Prieš dešimtmetį Pietų Europa buvo sugedęs variklis, o po pandemijos ji tapo Europos ekonomikos atsigavimo varikliu. Ateityje dėl klimato kaitos ir infliacijos turizmo bumas vargu ar ilgai tęsis. Kokios galėtų būti pasekmės ir sprendimai, padėsiantys šioms šalims atsigauti?
Įvedus kelionių apribojimus, siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą, turizmo sektoriuje veikla sustojo, tačiau dabar turistų skaičiai visoje Europoje, o ypač Viduržemio jūros šalyse, grįžta į ikipandeminius lygmenis. Prieš dešimtmetį buvusios it sugedęs variklis, dabar, po pandemijos, Pietų Europos šalys tapo Europos ekonomikos atsigavimo varikliu.
2021-2023 m. Italija, Ispanija, Graikija ir Portugalija buvo atsakingos už ketvirtadalį ar net pusę Europos BVP augimo. Ateityje dėl klimato kaitos ir infliacijos turizmo bumas vargu ar ilgai tęsis. Sykiu priklausomybė nuo turizmo lemia mažiau produktyvią darbo jėgą. Susidūrusi su gilia demografine krize Italija tokios prabangos sau leisti negali. Dirbtinis intelektas, moterys ir migracija - prireiks visų šių svertų, siekiant paskatinti augimą ir įvykdyti grąžinamas ES fiskalines taisykles.
Stiprėjantis turizmo vaidmuo Pietų Europoje
ES užfiksavo rekordinę vasarą: pagal turistų nakvynių skaičių pasiektas aukščiausias rodiklis per dešimtmetį (1 198 mln. per 2023 m. I pusmetį, t. y. +1,3%, palyginti su 2019 m. I pusmečiu).
Nors infliacija ir augančios kelionių išlaidos skaudžiai atsiliepia keliautojų piniginei, namų ūkiai ir toliau noriai leidžia kelionėms, palyginti su kitomis išlaidomis. Dėl tokio atvykstančių turistų srauto, o taip pat dėl augančių kainų (ypač transporto) turizmo veiklos apyvarta 2023 m. II ketvirtį vidutiniškai augo 30%, palyginti su 2022 m. II ketvirčiu, ir 25%, palyginti su 2019 m.
Tikimasi, kad turizmas suvaidins esminį vaidmenį Pietų Europos šalių, kurių ekonomika itin nuo jo priklausoma, augime ir atsigavime. Šis sektorius, kuriam įprastai reikia daug darbuotojų, regiono šalims sukuria daugiau kaip 10% BVP ir daug darbo vietų.
Ilgalaikiai spąstai
Žvelgiant į ateitį, nėra aišku, ar turizmo bumui užteks degalų toliau stumti į priekį augimą šiame Europos regione. Visame pasaulyje neatlėgsta įvairūs rizikos veiksniai (makroekominė, finansinė, socialinė ir politinė rizika). Infliacijos kontroliuojamame pasaulyje Pietų Europai bus sunku likti konkurencingai sąnaudų aspektu, lyginantis su naujai atsirandančiomis kelionių vietomis. Klimato kaita daro itin stiprų poveikį Pietų Europos regionams, vasarą nuolat kenčiantiems nuo didelės kaitros.
Kita vertus, Pietų Europos kliovimasis turizmu reikšmingai iškraipo produktyvumo sąlygas, palyginti su likusia Europa. Su turizmu susijusiuose veiklos sektoriuose dirba prastesnės kvalifikacijos, prasčiau išsilavinę darbuotojai, o rizika netekti darbo yra didesnė.
Vėl pradėjus taikyti ES fiskalines taisykles, darbuotojų trūkumo problema Italijoje gilės
Produktyvumo klausimas Italijai be galo svarbus; gyventojų skaičius mažėja, o tai reiškia, kad darbuotojų trūkumo problema niekur nedings. Iki 2040 m. Italijoje darbingo amžiaus gyventojų, numatoma, sumažės 11,7%, palyginti su 2,4% Prancūzijoje, 4,1% Ispanijoje ir 4,9% Vokietijoje. „Coface“ skaičiavimais, demografinė krizė gali sumažinti Italijos BVP augimo potencialą kone perpus jau 2025 m. Ši aplinkybė yra itin svarbi, ES vėl įvedant fiskalines taisykles, nes bet kokia kliūtis augimui taps kliūtimi mažinant skolą. Vadinasi, gyventojų skaičiaus mažėjimas yra grėsmę fiskaliniam tvarumui keliantis veiksnys.
Neišnaudotas Italijos moterų potencialas
Trumpuoju laikotarpiu realistiškiausia išvengti kylančių problemų stipriai paspartinant moterų įtraukimą į darbo rinką, kaip padarė Ispanija praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį ir šio amžiaus pirmajame dešimtmetyje. Italijoje tik 55% moterų dirba oficialiai, palyginti su 70% Ispanijoje. Jeigu Italija nori įvykdyti ES 2024 m. biudžete pasiūlytus (ir ES fiskalinėse taisyklėse įtvirtintus) finansinius įsipareigojimus, jai reikia įtraukti į darbo rinką apytiksliai 1 mln. moterų ir padidinti produktyvumo augimą 0,5% per metus.
Jei politika, kuria siekiama didinti moterų užimtumą ir produktyvumą bus bevaisė, atsiras didesnis poreikis pritraukti darbuotojų iš užsienio ir didės mažiau kvalifikuotos darbo jėgos vaidmuo. Nuo 2011-ųjų iki 2021 m. koledžą baigusių darbuotojų skaičius išaugo 35%, o tuo tarpu diplomo neįgijusių darbuotojų dalis sumažėjo 6%.
DI ir gyventojų skaičiaus mažėjimas: tobulas derinys?
Net jeigu Italijai pasiseks pasiekti kaimynėms būdiną užimtumo ir gimstamumo lygį, nedaugelio metų klausimas, kada demografinė problema vėl iškils. Bet kuris ilgalaikis gyventojų skaičiaus mažėjimo problemos sprendimas bus susijęs su didelio masto našumo didinimu. Jeigu būtų panaudotas ganėtinai greitai, DI turi gerų galimybių tvariai padidinti produktyvumą, galbūt net tiek, kad pakaktų kompensuoti demografinių veiksnių nulemtą lėtesnį augimą.
Ir priešingai, jeigu pasigirs susirūpinimas, kad DI atims darbus iš žmonių, tuomet mažėjanti populiacija galėtų sušvelninti iš to išplaukiančią bedarbystės problemą.
1 ir 2 šaltinis „Eurostat“.
3 Neseniai ETC atliktas tyrimas atskleidžia, kad nors oro sąlygos išlieka pagrindiniu veiksniu, į kurį atsižvelgia Europos keliautojai rinkdamiesi, kur vykti,14% respondentų, t. y. 7% daugiau negu per 2023 m. gegužę vykdytą apklausą, taip pat nurodė orų reiškinius kaip papildomą susirūpinimą keliantį veiksnį.
4 Italija, Ispanija, Graikija ir Portugalija.
Atsisiųskite visą publikaciją ir susipažinkite su nuodugnia analize.
