Lietuva
Estija
Germany
Švedija
Rusija
Lenkija
SuomijaPalaipsnis grįžimas prie augimo
2025 m. turėtų būti atsigavimo metai, atveriantys kelią tvariam augimui, kurį skatins atsigavusi vidaus paklausa ir palaipsniui gerėjanti išorinė aplinka. Atsparus darbo rinka (5,7 % nedarbo lygis 2025 m. vasario mėn.) prisidės prie tvirto realiųjų darbo užmokesčių augimo, kuris ir toliau skatins namų ūkių vartojimą. Vis dėlto Latvijos ekonomika, penkta pagal mažumą ES, ir toliau patirs didesnį infliacinį spaudimą nei kitos šalys partnerės: 2025 m. vasario mėn. infliacija siekė 3,7 %, palyginti su 2,3 % vidurkiu euro zonoje, dėl paslaugų kainų nelankstumo, tebesitęsiančios iš dalies kontroliuojamos energetinės priklausomybės ir spartaus nominalaus darbo užmokesčio augimo. Tačiau tikimasi, kad iki 2025 m. pabaigos infliacija sulėtės.
2024 m. užfiksuotas eksporto sumažėjimas ir staigus investicijų susitraukimas 2025 m. turėtų pasikeisti į priešingą tendenciją. Latvijos pagrindinių prekybos partnerių (Baltijos valstybių, Vokietijos ir Švedijos) ekonomikų atsigavimas turėtų padidinti užsienio paklausą, ypač medienos, chemijos ir farmacijos produktų bei IT paslaugų srityse. Tuo pačiu metu mažesnės palūkanų normos sumažins spaudimą investicijoms. 1,8 mlrd. EUR (5,5 % BVP) išmokėjimas pagal programą „NextGenerationEU“ kaip Nacionalinio atkūrimo ir atsparumo plano (NRRP) dalis taip pat padės paspartinti infrastruktūros, energetikos perėjimo ir technologinės modernizacijos projektus. Nepaisant 2024 m. patirtų sunkumų, didelio masto „Rail Baltica“ projektas, integruojantis Baltijos valstybes į Europos geležinkelių tinklą, atliks pagrindinį vaidmenį ne tik kaip augimo katalizatorius, bet ir kaip paramos veiksnys keliems pagrindiniams sektoriams, įskaitant statybą, transportą, medžiagų pramonę ir logistiką. Tuo pačiu metu investicijos į privačius vėjo jėgainių parkus ir SGD uostų infrastruktūrą padidins energetinį saugumą ir paskatins vietinę gamybą. Šios tendencijos taip pat padės plėtoti skaitmeninį ir IT sektorius.
Viešąsias finansų sąskaitas slegia karinės išlaidos
Nors ekonomikos aktyvumas atsigaus ir tai padidins mokesčių pajamas, ypač PVM ir pajamų mokesčio įplaukas, 2025 m. biudžeto deficitas turėtų padidėti. Tuo pačiu metu didelę naštą sudarys nuolat didėjančios viešosios išlaidos, ypač gynybos, energetikos, sveikatos priežiūros ir švietimo sektoriuose. Latvija planuoja padidinti karines išlaidas iki 3,5 % BVP, t. y. viršijant NATO nustatytą 2 % tikslą. Be to, biudžetinę naštą dar labiau padidins atlyginimų didinimas viešajame sektoriuje ir infrastruktūros projektų, pavyzdžiui, „Rail Baltica“, kurių išlaidos smarkiai išaugo (2024 m. jos sudarys 22,6 % BVP, palyginti su pradiniais 4,6 % BVP), spartinimas. 2025 m. biudžete taip pat numatyti mokesčių padidinimai – bus įgyvendintos pajamų mokesčio reformos bei imtasi ribotų priemonių kovai su mokesčių vengimu – tačiau tikimasi, kad išlaidų spaudimas viršys papildomas pajamas. Šiomis aplinkybėmis valstybės skola toliau didės, nors ir palyginti nedideliu tempu.
2025 m. einamoji sąskaita išliks deficitinė, tačiau tikimasi, kad padėtis bus šiek tiek geresnė nei 2024 m. dėl prekių ir paslaugų eksporto atsigavimo, kurį skatina Europos paklausa. Šalis tebėra prekių, ypač energijos, gamybos priemonių ir žaliavų, grynasis importuotojas. Paslaugų balansas išliks bendrai teigiamas, o tai lems transporto (daugiausia kelių transporto), logistikos ir IT sektoriai. Deficitas bus finansuojamas daugiausia skolinantis, o tikimasi nedidelio tiesioginių užsienio investicijų atsigavimo, nukreipto į ekologišką infrastruktūrą ir skaitmenines paslaugas. Išorės skolos struktūra išliks stabili (98 % BVP, iš kurių 60 % tenka privačiam sektoriui), iš esmės eurais ir daugiausia prisiimta institucinių investuotojų (daugiausia europiečių). Todėl refinansavimo rizika bus ribota, darant prielaidą, kad bus išlaikytas fiskalinis patikimumas.
Nuolat įtempta politinė ir geopolitinė aplinka
Nuo 2023 m. Latvijai vadovauja ministrė pirmininkė Evika Siliča, centristinės partijos „Naujoji vienybė“ (JV) narė. Ji vadovauja trijų partijų koalicijai, kurią sudaro JV, Žalieji ir ūkininkai (ZZS) bei Progresyvistai (PRO). Šis aljansas, turintis nedidelę daugumą (52 vietos iš 100), yra nestabiliai subalansuotas ir artėjant 2026 m. spalio mėn. parlamento rinkimams tebėra pažeidžiamas vidinių įtampų. Nepaisant didelių ideologinių skirtumų, partneriai sutaria dėl šalies strateginių prioritetų, tokių kaip parama Ukrainai, integracija į Europą ir energetinis saugumas. 2023 m. išrinktas prezidentas Edgarsas Rinkevičius iš esmės atlieka garbės pareigas, tačiau išlieka visų pritarimą pelnianti asmenybė.
Socialinėje srityje įtampa yra vidutinė, bet nuolatinė. Teritoriniai skirtumai, spaudimas viešosioms paslaugoms ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas kursto nepasitenkinimą. Sveikatos priežiūros sektorius tebėra spaudžiamas, o profesinės sąjungos nuolat reiškia reikalavimus; tuo tarpu pensijų reforma gali vėl išprovokuoti nepasitenkinimą dėl įmokų mokėjimo laikotarpio pailginimo iki 20 metų ir pensinio amžiaus padidinimo iki 65 metų.
Tarptautiniu mastu Latvija laikosi griežtos pozicijos Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu. Ji ir toliau tvirtai pritaria ES ir NATO pozicijoms, kuriose pasisakoma už stipresnį karinį atgrasymą ir sankcijas prieš Maskvą. Santykiai su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis išlieka tvirti, juos sustiprina bendri struktūriniai projektai, tokie kaip „Rail Baltica“ bei atsiskyrimas nuo Rusijos elektros tinklo ir prisijungimas prie Europos tinklo (galioja nuo 2025 m. vasario mėn.). Vidaus politikoje kalbinės asimiliacijos politika ir rusakalbių žiniasklaidos erdvės mažinimas tebėra jautrūs klausimai, ypač atsižvelgiant į rusakalbią mažumą, kuri sudaro apie trečdalį gyventojų.