Vokietijos įmonių mokumo tyrimas 2023

Atgal į senus blogus laikus

Naujausias „Coface“ Vokietijos įmonių mokumo tyrimas 2023 atliktas liepos - rugpjūčio mėn., apklausiant 1 075 įmonių.

Priešingai nei praėjusiais metais, šiemet atsiskaitymams neturėjo įtakos tokie neeiliniai įvykiai kaip COVID-19 pandemija arba karo Ukrainoje pradžia ir dėl to susidaręs spaudimas biržos prekių kainoms. Tai lėmė situacijos normalizavimąsi, ir 2023-ųjų atsiskaitymo tendencijas atspindintys skaičiai labiau priartėjo prie ikipandeminio lygio. Šiemet jau daugiau įmonių (79 % visų respondenčių) siūlė atidėto mokėjimo sąlygas (panašiai kaip ir 2019 m. – 81 %). Vokietijoje ir toliau teikiama pirmenybė trumpiems mokėjimo atidėjimams: daugiau negu pusė apklaustų įmonių 2023 m. prašė atlikti mokėjimus per 30 dienų, o itin ilgi mokėjimo atidėjimai (120+ dienų) ir toliau pasitaikė retai.

Atsiskaitymo vėlavimą atspindintys skaičiai parodo, kad vyriausybės paramos priemonės įmonėms pastaraisiais metais buvo labai naudingos. Išties, dabar, kai kone visos su COVID-19 susijusios pagalbos priemonės pasibaigė ir subsidijų energijai poveikis nusistovėjo, apie mokėjimų vėlavimą pranešančių įmonių skaičius normalizavosi ir 2023 m. kilstelėjo iki 76 %. Tai yra gerokai daugiau, negu 2020-2022 m. laikotarpiu, tačiau ne tiek daug, kaip 2019-aisiais (85 %).

Vis dėlto pažymėtina, kad šie rodikliai automobilių gamybos, transporto ir IKT sektoriuose viršija ikipandeminius. Atsiskaitymų vėlavimo laikotarpis 2023 m. vidutiniškai pailgėjo iki 30,1 dienų (+1,4 dienos, palyginti su 2022-aisiais), tačiau išlieka gerokai trumpesnis už 39,7 dienas prieš pandemiją. Dauguma sektorių (išskyrus medienos, statybos, tekstilės ir aprangos) praneša, kad atsiskaitymų vėlavimai ima ilgėti. Popierinės pakuotės sektoriaus įmonės šiemet susidūrė su mažiausiai vėluojančiais atsiskaitymais (22 dienos), o finansų sektoriaus įmonėms teko sutelkti didžiausią kantrybę, nes atsiskaitymai vidutiniškai vėlavo 39,2 dienas.

Nors po kiek suprastėjusių rodiklių atsiskaitymai klostosi santykinai gerai, įmonės vertina verslo perspektyvas labai pesimistiškai. Požiūris į esamą verslo padėtį šiemet itin neigiamas: vos 13 % apklausos dalyvių mano, kad jų situacija geresnė negu 2022-aisiais, o 41 % vertina ją kaip blogesnę. Perspektyvos 2024 m. taip pat miglotos. Tik 20 % respondentų tikisi verslo atsigavimo, o 28 % ruošiasi dar blogesniems laikams.

Nors pavienių didelių rizikos veiksnių poveikis, toks kaip pasaulinių tiekimo grandinių sutrikdymas, sumažėjo, daugėja vienu metu įmones veikiančių rizikos veiksnių. Susidarius tokiai situacijai, Vokietija, palyginti su 2022 m., prarado palankios vietos verslui statusą, o Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rytų Europos populiarumas padidėjo. Kinija irgi tapo šiek tiek patrauklesnė, tačiau jos palaikymas, lyginant istoriškai, lieka labai žemas. Prie to taip pat prisidėjo Vokietijos įmonių, kurios mėgina sumažinti savo verslo priklausomybę nuo vienos šalies, tiekėjo arba kliento, rizikos mažinimo strategijos. Šiemet jau 12 % apklausoje dalyvavusių įmonių rinkosi rizikos mažinimą; didžiausią poveikį dėl to patyrė tekstilės ir aprangos sektorius. Per kitus trejetą metų 25 % visų mūsų apklausoje dalyvavusių Vokietijos įmonių ketina pritaikyti rizikos mažinimo strategijas savo versle.