Coface ТOP 500 didžiausių Vidurio ir Rytų Europos įmonių reitinge – 22 iš Lietuvos

2022 m. rezultatais grįstas „Coface“ TOP – 500 didžiausių įmonių Vidurio ir Rytų Europoje (VRE) reitinge lietuviškų įmonių skaičius išliko nepakitęs (22), latviškų – sumažėjo nuo 6 iki 5, о estiškų – išaugo nuo 5 iki 13. Visose šalyse stiprėjo energetikos ir kuro bendrovių pozicijos, tačiau mažėjo mažmeninės prekybos bendrovių vietos sąraše. „Coface“ ekspertų vertinimu, viso VRE regiono verslas, nepaisant karo Ukrainoje poveikio, pademonstravo atsparumą, o tarp didžiausių bendrovių regione pirmauja naftos ir dujų pramonės įmonės. 

Remiantis 2022 m. finansiniais rezultatais, „Coface” didžiausių VRE įmonių sąraše lietuviškų bendrovių skaičius liko toks pats kaip ir prieš metus – 22. Naujausiame reitinge 8 Lietuvos įmonių pozicijos augo, 12 – krito, 2 įmonės atsirado naujai („Circle K Lietuva“ (393) ir „Neo group“ (477)), dvi – iškrito iš sąrašo: „Norfos mažmena“ ir „VG holding“.

Į pirmąjį TOP-500 dvidešimtuką šiemet pateko AB „Orlen Lietuva“ (19 vieta), pernai auginusi apyvartą 77 proc. iki 7,6 mlrd. Eur.

Didžiausių VRE įmonių sąraše pozicijas taip pat stiprino AB „Ignitis grupė“ (buvo 113 vietoje, pakilo į 46), UAB „Ignitis“ (kilo iš 294 į 80), UAB „Koncernas Achemos grupė“ (pakilo iš 202 į 130), UAB „Willgrow“ (buv. „ME Investicijos“, pakilo iš 165 vietos į 149), AB „Linas Agro Group“ (kilo iš 261 į 156), UAB „Viada“ (dabar – 248, buvo 278) ir AB „Achema“ (dabar yra 352 vietoje, buvo 469).

„2022 metai buvo labai sudėtingi daugeliui verslų – reikėjo greitai prisitaikyti prie sparčiai išaugusios infliacijos, kokios Europa nematė daugelį metų. Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą tapo katalizatoriumi, dėl ko infliacijos tempai tapo dar didesni ir sunkiau suvaldomi. Kita vertus, per pandemiją tiek gyventojai, tiek įmonės sukaupė didelį papildomų pinigų kiekį, kuris „sugėrė“ infliacijos šoką be reikšmingų vartojimo pasikeitimų. Pernai konkurencinėje kovoje laimėjo tie verslai, kuriuose vartotojai turėjo mažesnes galimybes derėtis arba keisti vartojimo įpročius, todėl stiprėjo energetikos ir kuro įmonių pozicijos“, – pasakoja Mindaugas Sventickas, „Coface Baltics“ vadovas.

Reitinge pozicijas stiprino įmonės, apyvartą auginusios daugiau kaip 30 proc.

Savo pozicijas reitinge, remiantis 2022 m. rezultatais, augino įmonės, apyvartą didinusios daugiau kaip 30 proc. – tai UAB „Ignitis“ (augo 225 proc. iki 3,2 mlrd. Eur), AB „Ignitis Grupė“ (augo 133 proc. iki 4,4 mlrd. Eur), AB „Linas Agro Group“ (augo 101 proc. iki 1,9 mlrd. Eur), UAB „Koncernas Achemos grupė“ (augo 83 proc. iki 2,2 mlrd. Eur), AB „Orlen Lietuva“ (augo 77 proc. iki 7,6 mlrd. Eur), AB „Achema“ (augo 59 proc. iki 937 mln. Eur), UAB „Viada“ (augo 41 proc. iki 1,3 mlrd. Eur) bei UAB „Willgrow” (augo 34 proc. iki 1,9 mlrd. Eur).

 Vienų įmonių pelnas kilo 1347 proc., kitų – krito 356 proc.

Nors AB „Orlen Lietuva“ „Coface“ reitinge tarp lietuviškų įmonių užima aukščiausią vietą (19), ši bendrovė yra vienintelė pernai patyrusi nuostolį (-183 mln. Eur), palyginti su 73 mln. Eur pelno ankstesniais metais. Kitos į reitingą patekusios įmonės skaičiavo pelną, tačiau vienų bendrovių jis augo, kitų – menko.

