Juodkalnija

Augimą ilgalaikėje perspektyvoje remia turizmas

Tikimasi, kad 2025 m. augimas šiek tiek sulėtės, tačiau jį ir toliau rems stipri vidaus paklausa ir tvirtas turizmas. Privatus vartojimas, sudarantis 72 % BVP, ir toliau atlieka pagrindinį vaidmenį, nors ir praranda pagreitį dėl didėjančios infliacijos (3,4 % 2025 m. balandžio mėn.), kurią ypač skatina maisto ir būsto kainos. Vis dėlto namų ūkių perkamoji galia padidėjo dėl 2024 m. spalio mėn. įsigaliojusios iniciatyvos „Europe Now 2“, kuria minimalus darbo užmokestis buvo padidintas nuo 450 iki 700 eurų, o socialinio draudimo įmokos – sumažintos. Turizmas – pagrindinis sektorius, sudarantis 25 % BVP, – ir toliau reikšmingai prisideda prie ekonominės veiklos, o užsienio turistų skaičius išlieka didesnis nei iki pandemijos lygis (2024 m. – 12 % daugiau, palyginti su 2019 m.). Tačiau augimas lėtėja (+1 % 2023–2024 m.) ir jį stabdo infrastruktūros bei pajėgumų apribojimai, taip pat darbo jėgos trūkumas, nepaisant struktūriškai aukšto (10 % 2025 m. kovo mėn.), nors ir mažėjančio, nedarbo lygio. Siekiant išlaikyti turizmo augimo tendenciją, šiuo metu įgyvendinami keli projektai, įskaitant prestižinio „Porto Montenegro“ uosto plėtrą ir toliau vykdomą „Lustica Bay“ jachtų uosto komplekso plėtrą.

Tuo pačiu metu viešosios investicijos išlieka pagrindiniu augimo varikliu, ypač infrastruktūros ir atsinaujinančiosios energijos srityse, ir joms skiriamas tarptautinis finansavimas. Pavyzdžiui, greitkelio ruožo „Mateševo – Andrijevica“ (22 km, 600 mln. eurų vertės), jungiančio Barą (Adrijos pakrantėje) ir Boljare (prie Serbijos sienos), finansuojama 200 mln. eurų paskola, kurią 2025 m. kovo mėn. suteikė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), o Europos Komisija skyrė papildomus 200 mln. eurų. Šalis taip pat toliau pritraukia tiesiogines užsienio investicijas, daugiausia į nekilnojamąjį turtą (60 % visų tiesioginių užsienio investicijų), kurios sutelktos Kotoro, Budvos ir Tivato pakrančių regionuose, ypatingą dėmesį skiriant gyvenamųjų namų ir turizmo segmentams. Nors pramonės sektoriai tebėra nepakankamai atstovaujami, o tiesioginės užsienio investicijos bankininkystės sektoriuje 2024 m. sumažėjo daugiau nei 13 %, šalies integracija į Bendrąją euro mokėjimų erdvę (SEPA) 2024 m. lapkričio mėn. padarys ją dar patrauklesnę Europos kapitalui. Galiausiai, ECB vykdoma pinigų politikos sušvelninimo politika, kartu su fiskalinėmis skatinimo priemonėmis, turėtų paskatinti laipsnišką vietos įmonių ir namų ūkių investicijų atsigavimą.

Dvigubas deficitas ir toliau kels problemų

2024 m. biudžeto deficitas smarkiai išaugo dėl staigaus išlaidų padidėjimo, skirto veiklai remti. Tęsiant šią fiskalinę politiką, 2025 m. deficitas dar labiau padidės dėl socialinių išmokų augimo, nuolatinių viešųjų investicijų ir mažesnių privalomųjų darbo mokesčių. Valstybės skolos augimo tendencija turėtų tęstis, o (re)finansavimo poreikiai bus dideli. 90 % valstybės skolos yra išorės skola, daugiausia eurais, iš kurių 45 % sudaro euroobligacijos, o 17 % – Kinijos „Eximbank“ paskola, skirta finansuoti pirmojo greitkelio ruožo tarp Baro ir Serbijos sienos statybą.

