Islandija

Augimą skatina vidaus paklausa ir turizmas

2026 m. Islandijos ekonomika auga nuosaikiai ir turėtų toliau augti 2027 m., remdamasi atspariu namų ūkių vartojimu, didėjančiu eksportu ir didelėmis viešosiomis investicijomis. 2026 m. pirmąjį ketvirtį ekonomikos augimas paspartėjo, daugiausia dėl pagerėjusios prekybos balanso ir didesnės nei tikėtasi turizmo veiklos. Nors didelė infliacija ir toliau slėgia vartotojų pasitikėjimą, stabili darbo rinka ir didėjančios viešosios investicijos į infrastruktūrą, technologijas ir atsinaujinančią energiją turėtų padėti išlaikyti vidaus paklausą.

Infliacija išlieka pagrindiniu ekonomikos iššūkiu. Kainų spaudimas pasirodė esąs nuolatinis nei tikėtasi, kurį lemia didesnės būsto, transporto ir maisto išlaidos, todėl Islandijos centrinis bankas ir toliau laikosi santykinai ribojančios pinigų politikos. Dėl to palūkanų normos greičiausiai išliks aukštos, kol atsiras aiškesnių įrodymų, kad infliacija tvariai artėja prie tikslo. Vis dėlto tikimasi, kad 2027 m. infliacija palaipsniui mažės, o tai sustiprins namų ūkių perkamosios galios ir leis pinigų politikai tapti mažiau ribojančia. 2026 m. verslo investicijos mažėja dėl silpnesnio pasitikėjimo ir didesnių finansavimo sąnaudų, nors tai iš dalies kompensuoja toliau augančios viešojo sektoriaus investicijos.

Išorinė paklausa iš esmės tebėra palanki. Turizmas, žuvininkystė, akvakultūra ir aliuminio gamyba toliau yra eksporto pagrindas, o gausūs Islandijos atsinaujinančiosios energijos ištekliai padeda išlaikyti energijai imlių pramonės šakų konkurencingumą. 2026 m. turistų srautas išliko didelis, nors dėl visame pasaulyje padidėjusių kelionės išlaidų šio sektoriaus augimas galėtų sulėtėti. Žuvininkystės pramonė susiduria su tam tikrais sunkumais dėl sumažintų skumbrių kvotų, o aliuminio eksportas atsigavo po 2025 m. pabaigoje įvykusių gamybos sutrikimų. Apskritai tikimasi, kad 2026 ir 2027 m. eksportas turės teigiamą įtaką augimui, kurį rems Islandijos platūs prekybos ryšiai su Europa, Jungtine Karalyste, Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis pagrindinėmis rinkomis.

Nepaisant gerėjančios viešųjų finansų padėties, išorės deficitas tebėra silpnoji vieta

Tikimasi, kad Islandijos einamoji sąskaita 2026 ir 2027 m. išliks deficitinė, o tai atspindi didelę importo paklausą, turizmo pajamų svyravimus ir palyginti nedidelę bei koncentruotą eksporto bazę. Nors eksporto augimas ir importo sulėtėjimas turėtų pagerinti išorės balansą, palyginti su pastaraisiais metais, Islandija vis dar yra labiau pažeidžiama pasaulinės paklausos ir žaliavų rinkų pokyčių nei daugelis kitų Šiaurės šalių ekonomikų.

Tačiau viešosios finansų padėtis toliau gerėja. Prognozuojama, kad prognozuojamu laikotarpiu valstybės skola palaipsniui mažės, nes ekonomikos augimas didina pajamas, o fiskalinės konsolidacijos pastangos tęsiasi. Nors valstybės išlaidos tebėra didelės, daugiausia skiriamos sveikatos priežiūrai, infrastruktūrai, švietimui ir inovacijoms, prognozuojama, kad valstybės skola 2026 ir 2027 m. mažės. Palyginti su daugeliu išsivysčiusių šalių, Islandijos fiskalinė padėtis tebėra tvirta, o tai suteikia politikos formuotojams lankstumo prireikus reaguoti į ekonominius sukrėtimus.

Vyriausybė teikia pirmenybę biudžetiniam stabilumui, būsto klausimams ir diskusijoms apie Europą

Islandijos politinė aplinka išlieka stabili po to, kai po 2024 m. gruodžio mėn. rinkimų buvo suformuota premjerės Kristrún Frostadóttir vadovaujama koalicinė vyriausybė. Vyriausybę sudaro Socialdemokratų aljansas, Reformų partija (Viðreisn) ir Liaudies partija, užtikrinančios parlamentinę daugumą ir palyginti stabilią politikos formavimo platformą. Koalicijos prioritetai apima būsto prieinamumo gerinimą, viešųjų paslaugų stiprinimą, ekonominio stabilumo palaikymą ir investicijų į infrastruktūrą, inovacijas bei perėjimą prie ekologiškos ekonomikos spartinimą. Kiti parlamento rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip 2028 m. lapkričio mėn.

Svarbus 2026 m. politinis įvykis bus rugpjūčio mėnesį numatytas referendumas dėl to, ar Islandija turėtų atnaujinti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. Nors balsavimas susijęs su stojimo derybų atnaujinimu, o ne su pačiu įstojimu į ES, tikimasi, kad jis nulems šalies ilgalaikius santykius su Europa ir gali turėti pasekmių prekybai, žuvininkystei bei teisės aktų suderinimui. Šis klausimas tebėra politiškai jautrus, ypač atsižvelgiant į ankstesnius nesutarimus dėl žuvininkystės politikos per ankstesnes derybas dėl narystės. Kartu su diskusijomis dėl Europos Sąjungos vyriausybė ir toliau daug dėmesio skiria infliacijos mažinimui, pragyvenimo išlaidų spaudimo švelninimui ir tvarios fiskalinės padėties išlaikymui. Klimato politika taip pat tebėra prioritetinis darbotvarkės klausimas – koalicija yra įsipareigojusi iki 2040 m. pasiekti anglies dioksido neutralumą, tuo pačiu užtikrindama pagrindinių eksporto pramonės šakų konkurencingumą.

Paskutinis atnaujinimas: 2026 m. liepos mėn.