#Ekonomika

Prekybos karas: kodėl „neturėtume pernelyg džiūgauti“ dėl JAV ir Kinijos tarifų sumažinimo

Nors rinkos palankiai sutiko pranešimą apie JAV ir Kinijos susitarimą, kaip teigia mūsų ekonomistas Šiaurės Amerikai Marcos Carias gegužės 12 d. duotame interviu Prancūzijos laikraščiui „Le Figaro“ , neužtikrintumas išlieka.

Rinkos nekantriai laukė šios naujienos. Pirmadienį Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinija paviešino jungtinį pareiškimą, kuriame nurodė sutarusios stabdyti pastarosiomis savaitėmis įvestus baudinius tarifus. Kalbant konkrečiai, JAV prekybos atstovo Jamiesono Greero teigimu, iki gegužės 14 d. šalys sumažins tarifus 115 procentinių punktų: Vašingtonas iki 30%, o Pekinas atitinkamai iki 10%.

Nors tai rodo, kad įtampa dviejų supervalstybių santykiuose mažėja, „Coface“ ekonomistas Šiaurės Amerikai Marcos Carias ir toliau atsargiai vertina šio susitarimo pasekmes. Be jo gilėjančios įtampos prekyboje ekonominiai padariniai būtų tapę nevaldomi. Vis dėlto „šis prekybos karas nedavė jokių konkrečių rezultatų; tiesiog buvo grįžta į balandžio 2-osios status quo“.

 

Jungtinėms Amerikos Valstijoms paskelbus, kad šalis sumažins tarifus iki 30% (nuo 145%), o Kinija - iki 10% (nuo 125%), kokia vis dėlto situacija yra šiandien?

Tai sugrįžimas į status quo, kitaip tariant, į situaciją, buvusią iki „Išsilaisvinimo dienos“, t. y. Donaldo Trumpo 2025 m. balandžio 2 d. pasakytos kalbos, kurioje paskelbta naujoji muitų tarifų politika. Vis dėlto lieka neaišku, kiek ilgai truks šios paliaubos.

 

Ar turėtume džiaugtis, kad įtampa atlėgo? 

Deeskalacija didesnė nei tikėtasi, nes D. Trumpas buvo minėjęs 80% tarifą Kinijai po šių derybų, o JAV delegacijos tikslas buvo sumažinti Kinijai įvestus tarifus žemiau 60%. Nepaisant to, neturėtume pernelyg džiūgauti, nes tarifai sustabdyti tik 90 dienų; tai panašiau į ugnies nutraukimą, o ne į pareiškimą apie taiką. Gali nutikti bet kas, nes šių dviejų šalių santykiai komplikuoti. Nėra jokių ilgalaikės taikos garantijų, ypač atsižvelgiant į nepastovias derybas dėl prekybos per pastaruosius 3 mėnesius. 

Aš būčiau atsargus ir nedėčiau pernelyg daug vilčių į pradinę rinkos reakciją. 

 

Kokios priežastys lėmė šį susitarimą?

Abi valstybės žinojo, kad palikusios pernelyg didelius tarifus praras kontrolę. JAV ekonomika jau pirmąjį ketvirtį pademonstravo keletą keistų rodiklių, kuriuos buvo sudėtinga interpretuoti: BVP krito 0,3%, staiga šoktelėjo importas (+9,3%) - įmonės siekė sukaupti prekių atsargas, kol dar netaikomi tarifai. Būtume atsidūrę panašioje situacijoje, kaip per COVID-19 Jungtinėse Valstijose kilus tiekimo grandinių krizei. Šie ekonominiai padariniai turi politinių pasekmių abiem vyriausybėms, o mes jau žinome, kad prastas makroekonomikos valdymas gali rimtai pakenkti bet kuriai esamai valdžiai. 

 

Kas išloš ir kas pralaimės dėl šio sprendimo stabdyti baudinius tarifus? 

Jeigu palyginsime padėtį, kurioje atsidūrė abi šalys (145% tarifai Jungtinėms Valstijoms ir 125% Kinijai), išlošia abi. JAV gali atšaukti tarifus, kuriuos pats Scottas Bessentas apibūdino kaip „netvarius“. Kinijai šis susitarimas padeda išvengti staigaus įplaukų sumažėjimo ir pateisina atsakomuosius veiksmus kaip derybų priemonę. Tvirtas atsakas į D. Trumpo prekybos politiką įvedant 125% muitus iš JAV importuojamoms prekėms, panašu, Kinijai visai pasiteisino. 

 

Kam buvo labiausia tikėtina turėti naudos iš šio prekybos karo? 

Manau, politiškai daugiausia turi ką prarasti JAV vyriausybė. Pasekmes ekonomikai apskaičiuoti nelengva, tačiau žvelgiant iš politinės perspektyvos suprastėjusi gyventojų gyvenimo kokybė gali iš esmės paveikti rinkimus. Kita vertus, Kinija būtų patyrusi ekonominę griūtį, tačiau poveikis partijos turimai valdžiai tikriausiai būtų buvęs mažesnis. 

 

Kokią galų gale naudą JAV gavo iš šio prekybos karo su Kinija? 

Šiuo metu sunku įžvelgti, ką JAV laimėjo įvesdama visus šiuos tarifus, tačiau situacija gali keistis deryboms vykstant toliau. Galbūt Kinija įsipareigos dėti pastangas, kad pažabotų fentanilio kontrabandą - juk jeigu ne paskutiniu metu pasireiškęs priešiškas elgesys, tokios derybinės kortos nebūtų buvę. Galutinai atsakyti į šį klausimą neįmanoma, nes abi šalys iš tiesų pradėjo kalbėtis tik pastarosiomis savaitėmis. 

Autoriai ir ekspertai

Išsamus šalies rizikos vertinimas

Mūsų sprendimai jums