Praėjusiais metais net 80 proc. Kinijos įmonių susidūrė su pradelstais mokėjimais

„Coface“ prognozuoja, kad BVP augimas Kinijoje šiais metais sulėtės iki 6,5 proc. (palyginti su 6,9 proc. 2015-aisiais). Vertinant tai, kad Kinijos ekonomika susiduria su rimtomis problemomis, tokiomis kaip didelė priklausomybė nuo skolinto kapitalo, pertekliniai pajėgumai daugelyje ūkio šakų, akcijų rinkos nepastovumas ir spaudimas mažinti juanio vertę, nesitikima, kad trumpuoju laikotarpiu situacija su mokėjimais pasitaisys. 

2015-aisiais vidutinis mokėjimo atidėjimo terminas, kurį siūlo Kinijoje įsikūrusios įmonės, dar labiau sutrumpėjo. Tai atspindi apdairesnį požiūrį į mokėjimų atidėjimo suteikimą klientams. Veikiausiai tokia situacija susidarė dėl prastos ekonominės situacijos ir kritusio verslo pasitikėjimo. 

Tyrimo duomenimis, rizika, kad atsiskaitymas vėluos praėjusiais metais išaugo – 80,6 proc. tyrime dalyvavusių įmonių nurodė 2015 m. susidūrusios su uždelstais atsiskaitymais (palyginti su 79,8 proc. 2014-aisiais). 58,1 proc. šių įmonių taip pat paminėjo, kad išaugo vėluojančių mokėjimų sumos. Keturiais procentiniais punktais daugiau respondentų (10 proc. dalyvavusiųjų apklausoje) teigė, kad vidutinis vėlavimo laikotarpis viršijo 150 dienų. 17,9 proc. tirtų įmonių susidūrė su itin pradelstais atsiskaitymais (daugiau negu 180 dienų), kurie viršijo 5 proc. jų metinės apyvartos. Itin pradelstų atsiskaitymų dalies augimas daro vis didesnę įtaką įmonių finansiniams rodikliams.  

Ekonomiką 2016-aisiais temdys įvairūs sunkumai  

Pastaruoju metu egzistuoja didesnė tikimybė, kad kinų įmonės, kurios kenčia nuo perteklinių pajėgumų ir menko pelningumo, neįvykdys savo įsipareigojimų, kadangi vyriausybė nusprendė imtis neišnaudojamų pajėgumų ir įmonių „zombių“ klausimo. Nors kreditavimo augimas ir lėtėja, privačios skolos ir toliau didėja sparčiau negu BVP. Kinijoje dar nepradėtas įsiskolinimų mažinimo procesas, tad rizika auga. 2015-ųjų birželį skolos, negrąžintos privačiajam ne finansų sektoriui, pasiekė 201 proc. BVP, kai tuo tarpu 2008 m. birželį šis rodiklis sudarė 114 proc., o 2013 m. birželį – 176 proc. 

Kinijos BVP augimas 2015 m. (6,9 proc.) buvo pats žemiausias per 25 metus, o „Coface“ prognozuojamas 6,5 proc. rodiklis 2016-aisiais būtų dar viena rekordinė žemuma. Ūkio pertvarkymas ir maža pasaulinė paklausa lemia tai, kad augimas vis lėtėja. Valdžia vykdo reformas, kurios reikalingos užtikrinti, kad augimą daugiau lemtų plataus vartojimo prekių ir paslaugų sektoriai. Nepaisant teigiamo poveikio vidutiniu laikotarpiu, šis pertvarkymas davė ir trumpalaikių neigiamų rezultatų bei sudarė sunkumų įmonėms, kurios gavo mažiau pelno ir susidūrė su pablogėjusia kreditų rizika. 

Akcijų rinkos Kinijoje patyrė naują kryčio (-16 proc. pirmąją sausio savaitę) ir nestabilumo epizodą. Dėl itin didelio naudojimosi maržine prekyba (investuotojai skolinasi pinigų, kad galėtų įsigyti akcijų) padidėjo kreditų rizika ir kritimas žemyn gali dar labiau sustiprėti. Tuo pačiu metu sausio pirmąją savaitę užfiksuotas beprecedentis juanio kritimas iki žemiausio per penkerius metus lygio JAV dolerio atžvilgiu. Juanio vertė kenčia ir nuo kapitalo nutekėjimo, kurį dar labiau stiprina nerimas dėl Kinijos ekonomikos sulėtėjimo. 

