Tarp Baltijos šalių tik Lietuvoje pernai bankrotų kiek daugėjo, o kaimyninėse Estijoje ir Latvijoje – mažėjo, rodo tarptautinės rizikų valdymo bendrovės „Coface“ naujausias tyrimas.
Vidurio ir Rytų Europos (VRE) regione šiemet būtent Baltijos šalims prognozuojamas mažiausias ekonomikos augimas dėl ypač stiprių prekybos ryšių su Rusija. „Coface“ akcentuoja:
- 2021 m. duomenimis didesnėje dalyje šalių bankrotų skaičius vėl priartėjo prie ikipandeminio lygio, nors 2020 m. buvo sumažėjęs;
- Lietuvoje ir dar šešiose šalyse – Bulgarijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje bei Slovakijoje – užfiksuota daugiau įmonių nemokumo atvejų, o penkiose šalyse – Estijoje, Latvijoje, Kroatijoje, Serbijoje ir Slovėnijoje – mažiau;
- Dėl besibaigiančių paramos priemonių verslams ir Rusijos vykdomo karo Ukrainoje daugumai VRE šalių prognozuojamas bankrotų skaičiaus augimas.
„Coface“ studijoje pastebima, kad pandeminiais 2020 m. būtent Lietuva iš kitų VRE regiono valstybių išsiskyrė mažiausiu BVP kritimu (0,1 proc.), nors viso VRE regiono šalių BVP krito 4 proc., o pvz. Kroatijos, kurios ekonomika labai priklauso nuo turizmo, BVP mažėjo net 8,1 proc. Precedento neturinčios valstybių paramos priemonės verslui davė teigiamų rezultatų, todėl anksčiau prognozuoto bankrotų skaičiaus augimo neįvyko. Didžiausias nemokumo atvejų kritimas (50,3 proc.) buvo užfiksuotas būtent Lietuvoje, po jos sekė Latvija (34,2 proc.) ir Slovakija (25,8 proc.).
„Nepaisant to, kad pandemija vis dar tęsiasi, įmonės prisiderino prie pasikeitusių veiklos sąlygų, o slopstanti susirgimų statistika leido valstybėms švelninti ribojimus, VRE regiono ekonomika pernai augo 5,5 proc. Tačiau dabartinėmis prognozėmis, šiemet tokio augimo tempo išlaikyti nepavyks, ir regiono BVP augs apie 3,2 proc.“, - prognozėmis dalinasi Gžegožas Sielevičius, „Coface“ vyriausiais ekonomistas Vidurio ir Rytų Europai.
Baltijos šalių ekonomikos lėtės dėl nutraukiamų prekybos ryšių su Rusija
Silpniausi augimo tempai prognozuojami Baltijos šalims, nes didelę dalį šių valstybių BVP sudarė prekybos ryšiai su Rusija, kurie šiuo metu yra nutraukiami laikantis Europos Sąjungos (ES) taikomų sankcijų. Iš visų VRE regiono šalių Lietuvos prekybos ryšiai su Rusija yra stipriausi – bendra eksporto ir importo suma pernai siekė 15,1 proc. Lietuvos BVP. Tačiau tyrime pastebima, kad nuo Rusijos vykdomo karo Ukrainoje pasekmių tiesiogiai ar netiesiogiai nukentės visos VRE regiono šalys.
Daugelio VRE šalių statistika rodo, kad 2021 m. nemokumo atvejų skaičius versle vėl augo ir pasiekė ikipandeminį 2019 m. lygį. Palyginti su 2020 m., septyniose šalyse (Bulgarijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje) bankroto atvejų daugėjo, o penkiose – mažėjo: Estijoje, Latvijoje, Kroatijoje, Serbijoje ir Slovėnijoje.
Didžiausioje VRE šalyje – Lenkijoje – pernai dvigubai išaugo iškeltų bylų skaičius, tačiau tam įtakos turėjo šalyje įsigaliojusios procedūros, kuriomis buvo siekiama laiku nustatyti likvidumo problemas patiriančias bendroves. Nepaisant to, įmonių, kurioms taikomos šios procedūros, dalis sudaro 0,06 proc. arba 6 iš 10 000.
Nemokių įmonių dalis Lietuvoje dukart didesnė nei Latvijoje ir net triskart – nei Estijoje
Daugiau nemokumo atvejų užfiksuota šalyse, kuriose populiaresnės bankroto inicijavimo procedūros. Pvz., Kroatijoje šis rodiklis siekė 1,61 proc., o Serbijoje – 3,31 proc. nuo visų veikiančių įmonių. Nominalūs nemokumo rodikliai skiriasi visame VRE regione, nes tam įtakos turi ne tik skirtinga ekonominė situacija, bet ir skirtingos bankroto procedūroms taikomos teisinės praktikos.
Pagal nemokių įmonių dalį – 0,36 proc. – Lietuva VRE regione atsidūrė ketvirtoje vietoje po jau minėtos Serbijos (3,31 proc.), Kroatijos (1,61 proc.) ir Rumunijos (1,16 proc.). Pagal nemokių įmonių dalį Lietuva du kartus lenkia Latviją (0,18 proc.) ir net triskart – Estiją (0,11 proc.). Iš viso 2021 m. Lietuvoje užfiksuota 817 bankrotų, Latvijoje ir Estijoje – po 268.
