Malaizija

Azija

BVP vienam gyventojui ($)
$12090.6
Gyventojų skaičius (2021 m.)
33,0 mln.

Įvertis

Šalių rizika
B
Verslo klimatas
A3
Anksčiau
A4 decrease
Anksčiau
A3
This content has been automatically translated. It may not be as accurate as the original.

suggestions

Summary

Strengths

  • Didelė vidaus rinka su didelėmis pajamomis vienam gyventojui dinamiškame regione
  • Stiprus paslaugų sektorius (didmeninė ir mažmeninė prekyba, finansai, turizmas, informacinės ir ryšių technologijos, transportas) bei diversifikuota, į eksportą orientuota pramonė (elektronika, aeronautika, farmacija, naftos chemija, automobilių pramonė, žemės ūkio ir maisto pramonė)
  • Investicijas (įskaitant mokslinius tyrimus ir plėtrą) remia vietos finansų rinkos plėtra ir tiesioginės užsienio investicijos
  • Lankstus valiutos kursas, didelės užsienio valiutos atsargos
  • Šalis, pasirašiusi šešiolika laisvosios prekybos susitarimų (ASEAN, RCEP, CPTPP ir kt. narė)
  • Regioninis turizmo centras (Kuala Lumpūro oro uostas)

Weaknesses

  • Didelė priklausomybė nuo eksporto (61 % BVP 2024 m.)
  • Biudžeto pajamos priklauso nuo naftos ir dujų sektoriaus veiklos rezultatų (19 % pajamų 2024 m.)
  • Mažos mokesčių pajamos (15 % BVP), šešėlinė ekonomika (22 % užimtumo), biudžeto išlaidų skaidrumo trūkumas, biurokratija
  • Labai didelė namų ūkių ir įmonių skola
  • Kainų konkurencingumo mažėjimas dėl didėjančių darbo sąnaudų
  • Didelė priklausomybė nuo maisto produktų importo (60 % suvartojimo)
  • Regioniniai (Borneo), miesto ir kaimo, etniniai bei religiniai skirtumai, lemiantys prieštaravimus ir politinį susiskaldymą

Prekybos srautai

Prekiųeksportas kaip % bendros sumos dalis

Singapūras
15%
Jungtinės Amerikos Valstijos
13%
Kinija
12%
Europa
7%
Honkongas
6%

Prekiųimportas kaip % bendros sumos dalis

Kinija 22 %
22%
Singapūras 12 %
12%
Jungtinės Amerikos Valstijos 9 %
9%
Raivanas 8 %
8%
Europa 7 %
7%

Perspektyva

Šis skyrius - vertinga priemonė įmonių finansų vadovams ir kreditų vadybininkams. Jame pateikiama informacija apie šalies atsiskaitymo praktiką ir skolų išieškojimo metodus.

Vidutinis augimas, kurį skatina dirbtinio intelekto plėtra ir vidaus paklausa

Tikimasi, kad 2026 m. Malaizijos ekonomikos augimas vėl sulėtės. Tarptautinėje aplinkoje pastebimas didėjantis protekcionizmas, o šios šalies ekonomika labai priklauso nuo eksporto. 19 % muito tarifas, kurį įvedė JAV – antrasis pagal dydį Malaizijos prekybos partneris, į kurį 2024 m. teko 13 % eksporto – gali neigiamai paveikti pardavimus. Be to, eksporto augimo sulėtėjimui prisidės ir eksporto normalizavimas po jo spartaus augimo 2025 m. pradžioje, kai buvo laukiama D. Trumpo administracijos protekcionistinių priemonių. Tačiau didelė pasaulinė puslaidininkių ir duomenų centrų paklausa, kurią skatina dirbtinio intelekto plėtra ir elektronikos perdirbimas, toliau rems Malaizijos eksportą. Šis impulsas turėtų kompensuoti naftos produktų – antros pagal dydį eksporto prekės – pardavimų sumažėjimą, kurį lėmė žemos pasaulinės energijos kainos. „Naujasis pramonės plėtros planas 2030“ (NIMP2030), kartu su dideliais infrastruktūros projektais, siekia skatinti elektronikos, aviacijos ir kosmoso bei naftos chemijos sektorių augimą, pritraukiant dideles tiesiogines užsienio investicijas. Didelės kapitalo išlaidos rems viešąsias investicijas. Privatus vartojimas išliks aktyvus, kurį palaikys nuosaiki infliacija ir didėjančios pajamos. Pastarąsias lemia stipri darbo rinka – 2025 m. nedarbo lygis siekė 3 % – ir palankios vyriausybės priemonės, pavyzdžiui, valstybės tarnautojų atlyginimų didinimas. Galiausiai paslaugų sektorius išliks pagrindine ekonomikos varomąja jėga (60 % BVP 2024 m.) ir bus skatinamas prekybos, informacinių ir ryšių technologijų (IRT), finansinių paslaugų – ypač islamo finansų – bei turizmo. Pastarąjį sektorių skatins išlaidos, susijusios su kampanija „Visit Malaysia 2026“, ir padidėjęs kinų turistų srautas dėl konflikto tarp Tailando ir Kambodžos.

