Prancūzijos įmonių mokumo tyrimas 2023: ilgiau ir dažniau vėluojantys atsiskaitymai

„Coface“ įmonių atsiskaitymo tyrimas, atliktas praėjusią liepą apklausus 630 Prancūzijos verslo įmonių, parodė, kad įmonėse nusistovėjusi praktika suteikti klientams mokėjimo atidėjimą: 97 % jų nurodė taip darančios, neatsižvelgiant į sektorių ar įmonės dydį. Vis dėlto labai mažos įmonės (LMĮ) suteikia gerokai trumpesnius atidėjimus dėl tiesioginio poveikio pinigų srautams. Ši mažo verslo charakteristika nesuteikia joms lankstumo atidėjimų atžvilgiu. Vidutinis mokėjimo atidėjimo terminas Prancūzijoje (48 dienos) yra ilgesnis negu kitose Europos šalyse, kuriose atlikome panašius tyrimus, o ypač Vokietijoje, tačiau jis trumpesnis negu Azijoje.

Dėl to, nepaisant santykinai ilgo atsiskaitymo termino, mažiausiai 82 % įmonių per pastaruosius 12 mėnesių yra fiksavusios vėluojančius klientų atsiskaitymus. Be to, dauguma jų nurodė, kad atsiskaityti vėluojama dažniau ir delsiama ilgiau negu pernai. Svarbus veiksnys, turintis įtakos mokėjimo vėlavimui, yra įmonės dydis: 70 % smulkių ir vidutinių (SVĮ) ir labai mažų įmonių nurodė, kad atsiskaitymai vėluoja ilgiau. Tokie rezultatai kelia nerimą ypač dėl to, kad pusė LMĮ (labai mažų įmonių) nurodė, jog vėluojantys mokėjimai yra „labai svarbūs“ arba „kritiniai“ pinigų srautams. Įmonių atsiskaitymų tendencijos prastėjimas atsispindi ir nemokumo atvejų skaičiuose: nuo metų pradžios stebimas neginčijamas jų didėjimas, pranokstantis netgi ikipandeminį lygį. Nors 50 % įmonių tikisi, kad ateinančius 12 mėnesių vėluojančių atsiskaitymų skaičius išliks stabilus, trečdalis baiminasi, jog tokių atvejų daugės. Labai mažai respondentų, nepriklausomai nuo įmonės dydžio, tikisi rečiau vėluojančių atsiskaitymų.

Kalbant apie riziką, atsakymai gerokai išsiskyrė, priklausomai nuo to, ar įmonė yra eksportuotoja, ar vykdo veiklą išimtinai Prancūzijos rinkoje. Atsakymuose apie Prancūzijos rinką dažniau buvo minimos darbuotojų paieškos problemos ir finansavimo sąlygos (kaina ir prieiga). Eksportuotojai, priešingai, ypač jautrūs pasaulinę paklausą, tiekimo grandines ir biržos prekių kainas veikiančiai rizikai.

Vertinant atskirus sektorius, paslaugų sferoje dirbančios įmonės daugiausia minėjo darbuotojų paieškos sunkumus, o jų kolegos pramonėje dažniau nurodė biržos prekių kainas ir tiekimo grandinės riziką. Pagrindiniai statybos sektoriuje dirbančių įmonių minėti veiksniai buvo biržos prekių kainos (išskyrus energiją), darbuotojų paieškos problemos ir, žinoma, finansavimo kaina ir galimybės jį gauti. Nenuspėjamoje pasaulinėje geopolitinėje situacijoje, kuri palanki veiklos perkėlimui į artimas arba draugiškas šalis, 12 % apklaustų įmonių teigė jau perkėlusios bent dalį savo veiklos. Šis reiškinys jokiu būdu nevertintinas kaip nereikšmingas, kadangi tokių įmonių dalis viršijo 20 %, jeigu įskaičiuosime tokį ėjimą svarstančias įmones.