Šalių ir sektorių rizikos 2023 m. III ketv. barometras: mikroekonominės situacijos blogėjimas tampa išbandymu makroekonomikai

Geras naujienas 2023-ųjų pradžioje greitai pakeitė užuominos, kad metų pabaiga teiks kur kas mažiau vilčių.

Rizikos veiksniai, kurie jau buvo ne kartą minėti, toliau intensyvėja (finansinis nestabilumas, socialinė ir politinė rizika), taip pat turėtume nepamiršti, kad kova su infliacija dar nelaimėta: neskaitant energetikos, infliacija lieka gerokai aukštesnė už centrinių bankų nustatytus rodiklius, o situacija naftos rinkoje po išpuolių Izraelyje ir vėl įtempta. Visi pagrindiniai rodikliai signalizuoja staigų veiklos Šiaurės Amerikoje ir euro zonoje lėtėjimą metų pabaigoje, o Kinijos ekonomikos atsigavimas netruko susidurti su silpnosiomis vietomis ir namų ūkių bei verslo įmonių pasitikėjimo stoka. Šiame kontekste pakeitėme 7 šalių rizikos vertinimus (2 pagerinti ir 5 pabloginti) ir 33 sektorių rizikos vertinimus (17 pagerinti, o 16 – pabloginti), taip atspindėdami tam tikrą savo lūkesčių per ateinančius 18 mėnesių stabilumą besitęsiančioje itin kintančioje ir neaiškioje aplinkoje.

DAUGIAPOLIO PASAULIO LINK

Kinijos ir Amerikos varžytuvės nesibaigia, gal net dar labiau stiprėja, tačiau pastaraisiais mėnesiais pasaulyje įvyko keletas kitų reikšmingų įvykių, kurie dar labiau sutrikdė geopolitinę situaciją. Yra manančių, kad BRICS grupės (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika) plėtra įtraukiant šešias naujas nares (Saudo Arabija, Argentina, Egiptas, JAE, Etiopija ir Iranas) taps G7 dominavimo, o kartu ir pokarinio pasaulio santvarkos pabaiga.

Vis dėlto BRICS+ galimybės pasiūlyti alternatyvią viziją ir imtis konkrečių veiksmų, siekiant konkuruoti su G7, tikriausiai liks ribotos (nesuderinti tikslai, įtampa tarp Kinijos ir Indijos).

InflIACIJA MAŽĖJA, TAČIAU DAR NĖRA ĮVEIKTA

Kaip buvo prognozuota mūsų ankstesniuose barometruose, infliacija pastaraisiais mėnesiais ir toliau „mechaniškai“ mažėjo, daugiausia dėl energijos ir biržos prekių kainų, kurios nusileido iš netrukus po invazijos į Ukrainą pasiektų aukštumų. Toliau vyksta prekių kainų mažėjimas, susijęs su paklausos perbalansavimu į paslaugų vartojimą ir tiekimo grandinių grįžimą į normalią būseną. Lieka ženklų, kad infliacija gerai įsitvirtinusi, kai tuo tarpu grynoji infliacija išsivysčiusiose valstybėse krito daug lėčiau. Be to, minėta rizika dėl infliacijos spaudimo sustiprėjimo į metų pabaigą, regis, tampa tikrove; naftos kainos nuo vasaros pabaigos tendencingai kilo aukštyn.

Retorika, kuri sekė po ECB, Federalinio atsargų banko ir Anglijos banko sprendimų (palūkanų didinimo pauzė), rodo, kad nors griežtinimo ciklas galimai baigėsi, palūkanų mažinimo ateinančiais mėnesiais, o gal ir ketvirčiais nesitikima..