Labiausiai pelną auginusių penketuką sudaro: UAB „Everwest“ ((buv. „Girtekos Logistika“) pelnas augo 1347 proc. iki 32 mln. Eur, apyvarta – 13 proc. iki 1,3 mlrd. Eur), UAB „Ignitis” (pelnas augo 794 proc. iki 64 mln. Eur, apyvarta – 225 proc. iki 3,2 mlrd. Eur), AB „Linas Agro Group“ (pelnas augo 444 proc. iki 77 mln. Eur, apyvarta – 101 proc. iki 1,9 mlrd. Eur), AB „Linas Agro“ (pelnas augo 334 proc. iki 22 mln. Eur, pajamos – 19 proc. iki 882 mln. Eur), UAB „Euroaphoteca“ (pelnas augo 145 proc. iki 26 mln. Eur, apyvarta didėjo 27 proc. iki 1,03 mlrd. Eur), AB „Ignitis grupė” (pelnas augo 83 proc. iki 293 mln. Eur, pajamos – 133 proc. iki 4,4 mlrd. Eur).

Tarp lietuviškų įmonių, patekusių į TOP–500 sąrašą, tik vienos įmonės apyvarta mažėjo – tai UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics”, kurios apyvarta pernai krito 24 proc. iki 1,5 mlrd. Eur, pelnas mažėjo 10 proc. iki 554 mln. Eur, o vieta TOP–500 reitinge krito 102 pozicijomis: nuo 105 pernai iki 207 šiemet. Pastarąjį pokytį „Coface“ ekspertai vertina kaip natūralų ir tikėtiną, nes atslūgus pandemijai sumažėjo paklausa bendrovės produkcijai.

Vėl krito prekybos įmonių reitingai 

Visų mažmeninės prekybos įmonių, patenkančių į TOP–500 sąrašą, pozicijos jame šiemet krito, nors jų apyvarta augo dviženkliais skaičiais. Į „Coface“ reitingą šiemet patekusios lietuviškos įmonės rikiuojasi taip: UAB „Vilniaus prekyba“ (krito iš 21 į 30 vietą, pernai apyvartą augino 17 proc. iki 6,4 mlrd. Eur, pelnas mažėjo 10 proc. iki 207 mln. Eur), UAB „Maxima Grupė“ (krito iš 29 į 39 vietą, apyvartą augino 15 proc. iki 5,2 mlrd. Eur, pelnas mažėjo 23 proc. iki 104 mln. Eur), UAB „Maxima LT“ (krito iš 124 į 144 vietą, apyvartą augino 13 proc. iki beveik 2 mlrd. Eur, pelnas kilo 5 proc. iki 89 mln. Eur), UAB „Sanitex“ (krito iš 195 vietos į 229, apyvartą augino 14 proc. iki 1,4 mlrd. Eur, pelnas kilo 98 proc. iki 44 mln. Eur), UAB „Iki Lietuva“ (krito iš 370 į 422 vietą, apyvartą augino 14 proc. iki 820 mln. Eur, pelnas krito 17 proc. iki 7 mln. Eur) bei UAB „LIDL Lietuva“ (krito iš 406 į 424 vietą, apyvartą augino 22 proc. iki 819 mln. Eur, pelnas augo 32 proc. iki 47 mln. Eur).

„Staigaus energetikos ir žaliavų kainų, taip pat darbo užmokesčio ir kitų išlaidų augimo prekybos įmonėms nebuvo paprasta kompensuoti, net ir didinant prekių kainas. Mažmenininkų patiriamos išlaidos augo greičiau, nei įmonės galėjo prie jų prisitaikyti pagal tuo metu galiojančias sutartis, – teigia M. Sventickas. – Be to, dėl smarkiai išaugusios infliacijos sumažėjo vartotojų paklausa – jie pradėjo kur kas santūriau planuoti pirkinius ir griežčiau kontroliuoti savo išlaidas.“

Iš Lietuvoje veikiančių vaistinių tinklų tik UAB „Euroaphoteka“ patenka tarp TOP–500 didžiausių įmonių VRE regione: šios įmonės apyvarta pernai augo 27 proc. iki 1 mlrd. Eur, pelnas didėjo 145 proc. iki 26 mln. Eur, tačiau pozicijos „Coface“ reitinge krito 3 punktais: nuo 312 pernai iki 315 šiemet.

