Lietuva

Tvarus ir stabilus augimas 2025 m.

Tikimasi, kad 2025 m. augimas išliks stiprus ir gerokai viršys euro zonos vidurkį. Jį didžiąja dalimi remia toliau vykstantis ES lėšų įsisavinimas (10,2 mlrd. EUR 2021–2027 m. laikotarpiui, apie 15 % BVP, iš kurių 45 % yra priskirti, o iki 2024 m. pabaigos išmokėta mažiau nei 10 %). Daugiausia į eksportą orientuotas pramonės sektorius (mašinų gamyba, elektros ir elektroninė įranga, chemijos pramonė), sudarantis 46 % BVP, prisitaikė prie Rusijos rinkos praradimo ir toliau daro teigiamą įtaką ekonomikai. Neseniai išsakyti raginimai stiprinti „nearshoringą“ (gamybos perkėlimą į kaimynines šalis) kaip dalį didėjančių „reshoringo“ (gamybos grąžinimo į šalį) pastangų, reaguojant į Kinijos veiklą, taip pat galėtų būti naudingi Lietuvos įmonėms. Šalies narystė euro zonoje palengvina tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautus, o tai sustiprins šią dinamiką. Paslaugos (63 % BVP) išliks pagrindiniu ekonomikos ramsčiu, ypač besivystantys sektoriai, tokie kaip finansinės paslaugos ir technologijų užsakomosios paslaugos, kurie, kaip tikimasi, augs dėl didėjančios pasaulinės skaitmeninimo ir debesų paslaugų paklausos. Nepaisant prekybos su Rusija ir Baltarusija praradimo, transporto sektorius ir toliau auga, užbaigus greitųjų šiaurės–pietų transporto koridorių statybą per Baltijos valstybes („Rail Baltica“). Taip pat tikimasi, kad pagerės kelių susisiekimas su Lenkija ir kitomis ES šalimis.

Nuolatinis realiųjų darbo užmokesčių augimas ir toliau mažėjančios Europos centrinio banko (ECB) palūkanų normos suteikia papildomą paramą privačiam vartojimui (60 % BVP). Nepaisant aukšto nedarbo lygio (6,3 % 2025 m. balandžio mėn.), darbo rinka išlieka įtempta dėl reikšmingos nedarbo struktūrinės sudedamosios dalies, kuri lemia darbo jėgos trūkumą pagrindiniuose sektoriuose. Ukrainos pabėgėlių antplūdis šį spaudimą sušvelnino tik nežymiai ir laikinai. Tačiau infliacija sparčiai didėja (4,1 % 2025 m. balandžio mėn., palyginti su 0,7 % 2024 m.) dėl mažiau palankios energijos kainų palyginimo bazės nei 2024 m. ir toliau augančių paslaugų kainų, kurias savo ruožtu skatina darbo užmokesčio didėjimas. Stipri vartotojų paklausa taip pat didina infliacinį spaudimą, kaip ir planuojamas PVM padidinimas apgyvendinimo, transporto ir kultūros paslaugoms, kuris 2026 m. sausio mėn. bus padidintas nuo 9 % iki 12 %. Be to, didelės investicijos į sukauptas įmonių santaupas suteikia papildomą impulsą ekonominei veiklai, o verslo pasitikėjimas gerėja.

Biudžetas patiria spaudimą dėl gynybos išlaidų

2025 m. biudžetas išliks deficitinis dėl staigaus karinių išlaidų padidėjimo (padidintų iki 3 % BVP) ir strateginių infrastruktūros projektų atgaivinimo, įskaitant tam tikras „Rail Baltica“ iniciatyvos sudedamąsias dalis. Pajamų pusėje vyriausybė remiasi įmonių pelno mokesčio tarifo padidinimu nuo 15 % iki 16 % 2025 m. sausio mėn., taip pat (2024 m. balandžio mėn. patvirtintu) išimtinio bankų pelno mokesčio pratęsimu, kuris 2023 m. atnešė 256 mln. eurų. 2026 m. vyriausybė toliau didins pelno mokesčio tarifą (nuo 16 % iki 17 %). Tačiau šios priemonės nepadės kompensuoti naujų išlaidų masto. Be to, tikimasi, kad pajamų mokesčio reforma (2025 m. sausio mėn.), pagal kurią nuo mokesčio atleidžiami minimalų darbo užmokestį gaunantys asmenys, sumažins mokesčių bazę, nors tai bus iš dalies kompensuota didesnėmis mokesčių skalėmis didesnėms pajamoms. Nepaisant mišrios finansavimo strategijos (vidaus fiskaliniai ištekliai, Europos Sąjungos pervedimai ir skolinimasis), valstybės skola didės (nors ir išliks vidutinio dydžio) dėl to, kad prioritetas teikiamas saugumo darbotvarkėms ir išlaikomas pastovus viešųjų investicijų lygis.

