Dirbtinis intelektas versle plinta greičiau, nei įmonės spėja nustatyti aiškias jo naudojimo taisykles. Tai viena pagrindinių 2026 m. „Coface“ ir „Les Echos Etudes“ atlikto „Data & AI Barometer“ tyrimo išvadų. Kyla daug svarbių klausimų: kaip apsaugoti jautrius duomenis, kokiais tikslais galima naudoti DI, kas turi tikrinti jo pateikiamą informaciją ir kas prisiima atsakomybę už rezultatus. DI diegimas įmonėje reiškia kur kas daugiau nei vien naujo įrankio pasirinkimą. Šis keturių žingsnių kontrolinis sąrašas padės sukurti aiškias naudojimo taisykles ir pereiti nuo pavienių bandymų prie realios naudos verslui.
Kai DI naudojimas auga greičiau nei nustatomos taisyklės
Dirbtiniam intelektui (DI) vis plačiau įsitvirtinant įmonėse, tampa neišvengiama ir jo naudojimo taisyklių tema. Tam yra svari priežastis. Ataskaitų rengimas, klientų portfelio analizė, ankstyvas rizikų ar pokyčių signalų nustatymas – dažniausiai DI pirmiausia pradeda naudoti darbuotojai, o tik vėliau atsiranda oficialios įmonės gairės.
Daugelyje įmonių situacija vis dar tokia pati: DI jau naudojamas, bet aiškios jo valdymo tvarkos dar nėra. Tai patvirtina 2026 m. „Coface“ ir „Les Echos Etudes“ paskelbtas „Data & AI Barometer“ tyrimas, kuriame apklausta 900 Prancūzijos vadovų. Tyrimo duomenimis, 60 proc. įmonių dar neturi formalios DI naudojimo sistemos. Daugiau nei trečdalis apskritai neturi jokių taisyklių ir artimiausiu metu neplanuoja jų kurti, o ketvirtadalis apie tai svarsto, tačiau konkrečių gairių dar nėra parengę.
Svarbiausia nėra iš karto kurti sudėtingą ir išsamią sistemą. Pirmiausia reikia nustatyti aiškias, visiems darbuotojams suprantamas taisykles. Jos padės komandoms saugiai naudoti DI, kartu apsaugant įmonės duomenis, sprendimų kokybę ir mažinant galimas rizikas.
However, for the vast majority of companies, whilst AI has been widely adopted, its governance framework has yet to be established. The Data & AI Barometer 2026, published by Coface and Les Echos Etudes and based on a survey of 900 french decision-makers, confirms this: 60% of companies have not yet formalised a framework, of which more than a third currently have no framework whatsoever and do not plan to put one in place in the near future, whilst a quarter are considering it without having yet formalised any rules.
Sėkmingas DI diegimas įmonėje nebūtinai prasideda nuo ilgo taisyklių dokumento ar naujos skaitmeninės platformos įsigijimo.
Pirmasis etapas apima keturis pagrindinius veiksmus:
- apsaugoti svarbiausius duomenis;
- apsibrėžti tinkamiausius DI naudojimo atvejus;
- užtikrinti žmogaus atliekamą rezultatų peržiūrą ir kontrolę;
- aiškiai paskirstyti atsakomybes.
Tai sąmoningai paprastas, tačiau pakankamai tvirtas pagrindas, leidžiantis pereiti nuo eksperimentavimo prie realios verslo naudos.
1 žingsnis: aiškiai atskirkite skirtingų tipų duomenis
Klientų, finansiniai, asmens ar strateginiai duomenys nėra vienodai tinkami naudoti su DI įrankiais. Skirtingų tipų informacija pasižymi nevienodu jautrumo lygiu, todėl jai turi būti taikomi skirtingi reikalavimai. Viešai prieinami duomenys, mokėjimų istorija, klientų duomenų bazė ar pinigų srautų prognozės negali būti tvarkomi vienodai.
Pirmiausia suskirstykite duomenis į tris kategorijas:
- duomenys, kuriuos galima laisvai naudoti patvirtintuose DI įrankiuose;
- duomenys, kuriems reikalingos papildomos apsaugos priemonės, pavyzdžiui, anonimizavimas arba ribota prieiga;
- duomenys, kurių negalima perduoti išorinėms DI sistemoms.
Finansų vadovams, kredito rizikos vadybininkams ir rizikų valdymo specialistams toks duomenų suskirstymas yra pirmasis apsaugos žingsnis. Jis padeda užtikrinti, kad DI suteikiamas efektyvumas ir laiko taupymas netaptų konfidencialumo, duomenų apsaugos ar teisės aktų laikymosi rizika įmonei.