Išorės ekonomikos srityje einamoji sąskaita 2025 m. turėtų išlikti smarkiai deficitinė. Šį deficitą didina nuolatinis importo augimas, kurį lemia dvejopas veiksnys: didėjančios algos, skatinančios importuojamų prekių paklausą, ir padidėjęs elektros energijos poreikis, susijęs su Pljevljos anglimi kūrenamos elektrinės (40 % elektros energijos gamybos) uždarymu nuo 2025 m. balandžio mėn. mažiausiai septynių mėnesių laikotarpiui. Eksportas yra ribotas, o nediversifikuota gamybos bazė sutelkta į keletą produktų (aliuminį, medieną, rūdas) ir rinkų (daugiausia Europos). Neseniai JAV nustatytas 10 % muitų padidinimas neturės tiesioginio poveikio šaliai, tačiau gali turėti netiesioginį poveikį jos pagrindiniams prekybos partneriams (Serbijai, Slovėnijai, Italijai ir Vokietijai). Paslaugų perteklius, kurį daugiausia lemia turizmas, tik iš dalies kompensuoja prekių prekybos deficitą, todėl lieka didelis struktūrinis einamosios sąskaitos deficitas. Viešajame sektoriuje jis finansuojamas euroobligacijomis, daugiašalėmis paskolomis (ERPB, Pasaulio bankas, EIB) ir dvišaliu Europos finansavimu. Privačiame sektoriuje pagrindinis finansavimo šaltinis yra tiesioginės užsienio investicijos, o Juodkalnijos bankų ir nefinansinio sektoriaus užsienio skola (sudaranti apie 57 % visos užsienio skolos) nebeauga.

Didesnė, bet įtempta dauguma

Nuo 2023 m. spalio mėn. Juodkalniją valdo nevienalytė koalicija, kuriai vadovauja centristinė, proeuropietiška partija „Europe Now!“ (PES), o ministru pirmininku yra Milojko Spajic. Po 2024 m. liepos mėn. įvykusio ministrų kabineto pertvarkymo koalicija išsiplėtė, į ją įtraukus „Naująją Serbijos demokratiją“ (NSD), Liaudies demokratinė partija (DPP) ir Bosnių partija (BS), suteikdamos jai išplėstą 49 vietų iš 81 Parlamento daugumą, kurią sustiprina paramos susitarimai su mažesnėmis partijomis. Taigi vyriausybė turi dviejų trečdalių daugumą, tačiau dėl gilių ideologinių skirtumų tarp jos narių, ypač tarp proeuropinių partijų (pavyzdžiui, PES) ir pro-serbų bei prorusiškų grupuočių (NSD, DPP), ji tebėra pažeidžiama vidinių įtampų. Ministrų kabineto pertvarkymas taip pat padarė valdymą sudėtingesnį – ministrų skaičius padidėjo iki daugiau nei 30, o tai didina aklavietės riziką. Dabartinė situacija rodo, kad dabartinė vyriausybė greičiausiai bus paleista dar iki 2027 m. birželio mėn. numatytų parlamento rinkimų. Opozicija, kurioje dominuoja Demokratinė socialistų partija (DPS), nuo 2024 m. vidurio pirmauja apklausose, tačiau, jei ji atitektų į valdžią, jai taip pat būtų sunku suformuoti darnią daugumą.

Institucijų lygmeniu vyriausybė ir toliau susiduria su kritika dėl veiksmingumo, kaip rodo prieštaringas 2025 m. sausio mėn. Cetinje ir Bajice įvykusios masinės šaudynės (12 žuvusiųjų) tvarkymas, kuris paskatino raginimus aukšto rango pareigūnams atsistatydinti, tačiau be sėkmės. Ši kritika prisideda prie abejonių dėl valdymo, kurias dar labiau pabrėžė Parlamento skubotas susitarimo su Jungtinių Arabų Emyratų investuotoju dėl laukinės pakrantės dalies plėtros turizmo tikslais patvirtinimas, o tai kelia susirūpinimą dėl atitikties Europos standartams viešųjų pirkimų ir aplinkos srityse. Be to, balsavimas dėl 2025 m. biudžeto tapo įmanomas tik vasario mėnesį po vėlavimų, kuriuos sukėlė aklavietės dėl teisėjų paskyrimo į Konstitucinį Teismą. Nepaisant šių kliūčių, ministras pirmininkas Spaji? laikosi ambicingos proeuropinės linijos, siekdamas narystės iki 2028 m. Juodkalnija (kartu su Albanija) tebėra labiausiai pažengusi Vakarų Balkanų šalis ES integracijos procese, tačiau jos pažangos tempas priklauso nuo vidaus politinio stabilumo. Nacionalistinių ir sektantiškų partijų buvimas koalicijoje kelia abejonių dėl reformų tęsimosi. Tai gali apriboti šalies diplomatines galimybes. Šalis toliau prisijungia prie Europos sankcijų prieš Rusiją, tuo pačiu išlaikydama artimus ryšius su Serbija ir įtakinga Serbijos stačiatikių bažnyčia, o tai gali apriboti jos manevravimo laisvę diplomatiniais ir socialiniais klausimais.

Paskutinis atnaujinimas: 2025 m. birželis