Vertinant iš pinigų perspektyvos, Kinijos liaudies bankas (KLB) 2014 m. lapkritį pradėjo vykdyti pinigų politikos švelninimo priemones ir nuo to laiko 6 kartus mažino pirminę palūkanų normą (165 bp), 5 kartus (-300 bp) apkarpė bankų būtinųjų atsargų normą (angl. RRR) ir į ekonomiką įliejo likvidumo (1,5 trln. juanių per įvairias priemones 2016 m. sausį). Nepaisant to, kol kas švelnesnės pinigų politikos priemonės didelio poveikio nedavė. 

„Vyriausybės strategija neapibrėžta, o valdžios institucijos blaškosi tarp dviejų tikslų. Joms reikia rasti būdą, kaip tuo pačiu palaikyti BVP augimą, užkertant kelią „kietam nusileidimui“ ir išsaugant darbo vietas, ir suvaldyti skolų burbulo riziką. Šiuo metu įmonės Kinijoje susiduria su vis didesniais sunkumais, kaip antai didelė priklausomybė nuo skolinto kapitalo ir pernelyg didelės finansavimo išlaidos (nepaisant pinigų politikos švelninimo), mažas pelningumas (kurį lemia didžiuliai nepanaudoti pajėgumai kai kuriuose sektoriuose) bei nepastovumas užsienio valiutų ir akcijų rinkose. Pinigų politikos švelninimo priemonės 2015-aisiais pasirodė ne itin veiksmingos, tad „Coface“ tikisi pamatyti daugiau skatinimo priemonių paketų 2016 m., kadangi Kinijos valdžia stengiasi išvengti „kieto nusileidimo“, – pasakoja „Coface“ Lietuvoje vadovas Mantvydas Štareika. 

Didelės rizikos sektoriai: statyba, metalai ir IT 

Remiantis „Coface“ apklausa, atrodo, kad didžiausias pavojas gresia statybų sektoriui, ir situacija jame sparčiai blogėja. 28,3 proc. sektoriaus atidėtų mokėjimų vėluoja daugiau negu 150 dienų, o 57 proc. šio sektoriaus respondentų pažymėjo, kad daugiau negu 6 mėn. vėluojantys mokėjimai sudaro daugiau negu 2 proc. jų apyvartos.[1] Metalų ir IT sektoriai nurodo turintys atitinkamai 13 proc. ir 15,2 proc. daugiau negu 150 dienų pradelstų pardavimų kreditan; spaudimą jaučia ir telekomunikacijų sektorius. Kai kuriuose sektoriuose padėtis geresnė, tačiau netgi su namų ūkių išlaidomis susiję sektoriai, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos ir automobilių, jaučia, kad mokėjimo įsipareigojimai vykdomi vis prasčiau. 

„Coface“ atlieka įmonių kreditų valdymo tyrimą Kinijoje nuo 2003 m. 2015-ųjų metų tyrimas yra jau 13-asis. 2015 m. spalio–lapkričio mėnesiais apklausoje dalyvavo 1 000 skirtingų sektorių įmonių. Tyrimo rezultatai padeda geriau suprasti Kinijoje veikiančių įmonių atsiskaitymų tendencijas ir taikomus kreditų valdymo metodus.

 ________

[1] „6 mėn. ir daugiau“ vėluojančių mokėjimų išieškojimą „Coface” laiko abejotinu. Įmonės patirtis rodo, kad apie 80 proc. šių vėluojamų sumokėti sumų, jeigu jos nebuvo sumokėtos po 6 mėn., išvis nebeatgaunama. Kai ilgą laiką pradelstų sąskaitų suma viršija 2 proc. įmonės bendros metinės apyvartos, tokiai įmonei gali kilti likvidumo problemų, pradedama abejoti jos galimybėmis susimokėti tiekėjams.