Jamaika

Jamaika toliau atsigauna po uragano „Melissa“

Tikimasi, kad Jamaika 2027 m. vėl pradės augti po laikotarpio, kurį smarkiai sutrikdė stichinės nelaimės, įskaitant neseniai įvykusį uraganą „Melissa“, kuris 2025 m. spalio mėn. padarė žalą, vertinamą daugiau nei 12 mlrd. JAV dolerių (55 % BVP). Augimą turėtų skatinti visų pirma atstatymo darbai, kurie remia viešąsias išlaidas ir investicijas. Siekdama šio tikslo, sala gali pasikliauti maždaug 6,7 mlrd. JAV dolerių finansine parama per trejus metus iš daugiašalių organizacijų ir regioninių plėtros bankų, be to, gaus draudimo išmokas. Ekonomikos augimui taip pat turėtų padėti laipsniškas turizmo atsigavimas (2025 m. sudaręs apie 35 % BVP), kuris 2026 m. pirmąjį pusmetį, po to, kai uraganas smogė salos vakarinei daliai, kurioje sutelkta 90 % turizmo objektų, susitraukė 25 % palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Ekonomikos atsigavimui taip pat turėtų prisidėti kasybos sektoriaus, kurio infrastruktūra taip pat buvo pažeista uragano, normalizavimas. Jamaika yra septinta pagal dydį boksito gamintoja pasaulyje, o aliuminio oksidas buvo pagrindinis šalies eksporto produktas (35 % viso eksporto 2025 m.). Į šį sektorių investuojamos didelės lėšos – Kinijos konglomeratas „JISCO“ iki 2028 m. planuoja išleisti 490 mln. JAV dolerių, kad atstatytų „Alpart“ aliuminio oksido perdirbimo gamyklą, kuri neveikia nuo 2019 m. Vis dėlto tikimasi, kad užsienio prekyba ir toliau stabdys augimą dėl didėjančio su atstatymu susijusio importo ir didesnių išlaidų energijai, nes naftos kainos (2025 m. sudarysiančios 25 % importo) labai priklauso nuo padėties Artimųjų Rytų konflikte. Taip pat tikimasi, kad maisto produktų importas išliks didelis, nes uraganas „Melissa“ smarkiai paveikė žemės ūkį, kuriam dabar gresia klimato reiškinio „El Niño“ sugrįžimas.

Darant prielaidą, kad minėti sukrėtimai palaipsniui susilpnės, tikimasi, kad 2027 m. infliacija sulėtės ir grįš į Jamaikos banko (BoJ) nustatytą 4–6 % tikslų intervalą. Tačiau centrinis bankas greičiausiai ir toliau vykdys atsargią pinigų politiką, siekdamas išlaikyti palankų palūkanų normų skirtumą su JAV Federaline rezervų sistema (Fed). Tokios aplinkybės turėtų skatinti privačią vartojimo paklausą, kurią taip pat remia perlaidos iš Jamaikos diasporos (2025 m. – 15 % BVP). Apskritai tikimasi, kad šalies ekonomikos augimo perspektyvos ir toliau labai priklausys nuo JAV, kurios yra pagrindinė Jamaikos prekybos partnerė ir užsienio investuotoja, taip pat pagrindinė emigrantų paskirties vieta ir pagrindinis turistų šaltinis. Vis dėlto su klimatu susijusios rizikos tebėra didžiausia grėsmė šalies ekonomikos perspektyvoms, nes dėl vandenynų atšilimo didėja tiek tropinių ciklonų dažnumas, tiek jų intensyvumas.

Uraganas „Melissa“ keičia Jamaikos fiskalinę ir užsienio sąskaitų padėtį

Jamaikai dar vieneriems metams suteikus išimtį iš fiskalinių taisyklių, siekiant finansuoti atstatymo išlaidas po uragano, numatoma, kad 2026–2027 finansiniais metais (2026 m. balandžio 1 d. – 2027 m. kovo 31 d.) šalies viešieji finansai toliau blogės, nepaisant to, kad išliks nedidelis pirminis perteklius. Nelaimės sukeltas bendras fiskalinis poveikis 2025–2030 m. laikotarpiu vertinamas maždaug 5 % BVP. Nors vyriausybės išlaidos (33,8 % BVP 2025–2026 finansiniais metais) po uragano smarkiai išaugo, tikimasi, kad jos stabilizuosis, o pajamos (30,3 % BVP) toliau mažės. Tiksliau tariant, planuojamą mokesčių padidinimą, sudarantį 0,8 % BVP (190 mln. JAV dolerių), su kaupimu kompensuotų mažesnės ne mokesčių pajamos, o tai daugiausia atspindi anksčiau šioje kategorijoje įrašyto išimtinio daugiašalio finansavimo galiojimo pabaigą. Ši situacija taip pat leidžia vyriausybei paimti iki 0,3 % BVP (75 mln. JAV dolerių) iš Nacionalinio būsto fondo, siekiant padėti patenkinti finansavimo poreikius. Apskritai tikimasi, kad biudžeto deficitas bus finansuojamas pirmiausia didinant vidaus skolos emisiją vietine valiuta, taip pat pasinaudojant lengvatinėmis paskolomis iš daugiašalių institucijų. Dėl to tikimasi, kad vidaus skolos dalis bendrojoje valstybės skolos struktūroje (44 % 2026 m.) padidės. Ši tendencija atitinka Kingstono strategiją išleisti daugiau Jamaikos doleriais denominuotų obligacijų, siekiant sumažinti valiutos kurso riziką. Galiausiai tikimasi, kad dėl būtinybės likviduoti uragano „Melissa“ padarinius tikslas sumažinti valstybės skolą iki mažiau nei 60 % BVP bus atidėtas iki 2030 m. ir vėliau.

