Kinijos įmonės sumoka vėliau, tačiau lietuviai prekybos galimybių neišnaudoja
Pasaulinės bendrovės „Coface“ atlikta Kinijos įmonių apklausa parodė – net 62 proc. Kinijos įmonių pernai susidūrė su vėluojančiais atsiskaitymais. Šalies ūkio augimas pernai sulėtėjo iki 6,6 proc. ir prognozuojama, kad šiemet toliau mažės iki 6,2 proc., o atsiskaitymų vėlavimai pernai vidutiniškai pailgėjo iki 86 dienų, palyginus su 76 dienomis 2017 metais. Ekspertai pastebi, kad nepaisant vėlesnių atsiskaitymų Kinijos rinkoje slypi milžiniškos prekybos galimybės, kurių Lietuvos verslininkai kol kas praktiškai neišnaudoja.
„Nors šiuo metu Kinija Lietuvai yra didžiausia prekybos partnerė Azijoje, o pagal eksporto apimtis užima 24-ąją vietą pasaulyje, prekybos apimtys galėtų būti nepalyginamai didesnės, – įsitikinęs Mantvydas Štareika, „Coface Baltics“ vadovas. – Kinija net ir su prognozuojamu 6,2 proc. ekonomikos augimu pagal vystymosi tempus kone dvigubai lenkia Europos šalių rinkas, todėl išlieka labai patrauklia ir perspektyvia prekybos kryptimi.“
Pernai Lietuvos ir Kinijos prekybos apyvarta išaugo iki 4,2 proc. ir pasiekė 1,044 mlrd. eurų, o Lietuvos eksportas į Kiniją augo 5,52 proc. ir sudarė 189 mln. eurų. Beveik 12 proc. bendro Lietuvos eksporto į Kiniją sudaro aukštųjų technologijų produktai. Palyginimui, importo iš Kinijos rodikliai pernai augo 3,94 proc. ir siekė 855 mln. Eur. Tačiau, pasak M. Štareikos, prekybos rodikliai galėtų augti net ne dešimtimis, o šimtais kartų, jei pavienes įmonių iniciatyvas remtų ir tarpvyriausybiniai susitarimai.
Atsiskaitymo atidėjimai pailgėjo nuo 76 iki 86 dienų
Tačiau planuojantiems pradėti prekiauti su Azijos milžine patariama aiškiai susitarti dėl apmokėjimo sąlygų ir pasirūpinti prekybos kreditais. Iš 1500 Kinijos įmonių, dalyvavusių „Coface“ surengtoje apklausoje, net 59 proc. patvirtino manančios, kad 2019 metai geresnių pokyčių joms neatneš. Įmonių išleistų obligacijų įsipareigojimų neįvykdymo suma išaugo 4 kartus ir pasiekė 16 mlrd. JAV dolerių. Iškeltų bankroto bylų, pasiekusių Kinijos Aukščiausiąjį teismą skaičius šoktelėjo iki 6 646.
Aktyvios Kinijos vyriausybės pastangos mažinti skolas paskatino sugriežtinti reikalavimus įmonių likvidumui, o situaciją dar labiau pablogino didėjanti įtampa prekyboje su JAV. Pradėjus mažėti vartojimui, Kinijos įmonės ėmėsi aktyviau ginti savo verslo interesus ir pradėjo taikyti ilgesnius mokėjimų atidėjimus. 2018 metais vidutinis atidėjimo terminas išaugo iki 86 dienų, palyginti su 76 dienomis 2017 metais.
Tyrimas taip pat parodė, kad su mokėjimų vėlavimais pernai susidūrė net 62 proc. apklaustų bendrovių. Didžiausią nerimą kelia tai, kad nuo 47 proc. 2017 metais iki 55 proc. 2018 metais išaugo įmonių skaičius, kurios vėlavo atsiskaityti itin ilgą laiką – daugiau nei 180 dienų, o uždelstos apmokėti sumos buvo didesnės nei 2 procentai jų metinės apyvartos.
Didesnė vėlesnių mokėjimų rizika – statybų, automobilių ir technologijų sektoriuose
Išryškėjo ir atskiri sektoriai, kuriuose užfiksuota itin didelių vėluojančių apmokėti sumų, viršijančių net 10 proc. jų metinės apyvartos. Daugiausia tokių įmonių yra statybų (28 proc.), taip pat automobilių ir jų dalių (27 proc.) sektoriuose. Svarbu pažymėti, kad vėluojančių atsiskaitymų problemą patiria ir 25 proc. bendrovių, veikiančių informacinių ir ryšio technologijų srityje.
Kiek mažiau su vėlavimo problema susiduria prekiaujantys žemės ūkio maisto produktais (12 proc. įmonių) ir farmacijos sektoriaus atstovai – 7 proc..
Lietuviai galėtų iš esmės didinti prekybos apimtis su Kinija
Vis dėlto, komentuodamas Lietuvos įmonių prekybą su Kinija, M. Štareika atkreipia dėmesį, kad kol kas mūsų šalies verslininkai labai menkai išnaudoja didžiausios Azijoje rinkos potencialą. „Vis dar nepastebime, kad Lietuvos įmonės aktyviau kreiptųsi dėl didesnių kredito limitų prekybai, o tai reiškia, kad dauguma Lietuvos verslininkų prekiauja su Kinija taikydami išankstinio apmokėjimo sąlygas. Atsargumas yra gerai, tačiau rizikoms įveikti yra daug priemonių, kurios galėtų ženkliai išauginti Lietuvos prekybos apimtis su Kinija“, – komentuoja „Coface“ vadovas Baltijos šalyse.
Kaip aiškina M. Štareika, komercinis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Kinijos galėtų įgauti didesnes apimtis, jei verslui padėtų vyriausybiniu lygmeniu sudaromi susitarimai. „Kinijos rinkoje slypi milžiniškos galimybės Lietuvos verslininkams, o nuo mokėjimų vėlavimų galima tiesiog apsidrausti“, – teigia Mantvydas Štareika.
Atsisiųsti publikaciją
