Jungtinės Amerikos Valstijos
Saudo Aarabija
Indija
Irakas
Europa
Kinija
Jungtiniai Arabų EmyrataiGeopolitiniai sunkumai neigiamai veikia augimo perspektyvas
Dėl padidėjusių regioninių įtampų, susijusių su konfliktu Irane, 2026 m. Jordanijos ekonomikos augimas turėtų sulėtėti. Padidėjusios geopolitinės rizikos tikriausiai turės įtakos investuotojų nuotaikoms, turistų srautams (kurie sudaro 10–12 % BVP) ir prekybos veiklai. Turizmo sektorius, kuris yra svarbus užsienio valiutos šaltinis, užimtumo ir paslaugų sektoriaus veiklos variklis, turėtų patirti spaudimą, nes geopolitinė įtampa neigiamai veikia kelionių paklausą. Tai apribotų šio sektoriaus indėlį į augimą ir padidintų Jordanijos priklausomybę nuo išorinio finansavimo tuo metu, kai fiskaliniai ir išoriniai disbalansai išlieka dideli.
Tikimasi, kad 2026 m. infliacija išliks palyginti suvaldyta, nors regioninės geopolitinės įtampos kelia riziką, kad ji gali padidėti. Su Iranu susijęs konfliktas greičiausiai sukels pasiūlos šoką, ypač dėl didesnių energijos, transporto ir maisto kainų. Dėl kylančių pasaulinių naftos kainų greičiausiai didės vidaus kuro kainos, o didesnės gabenimo išlaidos ir logistikos sunkumai galėtų lemti platesnį kainų augimą. Be to, dėl didelės Jordanijos priklausomybės nuo importuojamų maisto produktų ir žemės ūkio prekių šalis tampa jautri pasaulinių žaliavų kainų svyravimams, ypač grūdų, augalinio aliejaus ir trąšų kainų. Realiųjų pajamų mažėjimas, kartu su aukštu, apie 21 % siekiančiu nedarbo lygiu, ir griežtesnė nei tikėtasi pinigų politika (atitinkanti JAV Federalinės rezervų sistemos politiką) turėtų neigiamos įtakos privačiojo vartojimo indėliui į BVP.
Didėja spaudimas fiskalinei ir išorės perspektyvai
Tikimasi, kad Jordanijos fiskalinė padėtis ir toliau bus įtempta dėl silpnesnės ekonominės veiklos ir turizmo sulėtėjimo, o tai turės neigiamą poveikį pajamų surinkimui. Tuo tarpu išlaidų spaudimas, kaip numatoma, išliks. Didelę išlaidų dalį sunku koreguoti trumpuoju laikotarpiu dėl viešojo sektoriaus darbo užmokesčio, palūkanų mokėjimų ir socialinių išmokų nelankstumo. Be to, didesnės energijos sąnaudos ir būtinybė išlaikyti socialinę paramą greičiausiai stabdys fiskalinės konsolidacijos pastangas, dėl to skolinimosi poreikis išliks didelis, o valstybės skola toliau didės. Tikimasi, kad nuolatinė tarptautinių partnerių parama suteiks tam tikrą atsvarą, tačiau fiskalinės atsargos yra ribotos, o tai didina pažeidžiamumą išorės sukrėtimams. TVF programa vykdoma pagal planą, o 2026 m. balandžio mėn. išmokėta apie 200 mln. JAV dolerių.
Spausimas iš užsienio greičiausiai sustiprės dėl didesnių pasaulinių energijos kainų, mažesnių turizmo pajamų ir mažesnių piniginių perlaidų srautų. Šie veiksniai greičiausiai lems einamosios sąskaitos deficito didėjimą. Nors pinigų perlaidos iš užsienio tebėra pagrindinis užsienio valiutos šaltinis Jordanijai (maždaug 7–8 % BVP), 2026 m. jų srautas, tikėtina, susilpnės dėl saugumo problemų sukeltos lėtesnės ekonominės veiklos. Tuo pačiu metu šalies struktūrinė priklausomybė nuo importo ir ribotos galimybės mažinti paklausą apsunkins jos prisitaikymo galimybes. Regioninių prekybos maršrutų sutrikimai, įskaitant galimas grėsmes laivybai Raudonojoje jūroje, galėtų dar labiau paveikti prekybos apimtis ir padidinti logistikos išlaidas. Atsižvelgiant į Jordanijos priklausomybę nuo Akabos – vienintelio jos jūrų uosto – bet kokie Raudonosios jūros laivybos maršrutų sutrikimai turėtų didelį poveikį prekybos srautams, importo sąnaudoms ir išorės balansui. Todėl numatoma, kad išorės balansas pablogės, o tai sustiprins Jordanijos priklausomybę nuo nuolatinio finansavimo, reikalingo makroekonominiam stabilumui išlaikyti.
Didėjantis geopolitinis spaudimas
Nors Jordanijos vidaus politinė aplinka išlieka palyginti stabili, pagrindiniai socialiniai ir ekonominiai spaudimai tebekelia riziką. Didelis nedarbas, ypač tarp jaunimo, kartu su menku pajamų augimu ir didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis, didina socialinių neramumų tikimybę. Ribotos vyriausybės fiskalinės galimybės apriboja jos gebėjimą apsaugoti namų ūkius nuo ekonominių sukrėtimų. Dėl to politikos koregavimai, tokie kaip subsidijų reformos (pvz., energetikos ir maisto subsidijų fiskalinės naštos mažinimas), tampa politiškai jautrūs, nes jie tiesiogiai padidintų pragyvenimo išlaidas ir keltų pavojų, kad visuomenė liks nepatenkinta. Be to, struktūriniai iššūkiai, įskaitant valdymo neveiksmingumą ir korupcijos suvokimą, gali stabdyti reformų tempą ir pakenkti investuotojų pasitikėjimui. Nors institucinis stabilumas greičiausiai išliks, šie veiksniai rodo trapią pusiausvyrą, kuriai grėstų tolesnis ekonomikos pablogėjimas.
Dėl savo strateginės padėties šalis yra labai pažeidžiama regioninių geopolitinių įvykių atžvilgiu. Didėjanti įtampa, susijusi su konfliktu Irane, kelia didelę grėsmę turizmui, investuotojų pasitikėjimui ir prekybai, nes didina saugumo riziką ir regioninį nestabilumą. Nors tikimasi tolesnės tarptautinių partnerių paramos, besikeičiantys geopolitiniai prioritetai galėtų paveikti išorinės pagalbos apimtį ir sąlygas bei sukelti papildomą neapibrėžtumą dėl ateities perspektyvų.