Baltijos šalyse transporto verslas patiria nuosmukį, kiek giedriau tik Lietuvoje

Nors pasaulinės makroekonominės perspektyvos lieka neaiškios, 2023 II ketv. „Coface“ barometre transporto sektoriuje fiksuojamas didžiausias skaičius pagerėjusių rizikos vertinimo atvejų.

„Coface“ ekspertai pastebi, kad didesnio optimizmo suteikia augančios oro transporto prognozės ir naujų orlaivių užsakymų skaičiai. Geresni įverčiai transporto verslui skirti Vakarų Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Japonijoje, o Vidurio ir Rytų Europoje (VRE), įskaitant Baltijos šalis, transporto sektoriui toliau skiriamas aukščiausias rizikos įvertis. Estijos ir Latvijos transporto sektorius šiemet patiria daugiau iššūkių, kai Lietuvoje nuo II ketvirčio situacija pradėjo gerėti – sumažėjo bankrotų ir auga verslo įmonių prognozės.

„Coface“ ekspertų vertinimu, geresni transporto sektoriaus įverčiai daugiausia susiję su Kinijos ekonomikos bei pasaulinio turizmo atsigavimu, taip pat su sprendimais viešojoje politikoje – pvz., prioritetiniu dėmesiu geležinkelių eismui Vokietijoje. Tačiau bendra transporto sektoriaus rizika išlieka labai aukšta dėl didelių energijos sąnaudų ir vis dar priešpandeminio lygio nepasiekusios paklausos.  

„Coface Baltics“ vadovas Mindaugas Sventickas atkreipia dėmesį, kad pasauliniame transporto sektoriuje būtent oro susisiekimas tapo labiausiai nuo pandemijos nukentėjusia veikla, kuri dabar sparčiai atsigauna. Situacijos pokytį lėmė nuo 2021 m. II pusmečio palaipsniui atsigaunanti ekonomika, kuriai nemažos įtakos turėjo Japonijos (2022 m. pabaigoje) ir Kinijos (2023 m. pradžioje) atvėrimas, palengvinantis keliavimo sąlygas tarptautiniams turistams.

„Coface“ tyrime pastebima, kad nors komercinių skrydžių skaičius išaugo ir dabar netgi viršija priešpandeminį lygį, vis dėlto keleivių vietų užimtumo rodikliai vis dar išlieka mažesni. Pavyzdžiui, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione 2023 m. balandį, palyginti su praėjusių metų balandžiu, bendras keleivių srautas padidėjo 171 %, ypač Kinijos dėka. Nepaisant didelio augimo, paklausa šiame regione vis dar išlieka mažesnė nei 2019 m. (-18 % 2023 m. balandžio mėn., palyginti su 2019 m. balandžio mėn.).

Naujų „Airbus“ ir „Boeing“ orlaivių užsakymų daugėja: siekia skraidyti ekologiškiau ir taupyti degalus

Vakarų Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose bendrovės „Airbus" ir „Boeing" taip pat pastebėjo orlaivių užsakymų skaičiaus augimą – 2022 m. jis siekė 774 „Boeing" ir 820 „Airbus" orlaivių. 2022 m. Paryžiaus aviacijos parodoje buvo paskelbta daug naujų užsakymų: „Air IndiGo" užsakė 500 A320 orlaivių, o „Air India" – 250 „Airbus" bei 220 „Boeing" orlaivių. Pasak „Coface“ ekspertų, toks aviacijos ir kosmoso pramonės pagreitis paskatino sprendimą pagerinti kai kurių šalių, pvz., Prancūzijos, transporto sektoriaus rizikos vertinimą. Daugelis „Airbus“ gamybos procesų vykdoma Prancūzijoje, o gamybos vietos pasiskirsčiusios Vokietijoje, Ispanijoje bei Jungtinėje Karalystėje. Tai turėjo įtakos geresniam transporto sektoriaus įverčiui visoje Vakarų Europoje.

„Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad pagrindiniai oro susisiekimo pramonės dalyviai laikosi strategijos, kurioje atsižvelgiama į aplinkosaugos problemas. Viena vertus, tai motyvuoja gamintojus diegti naujoves, kad būtų kuriami „švaresni" orlaiviai. Kita vertus, tai skatina oro transporto bendroves atnaujinti savo orlaivių parkus, kad jie sunaudotų mažiau energijos“, – komentuoja M. Sventickas.

Krovinių gabenimas jūra mažėja beveik trečdaliu

Kitokia padėtis yra jūrų transporto srityje, kur po dvejų išskirtinių metų veikla šiek tiek lėtėja. Mažėjantys jūrų krovinių vežimo tarifai, didelės energijos sąnaudos ir stagfliacija neigiamai veikia jūrų vežėjų finansinius rezultatus. Bendrovių „Maersk" ir „CMA CGM" pajamos 2023 m. I ketv., palyginti su praėjusių metų I ketv., sumažėjo atitinkamai 26 proc. ir 30 proc., nors jos išlieka gerokai didesnės nei 2019 m. I ketv.

Šis pajamų sumažėjimas pirmiausia susijęs su kainų poveikiu (frachto tarifų kritimu), o apimtys sumažėjo ne tiek daug – 2023 m. sausio-balandžio mėn. konteinerių pervežimo indeksas per metus sumažėjo 3 proc. Šis apimčių sumažėjimas iš dalies perkeliamas geležinkelių ir automobilių kelių transportui, kuris pirmiausia naudojamas kroviniams iš uostų gabenti.

Keleivių pervežimai Baltijos šalyse dar nepasiekė priešpandeminio lygio

Analizuojant 2019 – 2023 m. oro keleivių pervežimus Baltijos šalyse, didžiausias keleivių srautas tradiciškai pastebimas kiekvienų metų III ketv. Po pandemijos oro keleivių skaičius Baltijos šalyse nors ir pamažu auga, tačiau nė vienoje valstybėje dar nepasiekė 2019 m. fiksuotų rodiklių. Pvz. 2019 m. III ketv. oro keleivių skaičius Estijoje siekė 954 tūkst., Latvijoje – 2299 tūkst., Lietuvoje – 1821 tūkst. Tokiu pačiu laikotarpiu pernai (2022 m. III ketv.) šie rodikliai atitinkamai siekė 841 tūkst. (88 proc.), 1711 tūkst. (71 proc.) bei 1677 tūkst. (92 proc.). „Eurostat“ ir „Coface” duomenimis, iš viso Baltijos šalyse oro keliu 2022 m. buvo pervežta 13434 keleivių, kai 2021 m. šis skaičius siekė 6094, 2020 m.  – 4657, o priešpandeminiais 2019 m. –  17548.

Kiek geresnė situacija keleivių pervežime geležinkeliais. Pvz. 2019 m. III ketv. keleivių skaičius Estijoje siekė 2105 tūkst., Latvijoje – 5256 tūkst., Lietuvoje – 1287 tūkst. Tokiu pačiu laikotarpiu pernai šie skaičiai atitinkamai sudarė 1837 tūkst. (87 proc.), 4835 tūkst. (92 proc.) bei 1292 tūkst. (100 proc.). Iš viso geležinkeliais Baltijos šalyse 2022 m. buvo pervežti 27289 keleiviai, kai 2021 m. šis skaičius siekė 21069, 2020 m. – 22085, o 2019 m. – 31986. Š. m. I ketv. šis rodiklis Baltijos šalyse sudarė 6485.