2 žingsnis: apibrėžkite DI naudojimo atvejus ir jų taikymo ribas
Patraukliai atrodantis DI panaudojimo atvejis ne visada yra geriausias atspirties taškas įmonei. Svarbiausia, kad DI būtų sprendžiama konkreti verslo užduotis. Ataskaitų rengimas, klientų portfelio analizė ar neįprastų pokyčių nustatymas nėra vienodos veiklos. Jos skiriasi tiek savo poveikiu verslui, tiek galimų rizikų lygiu.
Verta aiškiai suskirstyti DI naudojimo atvejus į tris kategorijas:
- naudojimo atvejai, kuriuos darbuotojai gali taikyti savarankiškai;
- naudojimo atvejai, kuriems reikalinga priežiūra ir stebėsena;
- naudojimo atvejai, kuriems būtinas išankstinis patvirtinimas.
Tuomet kiekvienai kategorijai nustatykite aiškias taikymo ribas ir apibrėžkite, kaip bus vertinama jų nauda. Tam galima naudoti tokius rodiklius kaip apdorojimo laikas, įspėjimų tikslumas, naudojimo paplitimas ar rankiniu būdu atliekamų užduočių sumažėjimas.
Toks požiūris leidžia greitai įvertinti, ar DI sprendimas kuria vertę verslui, prieš skiriant didesnes investicijas ir išteklius jo plėtrai.
3 žingsnis: nustatykite DI savarankiškumo lygį
DI gali apdoroti didelius informacijos kiekius, nustatyti neatitikimus ir teikti rekomendacijas. Tačiau svarbu neleisti, kad jis automatiškai taptų sprendimų priėmėju, ypač tais atvejais, kai sprendimai yra jautrūs ar turi didelę reikšmę verslui.
Paprastai kuo didesnį poveikį verslui turi sprendimas, tuo aiškiau turi būti apibrėžtas žmogaus vaidmuo jį vertinant ir tvirtinant. Pavyzdžiui, kredito limito atmetimas, tiekėjo pasirinkimas, galimo sukčiavimo atvejo vertinimas ar sprendimas žengti į naują rinką gali turėti reikšmingų finansinių, komercinių ar reguliacinių pasekmių.
Svarbu nustatyti, kuriuose sprendimų priėmimo etapuose būtinas darbuotojų įsitraukimas, vertinimas ir galutinis patvirtinimas. Žmogaus kompetencija turėtų būti sutelkta ten, kur klaida gali turėti didžiausių pasekmių verslui.
Tikslas nėra patikrinti kiekvieną DI sugeneruotą rezultatą. Svarbiausia užtikrinti, kad žmogaus priežiūra būtų taikoma ten, kur ji kuria didžiausią vertę ir padeda išvengti didžiausių rizikų.
4 žingsnis: aiškiai paskirstykite vaidmenis ir atsakomybes
Komandiniuose projektuose aiškios atsakomybės stoka dažnai lemia neveiklumą.
DI diegimas apima įvairias įmonės funkcijas ir komandas: duomenų valdymo, IT, verslo padalinių, teisės ir atitikties specialistus. Visgi bendra atsakomybė neturi reikšti neaiškios atsakomybės. Kiekvienam DI naudojimo atvejui turi būti paskirtas konkretus atsakingas asmuo.
Diegiant DI sprendimus svarbu aiškiai apibrėžti ir reguliariai komunikuoti, kas už ką atsako:
- kas tvirtina DI sprendimo testavimą;
- kas prižiūri jo naudojimą ir rezultatus;
- kas priima galutinį sprendimą.
Aiškus atsakomybių paskirstymas padeda greičiau priimti sprendimus ir užtikrina nuoseklų procesų valdymą. Be to, taip išvengiama situacijų, kai projektas stringa dėl neaiškumų, kas turi priimti galutinį sprendimą ar suteikti reikiamą patvirtinimą.
Taip pat svarbu reguliariai peržiūrėti DI naudojimo sistemą. Keičiasi ne tik įrankiai, bet ir naudojami duomenys, verslo poreikiai bei galimos rizikos, todėl taisyklės turi būti nuolat atnaujinamos ir pritaikomos prie naujų aplinkybių.
Duomenys ir DI: nuo eksperimentų prie realios naudos
> Paverskite komercinės rizikos valdymą verslo augimo varikliu. Atsisiųskite „Coface“ tyrimą ir atraskite „Open Advantage“ bei penkias strategijas, padedančias spartinti augimą.