2026 m. infliacija, kaip tikimasi, šiek tiek paspartės dėl naujų mokesčių ir subsidijų racionalizavimo. Visų pirma, laipsniškas tikslinės subsidijų schemos, skirtos RON95 degalams, įvedimas lems kainų padidėjimą vartotojams, kuriems ši schema netaikoma ir kurie dabar turės mokėti rinkos kainas. Tačiau mažesnės pasaulinės energijos ir maisto kainos turėtų sušvelninti šį spaudimą, išlaikydamos infliaciją centrinio banko nustatytame 1,5–3 % tikslinio intervalo ribose. Todėl tikimasi, kad 2026 m. pagrindinė palūkanų norma išliks stabili – 2,75 %.

Tęsiamas fiskalinis konsolidavimas, didelė, bet valdoma valstybės skola

Vyriausybė laikysis fiskalinio konsolidavimo tikslo, siekdama toliau mažinti deficitą 2026 m. Biudžete numatomas neapmokestinamųjų pajamų sumažėjimas dėl mažesnių dividendų, kuriuos moka nacionalinė naftos bendrovė „Petroliam“ dėl pasaulinių energijos kainų kritimo. Daugiausia dėmesio bus skiriama veiklos išlaidų kontrolei, o pagrindinė priemonė bus subsidijų racionalizavimas. Jau įgyvendintos priemonės apima subsidijos kiaušiniams panaikinimą ir subsidijos RON95 degalams reformą. Sutaupytos lėšos bus nukreiptos į plėtros išlaidas, ypač žmogiškajam kapitalui, infrastruktūrai ir socialinei paramai, nustatant minimalų tikslą – 3 % BVP. Tuo pačiu metu akcizų alkoholiui ir tabakui padidinimas, anglies dioksido mokesčio įvedimas bei pardavimo ir paslaugų mokesčio taikymo išplėtimas prisidės prie mokesčių pajamų augimo. Be to, spartėjanti skaitmeninimo plėtra turėtų prisidėti prie geresnio mokesčių surinkimo ir tvirtesnio valdymo. Galiausiai, valstybės skola išlieka vidutinio dydžio ir valdoma, nors ir artima įstatymu nustatytai 65 % BVP ribai. Ji yra daugiausia vidaus skola (76 %) ir beveik visiškai denominuota vietine valiuta (98 %). Beveik du trečdaliai likusios skolos sudaro ilgalaikiai vertybiniai popieriai (ilgesnio nei penkerių metų laikotarpio), o tai mažina refinansavimo riziką.

Tikimasi, kad einamosios sąskaitos balansas išliks teigiamas, visų pirma dėl prekių eksporto (ypač elektronikos ir elektros prekių) bei paslaugų deficito sumažėjimo, kurį lemia klestintis turizmas. Tačiau šį perteklių gali sumažinti didėjantis pasaulinis protekcionizmas, ypač JAV. Užsienio įmonių pelno repatriacija ir užsienyje dirbančių darbuotojų perlaidos prisidės prie nuolatinio pajamų sąskaitos deficito. Nors tarptautinės atsargos didėja dėl nuolatinio einamosios sąskaitos pertekliaus ir užsienio investicijų srautų, jų santykis su importu ir gebėjimas padengti trumpalaikę išorinę skolą mažėja. Šiuo metu jos padengia tik keturių–penkių mėnesių importą ir beveik 80 % trumpalaikės užsienio skolos. Galiausiai, 2024 m. užsienio skola sudarė 66 % BVP, iš kurių beveik trys ketvirtadaliai tenka privatiems skolininkams. Be to, trys ketvirtadaliai šios skolos yra denominuota užsienio valiuta.