TOP–500 reitinge pirmauja Lenkija, Čekija, Rumunija ir Vengrija

Tradiciškai VRE regiono didžiausių įmonių sąraše daugiausia bendrovių – iš Lenkijos. Šiemet šiai šaliai „Coface“ reitinge atstovauja 166 įmonės (pernai buvo 153). Antrą vietą išlaikė Čekija, tačiau šios šalies įmonių sąrašas sumenko iki 77, palyginti su 92 pernai. Šiemet trečią vietą „Coface“ sąraše užėmė Rumunija su 60 įmonių (pernai buvo 59), o į ketvirtą vietą smuko Vengrija (šiemet jai atstovauja 54 įmonės, pernai buvo 64). Toliau šalys pagal įmonių skaičių rikiuojasi taip: Slovakija (šiemet 31, pernai 35), Bulgarija (šiemet 31, pernai 25), Lietuva (pernai ir šiemet – po 22), Slovėnija (šiemet  14, pernai 15), Kroatija (šiemet 13, pernai 11), Estija (šiemet 13, pernai 5) bei Latvija (šiemet 5, pernai 6).

„Iš pradžių VRE regiono įmonėms kilo daug iššūkių dėl Covid-19 pandemijos poveikio, vėliau regionui smogė Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą, sukėlęs tiek humanitarinę, tiek ekonominę krizę. Tai lėmė išaugusias išlaidas, ypač energetikos prekėms, taip pat – gamybos komponentų trūkumą ir tiekimo grandinių sutrikimus, – bendrą situaciją Vidurio ir Rytų Europos ekonomikoje aiškina Grzegorzas Sielewiczius, „Coface" VRE regiono ekonomistas. – Nepaisant paminėtų aplinkybių, 2022 m. VRE regionui vis tiek pavyko pasiekti tvirtą 4,0 proc. BVP augimą, palyginti su 6,2 proc. augimu praėjusiais metais – tam įtakos turėjo didėjančios atsargos ir stipri vidaus paklausa."

„Coface“ ekonomisto teigimu, makroekonominė aplinka ir didėjančios sąnaudos sudarė palankią dirvą įmonių apyvartos augimui: bendra visų 500 įmonių apyvarta šoktelėjo 39,8 proc. iki 1,1 trilijono eurų. Apibendrintas grynasis pelnas padidėjo beveik 46,5 proc. iki 54,745 trln. Eur. Be to, 500 bendrovių įdarbino 2,3 mln. darbuotojų – tai 3,5 proc. daugiau, palyginti su 2021 m.

Apie TOP–500 reitingą:

Jau penkioliktąjį kartą „Coface“ parengtas didžiausių Vidurio ir Rytų Europos įmonių reitingas įtraukė Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Lenkijos, Kroatijos, Vengrijos, Rumunijos, Latvijos, Lietuvos, Serbijos, Slovakijos ir Slovėnijos įmones, kurių 2022 metų apyvarta buvo ne mažesnė kaip 300 mln. eurų. Į šį sąrašą neįtraukti finansinių paslaugų teikėjai, bankai, draudimo bendrovės, lizingo įmonės ir brokeriai. Į reitingą taip pat nepateko įmonės, kurios iki nurodytos datos nepateikė finansinių duomenų. „Coface“ sudarytame VRE TOP–500 reitinge įvertintos ne tik įmonių pajamos, bet ir grynasis pelnas, darbuotojų skaičius ir kiti rodikliai.

Vokietijos įmonių mokumo tyrimas 2023

Atgal į senus blogus laikus

Naujausias „Coface“ Vokietijos įmonių mokumo tyrimas 2023 atliktas liepos - rugpjūčio mėn., apklausiant 1 075 įmonių.

Priešingai nei praėjusiais metais, šiemet atsiskaitymams neturėjo įtakos tokie neeiliniai įvykiai kaip COVID-19 pandemija arba karo Ukrainoje pradžia ir dėl to susidaręs spaudimas biržos prekių kainoms. Tai lėmė situacijos normalizavimąsi, ir 2023-ųjų atsiskaitymo tendencijas atspindintys skaičiai labiau priartėjo prie ikipandeminio lygio. Šiemet jau daugiau įmonių (79 % visų respondenčių) siūlė atidėto mokėjimo sąlygas (panašiai kaip ir 2019 m. – 81 %). Vokietijoje ir toliau teikiama pirmenybė trumpiems mokėjimo atidėjimams: daugiau negu pusė apklaustų įmonių 2023 m. prašė atlikti mokėjimus per 30 dienų, o itin ilgi mokėjimo atidėjimai (120+ dienų) ir toliau pasitaikė retai.

Atsiskaitymo vėlavimą atspindintys skaičiai parodo, kad vyriausybės paramos priemonės įmonėms pastaraisiais metais buvo labai naudingos. Išties, dabar, kai kone visos su COVID-19 susijusios pagalbos priemonės pasibaigė ir subsidijų energijai poveikis nusistovėjo, apie mokėjimų vėlavimą pranešančių įmonių skaičius normalizavosi ir 2023 m. kilstelėjo iki 76 %. Tai yra gerokai daugiau, negu 2020-2022 m. laikotarpiu, tačiau ne tiek daug, kaip 2019-aisiais (85 %).

