteklinė, nors einamosios sąskaitos balansas gali susiaurėti dėl padidėjusių regioninių geopolitinių įtampų. Paslaugų eksportas, ypač finansinių paslaugų, ir toliau teiks paramą, o su angliavandeniliais susijusios pajamos bei aliuminio eksportas išliks svarbiais išorės pajamų šaltiniais. Vis dėlto Hormuzo sąsiaurio uždarymas turės neigiamą poveikį. Turizmo srautai taip pat galėtų susilpnėti, nes regioninis neapibrėžtumas turės neigiamos įtakos kelionių paklausai.

Regioninės geopolitinės įtampos ir karas Irane lems investicinį klimatą

Bahreine veikia parlamentas. Pagal 2002 m. Konstituciją įsteigta Nacionalinė Asamblėja susideda iš dviejų rūmų: karaliaus skiriamos Šuros tarybos ir renkamos Atstovų tarybos. Įstatymus turi patvirtinti abu rūmai ir karalius. Kiti parlamento rinkimai vyks šių metų lapkričio mėn. Artimiausiu metu didesnio politinio nestabilumo ar pokyčių nesitikima.

Bahreino regioninių rizikų perspektyvas 2026 m. vis labiau lems geopolitinė įtampa po karo Irane. Kaip maža ir labai atvira ekonomika, Bahreinas tebėra ypač pažeidžiamas pokyčių, turinčių įtakos regioniniams prekybos maršrutams ir energetikos rinkoms. Saugumo rizika Hormuzo sąsiauryje yra ypač svarbi, nes per šį vandens kelią vežamas visas Bahreino angliavandenilių eksportas. Bet koks ilgalaikis jūrų prekybos srautų sutrikimas sumažintų investuotojų pasitikėjimą. Kita vertus, Bahreinas ir toliau priklauso nuo regioninių partnerių, visų pirma Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų, finansinės paramos, todėl yra pažeidžiamas dėl šių šalių politikos prioritetų pokyčių. Šalies apsauga ir toliau bus glaudžiai susijusi su JAV kariniu buvimu ir susitarimais.

Paskutinis atnaujinimas: 2026 m. kovo mėn.