Santykinis politinis stabilumas

2023 m. gegužės mėn. įvykę rinkimai lėmė susiskaldžiusią politinę padėtį, kuriai būdingi etniniai ir religiniai skirtumai. Nė vienai iš trijų pagrindinių koalicijų – „Pakatan Harapan“ (PH), „Perikatan Nasional“ (PN) ir „Barisan Nasional“ (BN) – nepavyko laimėti absoliučios daugumos. Dėka karaliaus įsikišimo „PH“ (81 iš 222 vietų parlamente), „BN“ (30) ir kelios regioninės partijos – Sarawak (23) bei Sabah (6) – susitarė suformuoti koalicinę vyriausybę. PH lyderis Anwaras Ibrahimas buvo paskirtas ministru pirmininku. Nepaisant interesų įvairovės vyriausybėje, tikimasi, kad politinis stabilumas išsilaikys bent iki visuotinių rinkimų, numatytų ne vėliau kaip 2028 m. vasario mėn., dėl draugiškų santykių tarp PH ir BN bei susilpnėjusios opozicijos (PN turi 69 vietas). Tačiau jo koalicijoje esančios malajams palankios frakcijos – ypač BN sudėtyje esanti UMNO, istorinis Anwaro ir PH varžovas – verčia Anwarą tęsti teigiamų veiksmų politiką „bumiputera“ tautos (beveik 70 % gyventojų) naudai, nes priešingu atveju jis rizikuoja prarasti jų paramą, o tai pakenks jo daugumai parlamente.

Nepaisant didėjančios įtampos tarp JAV ir Japonijos, viena vertus, ir Kinijos, kita vertus, Malaizija yra pasiryžusi išlaikyti santykius su visomis trimis šalimis. Tai daroma nepaisant Malaizijos ginčo su Pekinu dėl Pietų Kinijos jūros, nes Kinija yra pagrindinė prekybos partnerė ir investicijų šaltinis. Malaizija pasirašė abipusį prekybos susitarimą su Vašingtonu, kuriuo nustatomas 19 % muitas jos eksportui į JAV, tačiau suteikiamos išimtys maždaug 12 % eksporto, įskaitant aviacijos ir kosmoso įrangą, vaistus, gumą, kakavą ir palmių aliejų. Mainais Malaizija įsipareigojo importuoti JAV prekes, įskaitant orlaivius ir puslaidininkius, kurių vertė per penkerius metus turėtų siekti maždaug 170 mlrd. JAV dolerių. Be to, šalis sustiprino saugumo bendradarbiavimą su JAV ir Japonija. Galiausiai ji siekia diversifikuoti savo prekybos partnerius, sudarydama naujus laisvosios prekybos susitarimus. 2025 m. birželio mėn. pasirašiusi laisvosios prekybos susitarimą su ELPA (Šveicarija, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas), 2026 m. ji tęs derybas su Europos Sąjunga dėl panašaus susitarimo.

Atsiskaitymo ir išieškojimo praktika

Šis skyrius - vertinga priemonė įmonių finansų vadovams ir kreditų vadybininkams. Jame pateikiama informacija apie šalies atsiskaitymo praktiką ir skolų išieškojimo metodus.

Apmokėjimas

Bankiniai pavedimai, grynieji pinigai ir čekiai yra populiarios mokėjimo priemonės Malaizijoje. Gerai išvystytas bankų tinklas leidžia atlikti mokėjimus internetu. Taip pat dažnai naudojami akredityvai. Nuo 2017 m. Centrinis bankas reikalauja, kad 75 % mokėjimų užsienio valiuta būtų automatiškai konvertuojami į Malaizijos ringitą (MYR) juos gavus. Mokėjimai už sandorius Malaizijos viduje turi būti atliekami ringitais.