Vis dėlto pažymėtina, kad šie rodikliai automobilių gamybos, transporto ir IKT sektoriuose viršija ikipandeminius. Atsiskaitymų vėlavimo laikotarpis 2023 m. vidutiniškai pailgėjo iki 30,1 dienų (+1,4 dienos, palyginti su 2022-aisiais), tačiau išlieka gerokai trumpesnis už 39,7 dienas prieš pandemiją. Dauguma sektorių (išskyrus medienos, statybos, tekstilės ir aprangos) praneša, kad atsiskaitymų vėlavimai ima ilgėti. Popierinės pakuotės sektoriaus įmonės šiemet susidūrė su mažiausiai vėluojančiais atsiskaitymais (22 dienos), o finansų sektoriaus įmonėms teko sutelkti didžiausią kantrybę, nes atsiskaitymai vidutiniškai vėlavo 39,2 dienas.

Nors po kiek suprastėjusių rodiklių atsiskaitymai klostosi santykinai gerai, įmonės vertina verslo perspektyvas labai pesimistiškai. Požiūris į esamą verslo padėtį šiemet itin neigiamas: vos 13 % apklausos dalyvių mano, kad jų situacija geresnė negu 2022-aisiais, o 41 % vertina ją kaip blogesnę. Perspektyvos 2024 m. taip pat miglotos. Tik 20 % respondentų tikisi verslo atsigavimo, o 28 % ruošiasi dar blogesniems laikams.

Nors pavienių didelių rizikos veiksnių poveikis, toks kaip pasaulinių tiekimo grandinių sutrikdymas, sumažėjo, daugėja vienu metu įmones veikiančių rizikos veiksnių. Susidarius tokiai situacijai, Vokietija, palyginti su 2022 m., prarado palankios vietos verslui statusą, o Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rytų Europos populiarumas padidėjo. Kinija irgi tapo šiek tiek patrauklesnė, tačiau jos palaikymas, lyginant istoriškai, lieka labai žemas. Prie to taip pat prisidėjo Vokietijos įmonių, kurios mėgina sumažinti savo verslo priklausomybę nuo vienos šalies, tiekėjo arba kliento, rizikos mažinimo strategijos. Šiemet jau 12 % apklausoje dalyvavusių įmonių rinkosi rizikos mažinimą; didžiausią poveikį dėl to patyrė tekstilės ir aprangos sektorius. Per kitus trejetą metų 25 % visų mūsų apklausoje dalyvavusių Vokietijos įmonių ketina pritaikyti rizikos mažinimo strategijas savo versle.

Sektorių rizikos vertinimo infografikas 2023 III pusm.

13 pagrindinių pasaulio sektorių vertinimai „Coface“ grindžiami daugiau nei 75 metų patirtimi ir į vertybinių popierių biržos sąrašus įtrauktų 6 geografinių sektorių bendrovių skelbiamais finansiniais duomenimis.

Mūsų metodologija paremtas 8 kriterijais, suskirstytais į tris pagrindines grupes:

• „Coface“ kompetencija ir mokėjimų patirties duomenys,
• Išorinių finansinių duomenų prognozės (kvantiliai),
• Pagrindiniai daugiafaktoriniai rodikliai (žaliavų kainų prognozės, struktūriniai pokyčiai, „Coface“ šalių rizikos vertinimas).

Atsižvelgdama į barometre detalizuotas aplinkybes „Coface“ atliko 33 reitingų pakeitimus sektorių atžvilgiu: įvertis buvo padidintas 17 sektorių, o 16 sektorių sumažintas.

Mūsų sektorių rizikos infografike rasite informaciją apie tai, kokiems sektoriams, kokiuose regionuose tai turėjo įtakos.

Šalių rizikos vertinimo žemėlapis 2023 III pusm.

„Coface“ pakeitė 7 šalių rizikos vertinimus (2 padidino ir 5 sumažino) ir 33 sektorių rizikos vertinimus (17 padidino ir 16 sumažino). Tai rodo tam tikrą mūsų prognozių stabilumą ateinančių 18 mėnesių laikotarpiu, kai aplinka tebėra įtempta ir neapibrėžta.

 

Susipažinkite su išsamiu III ketv. barometru, kuriame sužinosite, kodėl pakeitėme įverčius ir kokios yra mūsų prognozės likusiai metų daliai. Taip pat peržiūrėkite išsamius mūsų šalių rizikos vertinimus.