Construction workersConstruction workers

Statybų sektorius susiduria su sunkumais

Gyvenamojo būsto rinka patiria dvigubus suvaržymus tiek iš pasiūlos, tiek iš paklausos pusės. Palūkanų normų augimas lėmė spartų paklausos kritimą, nes namų ūkiai nebeišgali pirkti namų, juolab, kad pastarųjų kainos dar ir pakilo.

Pastatų statytojai pastebi tam tikrus lūžius

 

Prie šios situacijos prisideda ir visame pasaulyje juntamas darbuotojų trūkumas – didžiausia kliūtis statyboms, kurią Europos įmonės mini nuo 2021-ųjų iki pat 2023 m. pabaigos. Tokia pati situacija Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur laisvų darbo vietų skaičius statyboje kone 30% didesnis nei prieš pandemiją, ir Japonijoje, kur, 2022 m. apklausos duomenimis, 60% statybos bendrovių nurodė darbo jėgos trūkumą.

Visos šios iš pradžių pasiūlos pusėje pasireiškusios problemos kartu su sparčiu palūkanų normų augimu per pastaruosius porą metų lėmė statybos sąnaudų augimą visomis kryptimis: medžiagų kainos išaugo, spaudimas didinti darbo užmokestį sustiprėjo, finansavimo sąnaudos tiesiog šovė aukštyn.

 

Aukštos palūkanų normos - iššūkis komercinio nekilnojamojo turto įmonėms

Komercinės paskirties nekilnojamojo turto bendrovės, daugiausia vykdančios veiklą ne gyvenamosios paskirties segmentuose, tokiuose kaip gamybinės, biurų ir mažmeninės prekybos paskirties patalpos, itin stipriai pajuto praėjusių metų sunkumus. Žmonių judėjimo apribojimai ir paspartėjusi el. prekybos plėtra sumažino mažmeninės prekybos patalpų poreikį, o biurų segmentas vis dar mėgina prisitaikyti prie hibridinio darbo, lėmusio mažesnę ir kintančią darbo erdvių paklausą. JAV laisvų biurų rodikliai 2023 m. I ketvirtį buvo aukščiausi per daugiau kaip 15 metų ir siekė 20,2%; tuo tarpu Europa su 7,5% grįžo į 2016 m. lygį.

Aukštos palūkanų normos kelia sunkumų nekilnojamojo turto bendrovėms įvairiais aspektais, o akivaizdžiausias tiesioginis jų poveikis atsispindi tiek nekilnojamojo turto sandorių skaičiaus, tiek jų bendros vertės sumažėjime. Dabartinėje aplinkoje tai jau matyti: komercinės paskirties turto sandorių skaičius Europoje per praėjusius metus sumažėjo perpus ir dabar yra žemiausiame lygyje nuo 2010-ųjų. Negana to, stiprų poveikį daro palūkanų sąnaudos, kurios sparčiai augo pastaruosius dvejus metus.

 

2024 m. perspektyvos: būsto kainų mažėjimas išsivysčiusios ekonomikos šalyse

Nekilnojamojo turto rinka vis dar mėgina rasti trapų balansą tarp aukštų palūkanų normų ir ribotos būsto pasiūlos.

Nors namų kainos šiek tiek pasikoregavo pagal aukštas palūkanų normas, nuolatiniai pasiūlos suvaržymai (nulemti būsimų pardavėjų nenoro atsisakyti žemų hipotekos paskolų palūkanų normų arba parduoti už mažesnę kainą) palaikė šios rinkos klestėjimą 2023 m.

2024-ieji turėtų tapti posūkio tašku: pirkėjų manymu, daugumoje pažangių valstybių kainos turėtų mažėti (34% Vokietijoje, 31% Japonijoje).

Tuo pačiu metu besikeičianti situacija komercinės paskirties patalpų rinkoje verčia kai kurias įmones griebtis drastiškų priemonių ir išparduoti turtą. 2024 m. pradžioje komercinės paskirties nekilnojamojo turto kainos jau krito 25%, palyginti su tuo momentu, kai buvo didžiausios. Pažymėtina, buvo garsiai nuskambėjusių atvejų, kai žinomi pastatai buvo parduoti su didesne kaip 50% nuolaida. Tai išryškina sunkumus, su kuriais dabartinėje ekonominėje situacijoje susiduria kai kurios įmonės.

2024-aisiais numatoma ir gerų, ir blogų žinių, prie kurių prisidės taip laukiamas politikos palūkanų normų mažėjimas. Vis dėlto ir tokiomis aplinkybėmis nerimas išlieka. Kai dalis esamos skolos su fiksuotomis palūkanų normomis, o naujų paskolų išdavimo normos yra žemiausioje per dešimtmetį pozicijoje, iškyla neišvengiamas klausimas: ar numatomų palūkanų normų sumažinimo pakaks ir ar jis bus atliktas laiku, kad sutvirtintų rinką, kurioje jau matyti silpnumo ženklų?

Autoriai ir ekspertai

Mūsų sprendimai jums