NUVILIANTIS IR JAU PASIBAIGĘS ATSIGAVIMAS KINIJOJE

Kinijos atsigavimas po COVID-19 nenustebino, o tiek vidaus paklausos, tiek eksporto ekonominiai duomenys nenudžiugino. Visų lauktas vartojimo šuolis pasirodė santykinai silpnas, nes namų ūkiai elgėsi atsargiai, o nulinio COVID-19 atvejų skaičiaus politikos atsisakymas ir po to sekęs Kinijos ekonomikos atvėrimas vartojimą paskatino netolygiai.

Investicijos irgi netapo Kinijos augimą lemiančiu veiksniu, kadangi privatusis sektorius toliau liko atsargiai nusiteikęs pagrindinių kapitalo išlaidų atžvilgiu (ypač dėl nekilnojamojo turto rinkos, kuri toliau kelia nerimą).

RAMESNĖ SITUACIJA ENERGETIKOS IR ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ SEKTORIUOSE EUROPOJE

Sektorių rizikos vertinimo pokyčiai šį ketvirtį daugiausia fiksuoti Europoje, visų pirma energetikos, žemės ūkio maisto produktų ir popieriaus sektoriuose. Geriname energetikos sektoriaus rizikos vertinimą visoje Vakarų Europoje (išskyrus Vokietiją), ir tai labiausiai lėmė didesnės angliavandenilių gavybos ir perdirbimo įmonių maržos. Žemės ūkio maisto produktų sektorius regione irgi gali pasigirti pozityvesniu pagreičiu, priešingai nei popieriaus sektorius, kuriame fiksuojamas didžiausias įverčių mažinimo skaičius.

PATVIRTINTA DIDĖJANTI SOCIALINĖ IR POLITINĖ RIZIKA

Praėjusiais metais, po Rusijos invazijos į Ukrainą, „Coface“ perspėjo dėl socialinės rizikos augimo grėsmės, susijusios su kylančiomis energijos, pagrindinių prekių ir maisto produktų kainomis. Kai atnaujinome politinės rizikos rodiklį 2022-iesiems, dar kartą pakartojome šį perspėjimą. 2023-iųjų politinės rizikos rodiklį skelbiame su dar didesniu susirūpinimu. Žmonių gyvenimo sąlygų blogėjimas virto terpe rastis naujiems nepasitenkinimo šaltiniams.

Pastaraisiais metais politinė rizika reiškėsi įvairiomis formomis ir įvairiose šalyse (Šri Lankoje, Argentinoje, Nigeryje, Gabone) ir tapo per žinias vis kartojama tema taip pat ir išsivysčiusios rinkos ekonomikos valstybėse (Izraelyje, Jungtinėje Karalystėje, JAV). Atrodo, kad socialinė ir politinė rizika pasaulyje, kuriame visuotinai keičiantis žaidimo taisyklėms ir suvokiant klimato kaitos keliamas problemas randasi vis daugiau neužtikrintumo ir nestabilumo, tik didėja.

Saugumo prasme 2022-aisiais konfliktų skaičius išaugo; pažymėtinas ir itin didelis žuvusiųjų skaičius. Jeigu vieni konfliktai nurimo (Afganistane ir Jemene), tai vietoje jų įsiplieskė nauji arba sustiprėjo esami (rugsėjį Kalnų Karabache – šis konfliktas išryškina nesibaigiančią Armėnijos ir Azerbaidžano pasienio krizę).

Afrikos žemyne aktyvių (valstybinių ir ne) konfliktų skaičius nuo 2010-ųjų kone patrigubėjo. Ši tendencija ypač susijusi su kovomis su džihadistų grupuotėmis, kurios veikia, pavyzdžiui, Burkina Faso, Malyje, Nigeryje, Čade ir Nigerijoje. Tai pablogino saugumo situaciją Sahelyje, o sunkumai mėginant nuo 2020 m. suvaldyti islamistų sukilimą taip pat prisidėjo prie pastarojo meto politinių poslinkių regione. 2021-aisiais valstybės perversmas įvyko Malyje ir Čade, pernai (dukart) – Burkina Faso, šią vasarą – Nigeryje.

Atsisiųsti pilną studiją (anglų k.)