Suomija
Latvija
Švedija
Lietuva
Germany
LenkijaGrįžimas prie ekonomikos augimo 2025 m.
Tikimasi, kad Estijos ekonomika pagaliau vėl pradės augti 2025 m., po to, kai ji smarkiai nukentėjo nuo sankcijų ir atsakomųjų sankcijų pasekmių, kilusių po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. Karas sukėlė tiekimo sutrikimus, visų pirma – Rusijos dujotiekio tiekimo nutraukimą, dėl kurio gamybos sąnaudos ir kainos gerokai viršijo euro zonos vidurkį, taip pakenkdamos šalies konkurencingumui. Atgaivą skatins privačiojo vartojimo atsigavimas ir atsinaujinusi paklausa Šiaurės šalių bei Vokietijos eksporto rinkose. Tikimasi, kad nedarbas toliau mažės ir turėtų priartėti prie 6 % Europos Sąjungos vidurkio. ECB pinigų politikos sušvelninimas kartu su fiskalinėmis skatinimo priemonėmis leis atsigauti verslo ir namų ūkių investicijoms. Europos fondai rems viešąsias investicijas, visų pirma per Atkūrimo ir atsparumo priemonę (skirta 953 mln. eurų, iš kurių 573 mln. eurų liks prieinami iki 2026 m. rugpjūčio), skirtą energetikos, transporto, sveikatos priežiūros ir gynybos sektoriams. Tačiau laipsniškas atsigavimas neleis veiklai grįžti į 2021 m. lygį. Be to, infliacija greičiausiai išliks palyginti aukšta dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD), importuojamų per terminalus Suomijoje ir Lietuvoje, kainų atsigavimo.
Paslaugos, ypač susijusios su informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT), ir toliau bus augimo varikliai, taip kompensuodamos nuolatinį gamybos sektoriaus (metalurgijos, medienos, elektros įrangos) ir statybos sektoriaus pažeidžiamumą. Nors 2024 m. turistų skaičius, palyginti su 2023 m., padidės 5 %, jis vis dar bus 5 % mažesnis nei prieš karą, daugiausia dėl to, kad trūksta turistų iš Rusijos. Papildomas 370 mln. eurų finansavimas „Rail Baltica“ projektui, kurio tikslas – integruoti Baltijos valstybes į Europos geležinkelių tinklą, paskatins statybų sektorių, sustiprins regioninę prekybą ir pagerins tarpvalstybinį susisiekimą. 2024 m. pabaigoje Pärnu apskrities Kirikmäe atidarytas didžiausias Baltijos šalių saulės energijos parkas, kuris tapo lūžio tašku Estijos perėjime prie ekologiškos energetikos. Šis projektas yra nacionalinės saulės energijos pajėgumų plėtros strategijos dalis, kuria siekiama didinti energetinį saugumą ir remti vietos bendruomenes. Ši iniciatyva atveria kelią tiesioginėms užsienio investicijoms (TUI) į Estijos saulės energijos sektorių, kuris dabar laikomas patraukliu dėl stabilios reguliavimo sistemos ir augančios rinkos. Šalis pozicionuoja save kaip naują atsinaujinančiosios energijos rinkos dalyvę Europoje, derindama technologinę kompetenciją su įsipareigojimais aplinkos apsaugos srityje.
Biudžetas, kuriam spaudimą daro gynybos išlaidos
2024 m. deficitas buvo nedidelis, nepaisant ekonominės recesijos ir padidėjusių karinių išlaidų, susijusių su karu Ukrainoje. Tikimasi, kad 2025 m. jis išliks maždaug toks pat, nes 2025 m. liepos mėn. PVM (iki 24 %) ir pajamų mokesčio tarifai bus padidinti 2 %, o tai dar kartą kompensuos karinių išlaidų augimą po panašaus padidinimo 2024 m. sausio mėn. Estija neturės sunkumų finansuodama savo deficitą, nes jos skolos santykis yra mažiausias ES. Atsižvelgiant į lėtą augimą ir valdančiosios koalicijos nepopuliarumą, vis labiau tikėtina, kad 2025 m., artėjant 2027 m. rinkimams, vyriausybė imsis ekspansyvesnės fiskalinės politikos.
2020 m. susidaręs einamosios sąskaitos deficitas išliko ir 2024 m. dėl vangios paklausos, ypač elektronikos, medienos ir baldų srityse Šiaurės šalyse. 2025 m. tikimasi padėties pagerėjimo dėl eksporto atsigavimo, ypač paslaugų sektoriuje. Verslo aplinka išliks palanki, ją rems pažangi skaitmeninė infrastruktūra ir kvalifikuota darbo jėga. 2023 m. tiesioginės užsienio investicijos (TUI) padidėjo 10 % ir pasiekė 2 mlrd. EUR, daugiausia technologijų ir pramonės sektoriuose; tai yra augimo tendencija, kuri, kaip tikimasi, tęsis ateinančiais metais.
Politinis stabilumas nepaisant niūrios ekonominės ir geopolitinės padėties
Politinė padėtis išlieka iš esmės stabili: nuo 2021 m. spalio mėn. prezidentu eina Alar Karis, o nuo 2024 m. liepos mėn. ministru pirmininku – Kristen Michal iš Reformų partijos (dešiniojo centro liberalai). Pastarasis pakeitė Kają Kallas, kuri atsistatydino, kad taptų ES vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams. Dabartinė vyriausybė, suformuota po 2023 m. kovo mėn. rinkimų, susideda iš trijų partijų: Reformų partijos, Socialdemokratų partijos (SDE) ir liberalios partijos „Eesti 200“. Koalicija turi tvirtą 60 iš 101 vietos daugumą. Nors ši dauguma apsaugo šalį nuo politinės krizės, dėl prastų šalies ekonominių rodiklių didėjantis vyriausybės nepopuliarumas kelia nedidelę politinę riziką, kuri vis dėlto nėra didelė grėsmė. Kiti parlamento rinkimai numatyti 2027 m. kovo mėn., o savivaldybių rinkimai vyks 2025 m. spalio mėn.
Socialinėje ir tarptautinėje srityse Estija susiduria su iššūkiais, susijusiais su rusakalbių mažumos (25 % gyventojų) integracija, ypač dėl laipsniško rusų kalba vykdomo švietimo nutraukimo ir siūlomų apribojimų rusų bei baltarusių piliečių balsavimo teisėms savivaldybių rinkimuose. Užsienio politikos srityje Estija laikosi tvirtos pozicijos Rusijos atžvilgiu, aktyviai remia Ukrainą ir kartu su kitomis Baltijos šalimis stiprina savo saugumą NATO ir ES rėmuose. Santykiai su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis ir Šiaurės šalimis išlieka tvirti.