Lietuva
Estija
Germany
Švedija
Rusija
Lenkija
SuomijaEkonomikos augimo atsigavimą stabdo konfliktas Artimuosiuose Rytuose
2025 m. buvo pažymėti vidaus paklausos skatinamu ekonominės veiklos atsigavimu. 2026 m. augimo atsigavimas šiek tiek sulėtėjo dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, tačiau tikimasi, kad 2027 m. jis vėl ims augti. Kylančios energijos kainos automatiškai padidino žaliavų ir transporto sąnaudas. Tačiau ekonominė veikla išlieka atspari ir ją skatina privatus vartojimas, kuris, kaip prognozuojama, 2026 m. augs 1,6 %, o 2027 m. – 1,9 %. Nors privatų vartojimą remia didėjančios nominalios algos, jis vis dar yra pažeidžiamas dėl nuolat aukštos infliacijos. Pastaroji pradėjo spartėti jau 2025 m. Dėl Hormuzo sąsiaurio blokados kilusios energijos kainos 2026 m. išlaikė infliaciją aukštame lygyje, o 2027 m. susiklosčiusi geopolitinė aklavietė užtikrins, kad įtampa išliks didelė. Tačiau poveikis išlieka nedidelis, nes Latvijos pramonės sektorius pasižymi palyginti mažu energijos intensyvumu ir diversifikuotu energijos šaltinių deriniu. Be to, siekdama apriboti vartotojų perkamosios galios mažėjimą, vyriausybė sumažino PVM tam tikriems pagrindiniams maisto produktams.
2025 m. investicijos išaugo 9,8 %, po dvejų metų nuosmukio. Tai daugiausia lėmė privačios investicijos, taip pat Europos Sąjungos finansavimas, ypač skirtas „Rail Baltica“ projektui. Šis projektas, kurį apie 85 % finansuoja Europos Sąjunga, siekia nutiesti naują greitųjų traukinių liniją, kuri integruotų Baltijos šalis į Europos tinklą ir padidintų regiono konkurencingumą. Iš pradžių užbaigimas buvo numatytas 2026 m., tačiau dėl to, kad Latvijai trūksta reikiamų biudžeto lėšų, kurių suma vertinama 3,7 mlrd. eurų, užbaigimas atidėtas iki 2030 m. Dėl infliacijos ir neaiškios geopolitinės padėties bendro poveikio prognozuojamas investicijų augimas 2026 m. išlieka nuosaikesnis nei 2025 m., t. y. siekia apie 3 %. Šalis ir toliau susiduria su sunkumais finansuodama inovacijų veiklą dėl suskaidytų paramos programų, kurias apsunkina pernelyg didelė biurokratija. Tačiau 2026 m. Europos investicijų bankas (EIB) skyrė 20 mln. eurų valstybinės elektros energijos bendrovės „Latvenergo“ išleistoms „žaliosioms“ obligacijoms. Šios lėšos bus skirtos vėjo jėgainių projektams, akumuliatorių energijos saugojimui bei hidroelektrinių ir fotovoltinių jėgainių atnaujinimui.
Ekonomiką varo paslaugų sektorius, kuris sudaro 75 % BVP, įskaitant verslo paslaugas, informacines ir ryšių technologijas bei transportą. Dėl ES taikomų apribojimų Rusijos vežėjams prekyba su Rusija vis dažniau vyksta per Baltijos valstybes, pasitelkiant vietines įmones. Tačiau 2026 m. liepos mėn. Rusija sustabdė veiklą savo geležinkelio pasienio perėjimo punktuose su Latvija. Nepaisant Vakarų Europos statybos sektoriaus silpnumo, medienos ir baldų pramonė turi konkurencinį pranašumą dėl gausių miškų išteklių. Mediena, kaip pagrindinis šalies gamtinis išteklius, taip pat naudojama gyvenamųjų namų šildymui ir energijos gamybai biomasės jėgainėse. Farmacijos pramonė taip pat yra gerai veikiantis sektorius – 2026 m. prognozuojamas 8,5 % pardavimų augimas, kurį didžiąja dalimi lemia farmacijos koncernas „Grindeks“. Šis farmacijos rinkos lyderis žymiai sumažino eksportą į Rusiją, siekdamas plėstis į naujas rinkas, ypač Pietų Amerikoje.