Tikimasi, kad Jamaikos išorės pozicija, kuri po uragano „Melissa“ smarkiai pablogėjo, pradės atsigauti nuo 2027 m. Nors einamosios sąskaitos deficitas greičiausiai išliks, padėtį turėtų pagerinti laipsniškas turizmo atsigavimas ir prekių eksporto, įskaitant aliuminio oksidą, degalus ir romą, atsigavimas, taip pat mažesnės išlaidos energijai ir su atstatymu susijusiam importui. Tuo pačiu metu tikimasi, kad pinigų perlaidų srautas iš užsienyje gyvenančių piliečių išliks stiprus, iš dalies kompensuodamas prekybos balanso deficitą. Einamosios sąskaitos deficitas turėtų būti finansuojamas pasinaudojant lengvatinėmis daugiašalėmis lėšomis, taip pat išlaikant stabilų tiesioginių užsienio investicijų lygį. Tikimasi, kad užsienio valiutos atsargos, kurios 2026 m. liepos mėn. atitiko beveik septynių mėnesių importo vertę, išliks pakankamu lygiu, suteikdamos centriniam bankui pakankamą laisvę prireikus įsikišti į užsienio valiutos rinką ir išlaikyti laipsnišką Jamaikos dolerio nuvertėjimą.

Atstatymas, saugumas ir glaudesni ryšiai su Vašingtonu yra pagrindiniai politinės darbotvarkės elementai

Jamaika turi palankią sąlygą dėl santykinai stabilios institucinės ir politinės aplinkos. 2025 m. rugsėjo mėn. trečią penkerių metų kadenciją perrinktas Jamaikos darbo partijos (JLP, centro dešinė) ministras pirmininkas Andrew Holness vis dėlto turi mažesnę parlamentinę daugumą nei anksčiau (35 iš 63 vietų). Tačiau vargu ar ši situacija sutrukdys jam įgyvendinti atstatymo ir ekonomikos konsolidacijos darbotvarkę. Nors korupcija ir pragyvenimo išlaidos tebėra aktualios problemos, socialinius neramumus greičiausiai sukels būtent pragyvenimo išlaidos, nes infliacija tebėra pagrindinė gyventojams rūpima problema. Visų pirma, viešosios tvarkos palaikymas tebėra didelis iššūkis. Nors nusikalstamumas nuo Andrew Holnesso pirmojo kadencijos laikotarpio žymiai sumažėjo – žmogžudysčių skaičius sumažėjo nuo 58,5 atvejo 100 000 gyventojų 2017 m. iki 23,7 atvejo 100 000 gyventojų 2025 m., Jamaika tebėra viena iš smurtingiausių šalių pasaulyje. Todėl valdžios institucijos, siekdamos kovoti su gaujų veikla, reguliariai skelbia lokalias nepaprastąsias padėtis. Tačiau nusikalstamumo mažėjimą gali pakenkti uragano „Melissa“ socialinės ir ekonominės pasekmės, kurios kai kurioms gyventojų grupėms žymiai pablogino gyvenimo sąlygas.

Tarptautinėje arenoje Kingstonas toliau vykdo pragmatišką užsienio politiką, kuria siekiama stiprinti ryšius su JAV – pagrindine prekybos, turizmo ir finansų partnere. Šie santykiai atsispindi glaudžiame bendradarbiavime kovojant su nelegalia imigracija, ginklų kontrabanda ir narkotikų kontrabanda. 2026 m. birželio mėn. abi šalys pasirašė susitarimo memorandumą, pagal kurį Jamaika taps laikina tranzito vieta trečiųjų šalių piliečiams, kuriuos deportuoja JAV valdžios institucijos, – kas dvi savaites čia atvyks iki 25 asmenų. Šia glaudesnio suderinimo strategija siekiama užsitikrinti Vašingtono nuolaidas prekybos ir migracijos srityse. Tuo pačiu metu Jamaika palaiko iš esmės teigiamus santykius su savo kaimynėmis Lotynų Amerikoje, taip pat su Kinija.

Paskutinis atnaujinimas: 2026 m. rugpjūtis