2024-ieji: pokyčių metai, „Coface“ šalių ir sektorių rizikos barometras 2023 m. IV pusmetis

Po neramių 2023-iųjų, kurių rezultatai galop pasirodė kur kas geresni negu tikėtasi, 2024-ieji bus įdomūs ir sykiu neaiškūs tiek (geo)politine (daugiau kaip 60 šalių vyks prezidento ir (arba) parlamento rinkimai), tiek ekonomine prasme: vis dar lėtėjančioje pasaulinėje ekonomikoje didėja rizika.

Šiame kontekste, atspindėdami reikšmingai pagerintas, nors ir trapias perspektyvas toliau išliekančioje itin nestabilioje ir neužtikrintoje aplinkoje, pakeitėme 13 šalių rizikos vertinimus (12 pagerinome, o 1 pabloginome) ir 22 sektorių rizikos vertinimus (17 įverčių pagerinome, 5 sektorių rizika padidėjo).

 

Pasaulinis augimas vyksta, tačiau proveržio (kol kas) nesimato 

Trečius metus iš eilės lėtėjanti pasaulinė ekonomika, numatoma, 2024 m. trauksis iki 2,2 % (palyginti su 2,6 % pernai).

JAV stebime švelnų laipsnišką ekonomikos lėtėjimą. Pirmąjį metų pusmetį ekonominis aktyvumas turėtų toliau mažėti, o namų ūkių išlaidos trauksis dar ir todėl, kad per pandemiją sukauptos santaupos beveik išseko.

Kinijos ekonomika, kuri, kaip atrodė, antrąjį 2023 m. pusmetį buvo vėl atsistojusi ant kojų, metus baigė su 5,2 % augimu, t. y. šiek tiek viršijusi oficialiai deklaruotą siekiamą augimo rodiklį, šių metų pradžioje buksuoja. Vartojimas atsigauna vangiai, o susirūpinimas dėl nekilnojamojo turto rinkos iššūkių, vietos valdžios skolų mažinimo ir defliacijos daromo spaudimo toliau stabdo privačias investicijas ir neigiamai veikia vartotojų nuotaikas.

Europoje pirmąjį metų pusmetį numatoma stagnacija. Apdirbamoji pramonė toliau kenčia nuo nemažėjančių didelių sąnaudų ir vangios išorinės paklausos.

 

Infliacija ir palūkanų normos: įmonėms nepalanki aplinka

Nepaisant kryčio 2023-iaisiais ir ganėtinai nuraminančios trumpalaikės tendencijos, grynoji infliacija tebėra du kart didesnė už centrinio bankotikslinį rodiklį daugumoje išsivysčiusių pinigų zonų. 2024 m. teks išsiaiškinti, ar daugiau kaip 18 mėnesių vykdytos pinigų politikos griežtinimo priemonės buvo pakankamos, ar jomis pavyks vėl sumažinti infliaciją iki 2 % ir išlaikyti ją tame lygyje.

Vis dar įtempta situacija darbo rinkose, kur bedarbystės rodikliai nesiekia struktūrinio lygio, matyti istoriškai daug laisvų darbo pasiūlymų ir stabiliai auga atlyginimai, rodo, kad kova dar nelaimėta, nepaisant pasiūlos sukrėtimų, kurie galimi esamoje geopolitinėje aplinkoje.

Vis dėlto, jeigu nenutiks kas nors nenumatyto, palūkanų normų aplinka, prie kurios visos suinteresuotosios šalys – namų ūkiai, verslas ir valdžios įstaigos – įprato per pastaruosius penkiolika metų, liko užmarštyje. Palūkanų normos visose pažangios ekonomikos valstybėse turėtų išlikti aukštos visus ateinančius metus.

Rinkoje vyraujantys lūkesčiai, kad palūkanos galėtų būti mažinamos per 6 kartus (kaskart po 25 bazinius punktus) mums atrodo nepamatuoti, tiek vienoje, tiek kitoje Atlanto pusėje. Europoje, nepaisant menko ekonominės veiklos pagreičio, bazinės infliacijos, kuri dar viršija 2 %, spaudimas galėtų leisti ECB ir Anglijos bankui pradėti pinigų politikos švelninimą geriausiu atveju ne anksčiau, kaip 2024 m. vasarą.

Dėl tokios nepalankios ekonominės aplinkos įmonių padėtis liks sudėtinga. Todėl mūsų numatomam pagrindiniam scenarijui, kuris daugeliu aspektų panašesnis į bekelę, o ne į platų ir lygų kelią, būdingas staigus bankrotų skaičiaus didėjimas.

 

Besivystančios rinkos ekonomikos šalys skatina pasaulinės ekonomikos augimą, tačiau jis labai nevienodas

2024-aisiais besivystančios rinkos ekonomikos šalys bus pagrindinis pasaulinės ekonomikos variklis, nulemsiantis 1,7 procentinio punkto iš 2,2 % pasaulinio BVP augimo. Taigi, besivystančios rinkos ekonomikos šalys bus atsakingos už tris ketvirčius bendrojo pasaulinio augimo rodiklio (tai didžiausia dalis nuo 2013 m.). Pietryčių Azija ir vėl bus vienas iš dinamiškiausių regionų su 4,6 % augimu, palyginti su pernai fiksuotais 4 %.

Skurdžiausios ir labiausiai įsiskolinusios šalys susidurs su didesniais sunkumais. Toliau laikantis aukštoms palūkanų normos ir stipriai dolerio pozicijai, esama pagrindo baimintis naujo valstybių įsipareigojimų nevykdymo atvejų šuolio. Kai kurios šalys, tokios kaip Šri Lanka, Gana, Etiopija, Malavis, Pakistanas ir Laosas, jau dabar nevykdo skolinių įsipareigojimų arba yra netoli tokios būklės.

 

Įtampos eskalacija raudonosios jūros regione, smarkiai auga jūrų transporto sąnaudos

Nestabili padėtis Raudonosios jūros regione kelia didelę grėsmę jūrų transportui. Šis prekybos maršrutas suteikia prieigą prie Sueco kanalo, kuriuo galima greičiausiai jūra nuo Europos (ypač Roterdamo arba Londono) nukakti į Aziją. Juo vyksta apie 12 % pasaulinės prekybos ir gabenama 30 % pasaulio konteinerių.

Įvertinus regione kilusią grėsmę, dauguma laivybos bendrovių jau vengia Sueco kanalo ir renkasi Gerosios Vilties kyšulį. Jos apiplaukia Afrikos žemyną, todėl kelionė pailgėja dešimt dienų. 

Tiems, kurie ir toliau naudojasi šiuo transporto būdu, apsaugos ir draudimo sąnaudos smarkiai išauga.

Norėdami kompensuoti šias išlaidas, vežėjai siunčia laivus Europos ir Viduržemio jūros prekybos maršrutais. Tai sumažina tūrį, skirtą prekėms, gabenamoms per Ramųjį vandenyną arba Šiaurės–Pietų kryptimis, todėl didėja mokesčiai už vežimą.

Nepaisant to, kad neseniai frachto tarifai plukdant prekes iš Šanchajaus padidėjo daugiau negu dukart, o kai kuriuose maršrutuose į Europą net ir tris kartus, vidutiniškai jie dar nepasiekė rekordinio 2022-ųjų pradžios lygio. Kol kas manome, kad infliacijos poveikis bus suvaldytas (iki 0,1 procentinio punkto pasauliniu lygmeniu ir 0,2 punkto Europoje) ir neturėtų pakeisti mūsų pagrindinio scenarijaus.

Mūsų sprendimai jums