Susilpninta augančių sąnaudų, reguliavimo suvaržymų ir nepelningos veiklos, Kinija užleidžia dominuojančias pozicijas pasaulinėje aprangos rinkoje. Donaldo Trumpo grįžimas į Baltuosius Rūmus ir jo agresyvi prekybos politika gali paspartinti tiekimo grandinių diversifikaciją. „Coface“ prognozuoja, kurios šalys turėtų iškilti pasaulinėje drabužių gamyboje.
Trys pagrindinės tendencijos
- Kinija praranda pozicijas: šalies dalis pasauliniame eksporte krito nuo 54 proc. 2010 m. iki 41 proc. 2023-aisiais.
- Į priekį žengia Pietų ir Pietryčių Azija: jei bus pritaikyti vienodi muitai, geriausioje padėtyje atsidurs Bangladešas, Kambodža, Pakistanas, Vietnamas ir Indija.
- Įsitvirtina ir Europa: pritaikius abipusius tarifus, santykinai konkurencingesnės taptų Albanija, Gruzija ir kitos Europos šalys.
Prekybos liberalizavimas ir Kinijos eksporto galia
Laipsniškas tekstilės kvotų naikinimas nuo 1995 m. iki 2005 m. kartu su Kinijos įstojimu į PPO 2001-aisiais smarkiai paskatino šalies drabužių ir avalynės eksportą, kuris nuo 1995 m. iki 2010 m. padidėjo 4,8 karto (kai likusios pasaulio dalies rodiklis augo 1,4 karto).
Vis dėlto šio proveržio negalima paaiškinti vien prekybos liberalizavimu. Kinija pasinaudojo didžiuliu savo gyventojų skaičiumi ir žemomis darbo sąnaudomis (vienas svarbiausių veiksnių, sudarančių nuo 20 iki 30 proc. galutinės drabužio savikainos), gausiais natūralaus ir cheminio tekstilės pluošto ištekliais bei politiniu stabilumu.
Pasaulinė konkurencija: kinų modelio ribotumai
Nors Kinija lieka pirmaujančia drabužių eksportuotoja pasaulyje, jos dominavimas silpnėja. Šalies dalis pasauliniame eksporte krito nuo 54 proc. 2010-aisiais iki 41 proc. 2023-aisiais.
Tokį mažėjimą galima paaiškinti ekonominiu modeliu, kuris orientuotas į subrangos sutartis su Vakarų šalių prekių ženklais. Dėl to, nepaisant didelio jų skaičiaus (19 proc. bendro pasaulinio skaičiaus), nuo 2020-ųjų iki 2024-ųjų kinų įmonės uždirbo vos 10 proc. šio sektoriaus pelno.
Tokį konkurencingumo sumažėjimą pabrėžia ir nuolatinis darbo užmokesčio augimas (vidutiniškai +6 proc. per metus nuo 2010-ųjų). 2000 m. amerikiečių darbuotojas uždirbo 18 kartų daugiau negu kinas (tuo tarpu 2023 m. skirtumas sumažėjo iki 4,6 karto). Be to, prisidėjo nauji reguliavimo suvaržymai, ypač susijusieji su aplinkos apsauga, kurie didina gamybos sąnaudas. Visi šie požymiai rodo, kad stiprėjant pasaulinei konkurencijai, kinų modelis išsikvėpia.
Vienodų muitų scenarijus: Pietų Azija kantriai laukia
D. Trumpo sugrįžimas gali paspartinti tekstilės tiekimo grandinių diversifikaciją kitomis kryptimis ir nukreipti jas nuo Kinijos. „Coface“ yra sudariusi šalių patrauklumo indeksą, kuris paremtas pigios darbo jėgos prieinamumu, įsitvirtinusios aprangos pramonės egzistavimu ir verslo vykdymo paprastumu.
Pradiniame scenarijuje, kai visoms Jungtinių Valstijų prekybos partnerėms, išskyrus Kiniją, kuri baudžiama skaudžiau1, taikomi vienodi 10 proc. muitai, palankiausioje pozicijoje užsiimti rinkos dalį atsiduria Bangladešas, Kambodža, Pakistanas ir Vietnamas. Indija, kuri šiame reitinge yra 6 vietoje, taip pat galėtų turėti naudos vystydama didžiulę savo vidaus rinką. Galiausiai po COVID-19 vykęs gamybos perkėlimas gali būti naudingas tokioms šalims kaip Albanija ir Gruzija Europoje bei JAV rinkai tiekiančiam Salvadorui.
Abipusių muitų scenarijus: Europa pasiruošusi geriau
Antrame scenarijuje JAV administracija įvestų diferencijuotus muitus, kurie atitiktų abipuses balandį paskelbtas ir vėliau sustabdytas priemones. Šioje situacijoje mūsų indeksas rodo, kad vien muitai nepanaikintų Bangladešo konkurencinio pranašumo. Nepaisant muitų dydžio (37 proc.), jų poveikis lieka ribotas, nes šalis mažai priklausoma nuo JAV rinkos ir palaiko stiprius ryšius su Europos Sąjunga.
Tokios valstybės kaip Vietnamas, Lesotas ir Jordanas, priešingai, prarastų daugiau konkurencingumo. Kita vertus, Europos šalys įgytų santykinį pranašumą dėl žemesnių tarifų ir mažesnio susietumo su JAV, nebent jie staiga būtų padidinti iki 50 proc., kaip gegužės pabaigoje grasino D. Trumpas.
Atsisiųsti studiją „Pasaulinio drabužių tiekimo persitvarkymas“
(.pdf 3,04 Mb)
[1] 55 proc. muitai Kinijai iki rugsėjo 12 d.
