Estija

Atkūrimą stabdo energetinis sukrėtimas

Tikimasi, kad 2026–2027 m. Estijos ekonomika toliau atsigaus, o augimas, kaip prognozuojama, viršys euro zonos vidurkį. Tačiau atsigavimą stabdo energijos kainų šokas, kurį sukėlė karas Irane, kuris ir toliau skatina aukštą infliaciją (3,7 % 2026 m. gegužę), o ją taip pat palaiko 2025 m. liepos mėn. PVM padidinimas nuo 22 % iki 24 % bei 2026 m. gegužės mėn. akcizų alkoholiui ir tabakui padidinimas. Privatus vartojimas išliks pagrindine ekonominės veiklos varomąja jėga, kurią rems nuolatinis dinamiškas nominalaus darbo užmokesčio augimas (+5,8 % palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu 2026 m. kovo mėn.) ir dosnesnis biudžetas prieš 2027 m. kovo mėn. vyksiančius parlamento rinkimus. 7,1 % nedarbo lygis 2026 m. I ketv. viršija ES vidurkį (6,0 % 2026 m. balandžio mėn.), o tai rodo nuolatinį spaudimą darbo rinkai, ypač didelį jaunimo nedarbą (22,8 % 2026 m. kovo mėn.). Atsižvelgdamas į tai, ECB padidino pagrindines palūkanų normas, siekdamas suvaldyti su energetika susijusį infliacinį spaudimą, ir tikimasi, kad 2026 m. jis išlaikys ribojamąją politiką. Tai greičiausiai turės neigiamos įtakos kreditų ir statybos sektoriams šalyje, kurioje beveik 90 % hipotekinių paskolų yra su kintamomis palūkanų normomis.

Įmonių ir viešosios sektoriaus investicijos išliks kitu ekonominės veiklos ramsčiu, kurį rems ES lėšų įsisavinimas ir pastangos pereiti prie tvarios energetikos. Iš 969,3 mln. EUR (visiškai dotacijų forma), skirtų pagal Atkūrimo ir atsparumo priemonę (RRF), maždaug trečdalis dar turi būti mobilizuotas iki 2026 m. rugsėjo mėn. termino ir nukreiptas į ekologišką perėjimą (42 % visos paramos sumos), įskaitant priklausomybės nuo bitumingojo skalūno, kuris vis dar sudaro 70 % energijos poreikių, mažinimą, skaitmeninimą (22 %), taip pat transportą, sveikatos priežiūrą ir gynybą. Atsinaujinančiųjų išteklių plėtra yra pagrindinis struktūrinis investicijų prioritetas, kaip rodo Kirikmäe atidarytas didžiausias saulės energijos parkas Baltijos šalyse; siekiama, kad iki 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių gamyba padengtų visą metinį elektros energijos suvartojimą, taip sumažinant pažeidžiamumą išoriniams energetiniams sukrėtimams. „Rail Baltica“ projektas, kuris sujungs Taliną su Varšuva, 2026–2027 m. toliau skatins statybų veiklą, tačiau nebus pradėtas eksploatuoti, nes jo kaina nuo 2017 m. išaugo keturgubai ir pasiekė 23,8 mlrd. eurų. Dėl nepakankamo finansavimo projekto užbaigimas atidėtas bent iki 2027 m. pabaigos.

IKT paslaugos, kurios yra vienos iš labiausiai skaitmenizuotų pasaulio ekonomikų struktūrinis variklis – 99 % viešųjų paslaugų teikiamos internetu, dirbtinis intelektas nuo 2025 m. rugsėjo mėn. integruotas į mokyklų mokymo programas, o šalyje veikia pirmaujanti startuolių ekosistema, įskaitant „Wise“, „Bolt“ ir „Pipedrive“ – ir toliau skatins augimą bei eksportą. Šis dinamiškumas kompensuos nuolatinį gamybos sektoriaus (metalurgijos, medienos ir elektros įrangos) pažeidžiamumą, kuris ir toliau labiausiai kenčia dėl silpnos Europos paklausos, ypač Vokietijoje – pagrindinėje prekybos partnėje kartu su Suomija ir Švedija. Turizmas palaipsniui atsigauna (2025 m., palyginti su 2024 m., augimas – 2,3 %), kurį remia grįžtantys Europos lankytojai, tačiau jis tebėra žemiau ikikarinio lygio, nes rusų turistų (anksčiau buvusių antruoju pagal dydį atvykstančiųjų šaltiniu) trūkumas toliau daro neigiamą poveikį šiam sektoriui. Transporto ir logistikos paslaugų eksportas, kurį remia strateginė Talino ir Muugos uostų padėtis, išliks svarbiu augimo varikliu, atsižvelgiant į dalinį Baltijos jūros prekybos srautų persiorientavimą po sankcijų Rusijai ir Baltarusijai.