Tikimasi, kad 2025 m. einamoji sąskaita išliks iš esmės stabili, su nedideliu deficitu. Jai palankiai veikia paslaugų eksporto atsparumas ir pervedimai iš Europos Sąjungos (ES). Tačiau ją neigiamai veikia keli veiksniai: padidėjęs karinės įrangos importas ir priklausomybė nuo energijos, gamybos priemonių bei tarpinių produktų importo. Nors eksportas į JAV yra ribotas (sudaro apie 4 % viso eksporto), baldų ir mašinų sektoriai gali nukentėti dėl silpnesnės pasaulinės paklausos. Be to, dėl netiesioginio Lietuvos dalyvavimo Europos vertės grandinėse šalis tampa pažeidžiama JAV muitų tarifų didinimo atveju.

Trapi koalicija įtemptame geopolitiniame kontekste

2024 m. spalio mėn. rinkimus laimėjo centro kairės Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), padidinusi savo atstovavimą parlamente nuo 13 iki 52 vietų. Vėliau ji sudarė trišalę koaliciją su „Kairiųjų demokratų sąjunga – Už Lietuvą“ (DSVL, nuosaikioji kairė, 14 vietų) ir nauja populistine partija „Nemuno aušra“ (PPNA, 20 vietų). Kartu koalicija turi užtikrintą 86 iš 141 vietų daugumą. Tačiau koalicija tebėra trapi, ypač dėl neaiškios PPNA ideologijos ir ginčų, susijusių su jos lyderiu Remigijumi Žemaitačiu, kuriam buvo pradėtas tyrimas dėl antisemitinių publikacijų ir kuris 2024 m. balandžio mėn. buvo priverstas atsistatydinti iš Seimo nario pareigų. PPNA įtraukimas į vyriausybę sulaukė kritikos iš prezidento Gitano Nausėdos, kuris 2024 m. gegužę buvo perrinktas antrai penkerių metų kadencijai, taip pat iš kelių Vakarų partnerių. Be to, šiuo metu vyksta tyrimas dėl ministro pirmininko, nes įmonė, kurioje jis valdo 49 % akcijų, galėjo neteisėtai pasinaudoti subsidijuota valstybės paskola. Vidaus įtampos rizika išlieka didelė. Nepaisant šių nesutarimų, naujoji vyriausybė laikosi proeuropietiškos ir verslui palankios pozicijos. Socialinių klausimų srityje ji siekia didinti šeimos pašalpas, indeksuoti pensijas pagal infliaciją, stiprinti kovą su nedeklaruotu darbu ir gerinti elektros energijos rinkos konkurencingumą. Tačiau šių reformų įgyvendinimą gali sulėtinti silpna koalicijos drausmė ir biurokratinis neveiksmingumas, kurie jau buvo pastebėti per ankstesnę kadenciją.

Tarptautiniu mastu Lietuva ir toliau tvirtai laikosi euroatlantinių pozicijų. 2023 m. gruodžio mėn. saugumo bendradarbiavimas su Vokietija sustiprėjo, pasirašius dvišalį susitarimą, leidžiantį nuo 2025 m. nuolat dislokuoti Vokietijos brigadą (4 800 karių) Lietuvos teritorijoje. Brigada buvo aktyvuota 2025 m. balandžio mėn., o tai tapo svarbiu žingsniu stiprinant NATO rytinį flangą. Šis bendradarbiavimas papildo jau pastatytą sienos tvorą su Baltarusija, kurią Rusija naudoja kaip įtakos priemonę hibridiniame kare. Santykiai su Maskva ir Minsku tebėra labai priešiški, o ryšiai su Kinija taip pat pablogėjo nuo 2021 m. pabaigos, kai Vilniuje buvo atidarytas Taivano atstovybės biuras. Reaguodamas į tai, Pekinas įvedė neoficialų prekybos embargą, kuris 2025 m. tebegalioja ir riboja dvišalius mainus. Esant šioms įtampoms, Lietuva toliau stengiasi diversifikuoti savo energijos tiekimą naudodamasi SGD terminalais Klaipėdoje (nacionalinis) ir Inkoo (Suomija), kurie naudojami bendradarbiaujant su kitomis Baltijos valstybėmis.

Paskutinis atnaujinimas: 2025 m. birželis