lit-LI
09/03/2016
Grupės naujienos, Šalių rizikos ir ekonomikos apžvalgos

Situacija žemės ūkio sektoriuje nepavydėtina, bet pavojaus šalies ekonomikai nėra

Situacija žemės ūkio sektoriuje nepavydėtina, bet pavojaus šalies ekonomikai nėra

Nuo praėjusių metų liepos 43 tūkst. Prancūzijos ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių kreipėsi į šalies vyriausybę su prašymu padėti įveikti krizę. Dėl itin sumažėjusių kainų labiausiai nukentėjo pieno, jautienos ir kiaulienos gamintojai. Prancūziška kiauliena nuo pernai liepos iki šių metų vasario atpigo 21 proc., pieno miltelių kaina per praėjusius metus sumažėjo 41 proc. Su labai panašiomis problemomis susiduria ir mūsų šalies ūkininkai. Žemės ūkio rūmų duomenimis, pieno kaina per metus nukrito 23 proc., todėl daug pieno ūkių, ypač smulkiųjų, balansuoja ant išlikimo ribos. Kiauliena Lietuvoje atpigusi daugiau nei dešimtadaliu.

Ką šios tendencijos reiškia žemės ūkio verslui ir Lietuvos ekonomikai apskritai?

Neabejojama, jog rizika žemės ūkio sektoriuje šiais metais turėtų išaugti. Pirmiausia tai lems sumažėjusios  produkcijos supirkimo kainos. Nusmukusios žemės ūkio produkcijos kainos yra pasaulinė tendencija, kurią lemia daug veiksnių, tarp jų ir žemės ūkio technologijų progresas.

Pieno kainas žemyn traukia ne vien Rusijos embargas, bet ir ES vidaus rinkoje panaikintos pieno gamybos kvotos, nes susidarė produkcijos perviršis. Kiaulienos kainas nurėžia tiek lėtėjanti Kinijos ekonomika, tiek smarki kiaulių augintojų konkurencija ES ir nuolat mažėjantis mėsos vartojimas išsivysčiusiose šalyse. 

Reikia pabrėžti, jog nėra veiksnių, kurie galėtų atsverti nusmukusias pieno ir mėsos kainas. Žemės ūkio paskirties žemė pabrango, technikos ir darbo sąnaudų kainos taip pat nesumažėjo, todėl šio sektoriaus bendrovės priverstos dirbti nuostolingai arba balansuoti ant nuostolio ribos.

Šių neigiamų tendencijų įtaką patiria tiek produkcijos gamintojai, tiek perdirbėjai. Jiems žaliavos atsieina pigiau, bet padėtį komplikuoja Rusijos rinkos netekimas ir nedidėjantis vartojimas. Surasti naujų rinkų savo produkcijai reikia laiko ir finansinių investicijų, bet šių ne visos bendrovės gali pritraukti.

Be to, naujose rinkose paprastai susiduriama su aršesne konkurencija, didesnėmis transportavimo sąnaudomis ir išaugusia eksporto rizika.

Vertinant šiandienos situaciją žemės ūkio versle, akivaizdu, jog naujos eksporto kryptys dar nesuteikia pakankamo masto ir investicijų grąžos, kad galėtų kompensuoti praradimus užsivėrus Rusijos rinkai.

Sunkius laikus lengviau išgyvena tie rinkos dalyviai, kurie yra pakankamai stiprūs atrasti naujas produktų eksporto kryptis. Teikdami eksporto draudimo paslaugą pastebime, kad žemės ūkio verslo sektoriaus klientai vis dažniau prašo finansinės apsaugos tokiose valstybėse, kuriomis anksčiau nesidomėjo. Jaučiamas verslo santykių pagyvėjimas Artimuosiuose Rytuose, Rytų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.       

Nors visi sutinka, kad padėtis nepalanki ir greito pagerėjimo niekas nei laukia, nei prognozuoja, šio sektoriaus įmonių bankrotų skaičius Lietuvoje nedidėja. Dauguma žemės ūkio bendrovių, ūkininkų ir kitų šio sektoriaus subjektų ne naujokai ir dirba ilgai, todėl palankiais ekonomikos ciklais gali sukaupti rezervą, kuris padėtų išgyventi rinką užklupus negandoms.

Mūsų vertinimu, sunkūs laikai žemės ūkio sektoriui dar nekelia pavojaus šalies ekonomikai, tačiau situacija gali pablogėti, jei produkcijos ir žaliavų kainų štilis išliks ne vienus metus.

Susisiekti


Ingrida MAČIEŽAITĖ

Marketingo vadovė
Vilnius g. 23, LT-01402 Vilnius
T: +370 5 266 05 66
M: +370 655 82 291
ingrida.maciezaite@coface.com

Viršus
  • Lithuanian
  • English