Biudžetą vis labiau lemia gynybos išlaidos

Tikimasi, kad 2026 ir 2027 m. biudžeto deficitas padidės dėl akivaizdžiai ekspansyvios politikos. Pagrindinė priežastis – karinių išlaidų didinimas: Estija didina gynybos išlaidas nuo 3 % BVP 2024 m. iki 5,4 % 2026 m., taip tapdama didžiausią sumą šiai sričiai skiriančia NATO šalimi, ypač finansuodama investicijas į karinę infrastruktūrą rytiniame flange. Šis padėties pablogėjimas taip pat atspindi tai, kad dėl visuomenės spaudimo buvo atsisakyta planuoto 2 % pajamų ir pelno mokesčių tarifų padidinimo, kuris iš pradžių buvo numatytas 2026 m. sausio mėn., ir nuo šiol jie bus išlaikyti 22 % lygyje; šio sumažėjimo nekompensuos didesni akcizai tabakui ir alkoholiui. Pajamų sumažėjimą taip pat galima paaiškinti padidintu ir visuotinai taikomu neapmokestinamosios pajamų dalies slenksčiu. Vis dėlto Estija nesusidurs su sunkumais finansuodama šį deficitą, nes ji turi žymiai mažiausią skolos santykį ES (25 % BVP), o tai suteikia jai didelę fiskalinę erdvę, palyginti su kaimyninėmis šalimis. Atsižvelgiant į valdančiosios koalicijos nepopuliarumą ir tikėtiną „Isamaa“ (konservatyvios partijos, atvirai priešiškos apmokestinimui) atėjimą į valdžią 2027 m., tikimasi, kad deficitas išliks didelis tiek 2026, tiek 2027 m.

Tikimasi, kad 2020 m. atsiradęs einamosios sąskaitos deficitas 2026 m. padidės, o 2027 m. šiek tiek sumažės. Prekių balansas išlieka struktūriškai neigiamas, nes ekonomika labai priklauso nuo gamybos priemonių, pramoninių gaminių ir energijos importo, o 2026 m. dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose didės išlaidos angliavandeniliams. Priešingai, paslaugų perteklius, kurį lemia informacinės ir ryšių technologijos (IRT), transportas ir logistika bei turizmas, yra pagrindinis šalies konkurencinis pranašumas ir užtikrina jos išorės balansą. Didžiąją eksporto dalį (apie 75 %) sudaro eksportas į ES, daugiausia į Suomiją, Švediją, Vokietiją, Latviją ir Lietuvą. Tiesioginių užsienio investicijų srautas toliau augs, skatinamas atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir skaitmeninių technologijų vienoje iš verslui palankiausių aplinkų regione, nors griežtesnis Rusijos ir Kinijos investicijų strateginiuose sektoriuose (energetikoje, skaitmeninėje infrastruktūroje ir gynyboje) tikrinimas dabar riboja kai kuriuos investicijų srautus.

Nors valdančioji koalicija yra susilpnėjusi ir diskredituota, tikimasi, kad ji išbūs iki kadencijos pabaigos

Kristen Michal (Reformų partija, centro dešinės liberalė) eina ministrės pirmininkės pareigas nuo 2024 m. liepos mėn., kai Kaja Kallas buvo paskirta Sąjungos vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai – šis paaukštinimas vertinamas kaip pripažinimas Talino lyderio vaidmeniui remiant Ukrainą. Tačiau valdančioji koalicija smarkiai susilpnėjo po to, kai 2025 m. kovo mėn. iš valdžios buvo išstumti socialdemokratai: Reformų partija ir „Eesti 200“ (liberalai) dabar turi tik 52 iš 101 vietos, palyginti su anksčiau turėtomis 60 vietomis. Susilpninta dėl vangios ekonomikos plėtros ir serijos fiskalinių nesėkmių, kurias visuomenė įvertino neigiamai, koalicija sulaukė mažiau nei 15 % rinkėjų palaikymo. 2025 m. spalio mėn. vykę savivaldybių rinkimai patvirtino ir dar labiau sustiprino šią visuomenės nuomonę: Reformų partijos balsų dalis smarkiai sumažėjo iki 10 % (palyginti su anksčiau turėtais 17,3 %), „Eesti 200“ beveik išnyko (1,7 %), o „Isamaa“ (konservatoriai) tapo aiškiu nacionaliniu nugalėtoju (18,6 %). Artėjant 2027 m. kovo mėn. parlamento rinkimams, „Isamaa“ aiškiai pirmauja apklausose ir, greičiausiai, sudarys koaliciją su EKRE (nacionalkonservatyvi dešinė). Tačiau pirmalaikiai rinkimai vis dar atrodo mažai tikėtini, nes nuo 1995 m. visi parlamentai išbuvę visą kadenciją.

Tvirtai įsitvirtinusi ES, euro zonoje ir NATO, Estija nuo 2022 m. yra viena iš aktyviausių ir nuosekliausių Ukrainos rėmėjų, skirdama vieną iš didžiausių pagalbos sumų, palyginti su savo BVP. Šalis pozicionuoja save kaip pagrindinę NATO rytinio flango stiprinimo šalininkę, skirdama didžiules karines investicijas ir rodydama tvirtą diplomatinį įsipareigojimą, kurį tiesiogiai lemia jos geografinis artumas Rusijai ir 294 kilometrų bendra siena.

Socialinėje srityje rusakalbių mažumos, sudarančios daugiau nei ketvirtadalį gyventojų, integracija tebėra jautrus politinis klausimas. Laipsniškas rusų kalbos mokymo panaikinimas valstybinėse mokyklose ir balsavimo teisių atėmimas vietos rinkimuose rusų ir baltarusių gyventojams, neturintiems Estijos pilietybės, kursto paslėptą bendruomenės įtampą, tačiau nekelia grėsmės šalies stabilumui.

Paskutinis atnaujinimas: 2026 m. birželis