Europa
Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinė Karalystė
Norvegija
Danija
KinijaPagrindinių sektorių atsigavimas skatina augimą 2025 m.
Islandijos ekonomikos perspektyvas 2025 m. lemia laipsniškas infliacinio spaudimo mažėjimas ir atsigavimas pagrindiniuose sektoriuose. Nors infliacija išlieka aukšta, tikimasi, kad ji lėtai mažės, o tai leis centriniam bankui pradėti mažinti palūkanų normas. Šis pinigų politikos sušvelninimas suteiks labai reikalingą paramą namų ūkių vartojimui, kurį iki šiol ribojo didelės skolinimosi išlaidos. Ekonominė veikla turėtų atsigauti po sudėtingų 2024 m., kuriuos paveikė menkas žuvų laimikis ir vulkanų išsiveržimų sukeltas turizmo sutrikimas. Tikimasi, kad tiek žuvininkystės, tiek turizmo sektoriai atsigaus, prisidėdami prie stipresnio bendro augimo. Lankytojų skaičiaus atsigavimas kartu su atsigaunančia vidaus rinka padės skatinti paklausą įvairiuose sektoriuose.
Tikimasi, kad 2025 m. viešųjų išlaidų augimas bus lėtas, o viešosios investicijos mažės trečius metus iš eilės. Vyriausybė ir toliau siekia mažinti deficitą bei švelninti infliacijos riziką. Vyriausybės išlaidų ir investicijų sulėtėjimas gali šiek tiek stabdyti augimą kai kuriose srityse, tačiau Islandijos ekonomika turėtų išlikti atspari, o gerėjanti privačiojo sektoriaus veikla ir atsigaunantis eksportas sudarys pagrindą stipresniems ateinantiems metams.
Geresnis balansas 2025 m.
2025 m. Islandijos einamosios sąskaitos balansas, kaip numatoma, išliks palyginti stabilus, o perteklius gali šiek tiek padidėti. Tai pirmiausia lemia didesnis žuvies ir aliuminio eksportas, kuris turėtų padėti kompensuoti tebesitęsiančią išorinę neapibrėžtumą. Nors prekių prekybos deficitas tebėra iššūkis, tikimasi, kad geresni eksporto rodikliai šiek tiek palengvins padėtį. Paslaugų balansas, kurį stiprina stabilus turizmo sektorius, turėtų ir toliau teigiamai prisidėti prie bendros einamosios sąskaitos padėties.
2025 m. Islandijos viešieji finansai turėtų pagerėti – vyriausybė siekia sumažinti deficitą ribodama išlaidų augimą ir didindama mokesčių pajamas. Po skolos lygio padidėjimo – iš dalies dėl finansinės paramos, suteiktos po ugnikalnio išsiveržimo – dabar tikimasi, kad valstybės skola, išreikšta BVP dalimi, šiek tiek sumažės.
Naujoji vyriausybė svarsto galimybę surengti referendumą dėl narystės ES
2024 m. lapkričio mėn. įvykusiuose skubiuose rinkimuose tuometinė centro dešiniųjų vyriausybė prarado daugumą (dėl nesutarimų imigracijos ir pragyvenimo išlaidų klausimais), o Socialdemokratų aljansas tapo didžiausia partija ir sudarė koalicinę vyriausybę su „Viðreisn“ (liberalai) ir Liaudies partija (centro kairė). 2024 m. birželio mėn. įvykusiuose prezidento rinkimuose prezidente tapo nepriklausoma Halla Tómasdóttir, anksčiau ėjusi pasaulinės NVO vykdomosios direktorės pareigas.
Naujoji vyriausybė planuoja iki 2027 m. surengti referendumą dėl stojimo į Europos Sąjungą, o neseniai atliktos apklausos šiuo klausimu rodo, kad dauguma gyventojų pritaria stojimui į ES. Islandija jautriai reaguoja į nuotaikų pokyčius JAV, nes apie 20–25 % turistų atvyksta iš JAV, o eksportas į šią šalį sudaro apie 10 %. Tačiau JAV dalis aliuminio eksporte yra mažesnė.