Pietų Afrikos Respublika
Nigerija
Kenija
Mozambikas
Tanzanija
Guyana
Kinija
Jungtinės Amerikos ValstijosLaikinas ekonomikos sulėtėjimas
Esvatinio Karalystė patiria ekonomikos sulėtėjimą, kuris, kaip numatoma, tęsis iki 2027 m. Tai lemia didėjanti infliacija, ypač kylančios degalų kainos, tikėtinas „El Niño“ reiškinys bei lėtesnis turizmo ir viešųjų investicijų augimas. Vis dėlto sulėtėjimas turėtų išlikti nedidelis, nes neseniai buvo žymiai padidinti viešojo sektoriaus darbo užmokesčiai, tęsiamas infrastruktūros plėtojimas, o eksportas išlieka atsparus, ypač cukraus eksportas į Pietų Afriką.
Paslaugų sektorius tebėra pagrindinis ekonomikos ramstis – 2025 m. IV ketvirtį jis sudarė daugiau nei 56 % pridėtinės vertės, o tai yra 9,9 % daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Tokie rezultatai atspindi didmeninės ir mažmeninės prekybos bei finansinių ir draudimo paslaugų augimą. Turizmas išliko stabilus nepaisant padidėjusių skrydžių kainų. Nors žemės ūkis sudaro tik 7 % BVP, jame dirba beveik 20 % darbo jėgos. Nuo 2025 m. gegužės mėn. tarp gyvulių plintanti snukio ir nagų liga paveikė pajamas, kurioms taip pat gali turėti neigiamos įtakos „El Niño“ reiškinys. Antrinis sektorius remiasi keliomis eksportu orientuotomis pramonės šakomis, kurios ir toliau veikia patenkinamai, įskaitant cukrų, gėrimų koncentratus, drabužius, pjautinę medieną, popieriaus masę ir chemines medžiagas.
Vis dėlto augimą vis dar pirmiausia skatina investicijos, ypač į viešuosius ir privačiuosius infrastruktūros projektus. Tęsiamos Mpakeni užtvankos statybos. 2026 m. liepos mėn. pradėta nacionalinė programa, kurios vertė siekia 175,7 mln. JAV dolerių ir kurią 80 % finansuoja Afrikos plėtros bankas, skirta dviejų pagrindinių kelių koridorių statybai visoje šalyje. Mkhondvo–Ngwavuma drėkinimo projektas (2,8 mlrd. JAV dolerių, didžiąja dalimi finansuojamas tarptautinių institucijų) sparčiai vyksta ir leis apdirbti apie 9 400 hektarų žemės. „Phuzumoya“ strateginių naftos atsargų projektas, kuriam Taivanas skyrė 300 mln. JAV dolerių finansavimą, siekia sukurti 80 mln. litrų naftos produktų strategines atsargas. Tuo pačiu metu privačioji vartojimo paklausa, nors ir stabdoma plačiai paplitusio skurdo, auga dėl namų ūkių kreditų augimo (2026 m. kovo mėn. – 7,1 % daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais) ir viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didėjimo. Kylančios energijos kainos kelia riziką, tačiau tikimasi, kad jų poveikis vidaus paklausai išliks ribotas. Kadangi infliacija tebėra mažesnė nei Pietų Afrikoje, Esvatinio centrinis bankas paliko savo bazinę palūkanų normą nepakitusią – 6,75 %, nepaisant to, kad Pietų Afrikos rezervų bankas ją padidino 25 baziniais punktais.
Didesnės išlaidos naftos importui
Biudžeto deficitas žymiai padidėjo tarp 2024–2025 ir 2025–2026 finansinių metų, daugiausia dėl padidėjusių viešojo sektoriaus darbo užmokesčių. Manoma, kad vien antrasis darbo užmokesčio reformos etapas vyriausybei kainavo 13 mln. JAV dolerių. Taip pat padidėjo kapitalinės išlaidos. Dėl to 2025–2026 finansiniais metais bendros vyriausybės išlaidos padidėjo nuo 32,6 mlrd. E iki 35,6 mlrd. E, o tai sudaro 37,8 % BVP. Šią padėtį dar labiau pablogino pajamų iš Pietų Afrikos muitų sąjungos (SACU) sumažėjimas – 2025–2026 finansiniais metais jos sumažėjo 20 % palyginti su 2024–2025 finansiniais metais.