Didėjantis biudžeto spaudimas dėl padidėjusių gynybos išlaidų
Tikimasi, kad 2026 ir 2027 m. biudžeto deficitas didės. Deficito didėjimą lemia gynybos biudžeto augimas, kurį lemia nuolatinės įtampos su Rusija. Todėl Latvija pasinaudojo Stabilumo ir augimo pakto nacionaline išimtimi, kad galėtų finansuoti šias karines išlaidas, kurios, kaip prognozuojama, 2026 ir 2027 m. sudarys atitinkamai 4,1 % ir 5,5 % BVP. 2026 m. birželio mėn. Latvija pasirašė 3,5 mlrd. EUR gynybos paskolos sutartį pagal Europos Sąjungos programą „SAFE“ (Saugumo veiksmai Europai).
Deficito kontrolė yra svarbi, atsižvelgiant į biudžetines išlaidas, susijusias su senėjančia visuomene, ir būtinybę finansuoti sveikatos priežiūros sistemą. Prognozuojama, kad valstybės skolos ir BVP santykis artimiausiais metais didės. Pajamos sunkiai spėja su augančiomis išlaidomis, o mokesčių pajamos yra mažesnės už ES vidurkį. 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo mokesčių reforma, kuri, be kita ko, padidins valstybės pajamas. Reforma pirmiausia apima mokesčių naštos mažinimą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims bei jos didinimą kitiems, taip pat 3 % papildomo mokesčio įvedimą visoms pajamoms, viršijančioms 200 000 EUR per metus, įskaitant darbo užmokestį, dividendus, kapitalo prieaugį ir kitas pajamas.
2026 m. einamosios sąskaitos deficitas turėtų padidėti. Kadangi Latvija yra grynasis naftos importuotojas, deficitas didėja dėl augančių pasaulinių energijos kainų. Prognozuojamas eksporto augimas 2026 m. išliks nuosaikus – apie 0,7 %, tačiau tikimasi, kad 2027 m. jis atsigaus iki maždaug 2,7 %, visų pirma dėl konkurencingo medienos sektoriaus, taip pat maisto ir farmacijos produktų. Tuo tarpu paslaugų balansas išlieka teigiamas, o tai daugiausia lemia logistikos, IT ir transporto sektoriai.
Naujoji vyriausybė įtemptų santykių su Rusija sąlygomis
Diplomatiniai santykiai su Rusija greičiausiai išliks įtempti iki 2030 m. 2026 m. Latvijos oro erdvėje buvo pastebėti keli dronai. Karinių išlaidų didinimas yra atsakas į numatomą Rusijos hibridinių atakų eskalavimą. Reaguodama į Rusijos atakų grėsmę regiono kritinei infrastruktūrai, Latvija sustiprino saugumo priemones aplink hidroelektrinės užtvanką netoli Rygos.
Rusijos grėsmė daro įtaką ir vidaus politikai. 2026 m. gegužės 10 d. ministrė pirmininkė Evika Silina atleido gynybos ministrą po to, kai dronas sudužo į degalų saugyklą. Vėliau, ministrui išstojus iš partijos, atsistatydino ir vyriausybės vadovė. Gegužės 28 d. Parlamentas patvirtino naujos vyriausybės – tebebūnančios centro dešinės ir nacionalistinės – sudėtį, kuriai vadovauja centristas Andris Kulbergs iš partijos „Jungtinis sąrašas“. Spalio 3 d. premjerės vadovaujama centro dešinės partija „Jungtinis sąrašas“ laimėjo parlamento rinkimus. Surinkusi 35,3 % balsų ir 42 vietas parlamente, A. Kulbergo partija turi geras galimybes vadovauti deryboms dėl koalicijos. Ji galėtų užsitikrinti parlamentinę daugumą sudariusi koaliciją su nacionalistine „Nacionaline aljansa“ arba centristine „Naujosios vienybės“ partija. Šios partijos yra vieningos dėl įsipareigojimo toliau remti Ukrainą, mažinti Rusijos kultūrinę įtaką ir laikytis NATO bei Europos Sąjungos politikos. Parlamentiniuose rinkimuose taip pat sustiprėjo populistinės partijos, kurias parėmė rusakalbių mažuma (sudaranti trečdalį gyventojų ir didžiąja dalimi atskirta nuo politinio proceso).