2026–2027 finansiniais metais tikimasi, kad deficitas išliks didelis. Toliau didėjančias išlaidas darbo užmokesčiui, infrastruktūrai, žemės ūkiui (subsidijoms) ir sveikatos priežiūrai turėtų kompensuoti mokesčių surinkimo gerinimas ir pervedimai iš SACU. Pirmasis veiksnys grindžiamas skaitmeninimu. Be to, prie šių priemonių prisidės fiktyvių darbuotojų skaičiaus mažinimas ir kovos su korupcija priemonės. Deficitas finansuojamas daugiausia skolinantis. Skolos augimą lėmė tiek vidaus skola (50,6 % visos skolos), tiek išorės skola. Išorės skola yra susidariusi pirmiausia daugiašaliams kreditoriams (67,3 %), ypač Pasaulio bankui ir Afrikos plėtros bankui, daugiausia dėl viešosios infrastruktūros finansavimo, taip pat dvišaliams kreditoriams. Skolos palūkanų mokėjimai tampa vis didesne našta ir, kaip numatoma, 2026–2027 finansiniais metais sudarys 10 % biudžete numatytų išlaidų.
Dėl didesnių išlaidų naftos importui, taip pat dėl padidėjusio importo, susijusio su dideliais infrastruktūros projektais, prekybos perteklius ir, atitinkamai, einamosios sąskaitos perteklius sumažėjo. Paslaugų balansas tebėra neigiamas, nes transporto ir inžinerijos išlaidos viršija pajamas iš turizmo. Palūkanų už skolą mokėjimus ir užsienio investuotojų pajamas kompensuoja SACU pervedimai, tarptautinė biudžetinė parama ir migrantų perlaidos, nors pastarosios smarkiai sumažėjo: 2025 m. jos sudarė tik 33,7 mln. JAV dolerių, palyginti su 132 mln. JAV dolerių 2021 m.
Absoliuti monarchija skatina nepasitenkinimą
Karalius Mswati III, valdantis jau 40 metų, nepaisant savo nepopuliarumo, tebėra valdžioje. Politinė sistema paskutinėje Afrikos absoliučioje monarchijoje tebėra griežtai kontroliuojama: politinės partijos yra uždraustos, demonstracijos sistemingai malšinamos, o saugumo ir institucinės galios (įskaitant Parlamento paleidimą ir ministrų atleidimą) sutelktos karaliaus rankose. Iš 63 išrinktų parlamento narių (iš viso 74 vietų) per paskutinius 2023 m. rugsėjo mėn. vykusiuose parlamento rinkimuose visi yra karališkosios šeimos šalininkai. Visuomenės nepasitenkinimą kursto didelis nedarbas (35 % 2025 m. ir 53 % tarp jaunimo), viešųjų paslaugų trūkumai, skurdas, korupcija ir pilietinių bei politinių laisvių stoka.
Esvatinis palaiko glaudžius santykius su Pietų Afrika – savo pagrindine prekybos partnere, į kurią tenka 70 % šalies eksporto ir 80 % importo, ir kurioje dirba šalies darbininkai. Institucinė stagnacija kelia susirūpinimą Pietų Afrikos vystymosi bendrijai (SADC), nors ji greičiausiai nesikiš, išskyrus atvejus, kai kiltų rimta krizė. Esvatinis yra vienintelė Afrikos šalis, kuri, nepaisydama Pekino spaudimo, palaiko diplomatinius santykius su Taivanu. 2025 m. birželio mėn. su Kinijos Respublikos (Taivano) eksporto-importo banku buvo pasirašyta 300 mln. JAV dolerių paskolos sutartis, skirta naftos atsargų saugyklos statybai finansuoti. Tai buvo padaryta po 2024 m. pasirašyto prekybos bendradarbiavimo susitarimo ir neseniai paskelbto Taivano finansinio paramos turizmo ir sveikatos priežiūros sektoriams. 2025 m. rugpjūčio mėn., kai JAV įvedė naujus muitus daugumai šalių, Esvatinis buvo viena iš šešių Afrikos šalių, kurioms buvo suteikta išimtis. Šis sprendimas buvo priimtas remiantis abiejų šalių susitarimu dėl iš JAV deportuotų asmenų priėmimo.