Skolų išieškojimas

Draugiškas etapas

Dažnai ginčai ir (arba) skolos išsprendžiami taikiai po derybų. Jei pirkėjas neatsako, atliekamas apsilankymas vietoje ir paieškos internete, siekiant nustatyti pirkėjo veiklos ir teisinę padėtį. Jei pirkėjas ir toliau ignoruoja arba vengia išspręsti klausimą taikiai, tiekėjas gali pradėti teisminį procesą, siekdamas išieškoti mokėjimus už parduotas ir pristatytas prekes. Tačiau prieš pradedant procesą reikėtų atlikti deramą patikrinimą, siekiant įsitikinti, kad pirkėjas turi pakankamai turto skolai padengti.

Teisminiai procesai

Malaizijos teisinė sistema grindžiama anglų bendrosios teisės sistema. Malaizijos teismų hierarchija prasideda pirmosios instancijos Magistratų teismu, po kurio eina Sesijų teismas, Aukščiausiasis teismas, Apeliacinis teismas ir Malaizijos Federalinis teismas. Aukštasis teismas, Apeliacinis teismas ir Malaizijos Federalinis teismas yra aukštesnės instancijos teismai, o Magistratų teismas ir Sesijų teismai – žemesnės instancijos teismai. Be šios hierarchijos, veikia ir įvairūs kiti teismai, pvz., darbo, jūrų, šariato ar musulmonų reikalų teismai.

Magistratų teisme nagrinėjami ieškiniai, kurių suma neviršija 100 000 MYR, o Sesijų teismas gali nagrinėti bet kokias civilines bylas, kuriose ginčo suma neviršija 1 000 000 MYR. Jei reikalaujama suma neviršija 5 000 MYR, ieškinys turėtų būti pateiktas Magistratų teismo smulkių ieškinių skyriui. Tačiau teisinis atstovavimas čia neleidžiamas. Aukščiausiasis teismas turi jurisdikciją nagrinėti visas civilines bylas ir piniginius ieškinius, viršijančius 1 mln. MYR.

Neapmokėtai skolai paprastai taikomas šešerių metų senaties terminas. Kreditorius inicijuoja procesą pagal teismo įsakymą ir įteikia įsakymą skolininkui per šešis mėnesius nuo įsakymo išdavimo. Kai atsakovams įteikiamas ieškinys, jie turi per 14 dienų nuo ieškinio įteikimo (arba per 21 dieną, jei ieškinys buvo įteiktas už Malaizijos ribų) pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodoma jų ketinimas pasirodyti teisme ir gintis nuo ieškinio.

Prieš išduodant teismo šaukimą, jame turi būti įrašytas ieškinio pareiškimas arba bendras įrašas, susidedantis iš trumpo pareiškimo apie pareikšto reikalavimo pobūdį ir reikalaujamą teisinę apsaugą ar teisių gynimo priemonę. Jei teismo šaukime yra tik bendras įrašas, ieškinio pareiškimas turi būti įteiktas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo to momento, kai atsakovas pateikia pareiškimą apie dalyvavimą byloje.

Kai atsakovas pateikia atsiliepimą dėl ieškinio, jis privalo pateikti ir įteikti ieškovui savo atsiliepimą į ieškinį per 14 dienų nuo termino, skirto pateikti atsiliepimą dėl ieškinio, pabaigos arba nuo ieškinio pareiškimo įteikimo dienos, priklausomai nuo to, kuri data yra vėlesnė. Atsakovas gali pareikšti priešieškinį toje pačioje ieškovo iškeltoje byloje. Ieškovas privalo įteikti atsakovui savo atsiliepimą ir atsiliepimą į priešieškinį, jei toks yra, per 14 dienų nuo atsiliepimo (ir priešieškinio) įteikimo jam.

Bylos nagrinėjimas gali būti išspręstas ir (arba) kitaip nutrauktas supaprastinta tvarka ir (arba) išspręstas ir (arba) užbaigtas ankstyvame etape, prieš prasidedant bylos nagrinėjimui teisme.

PAGREITINTA BYLA

Jei atsakovas nepateikia atsiliepimo į ieškinį, ieškovas gali kreiptis dėl sprendimo už akių priėmimo atsakovo atžvilgiu. Paprastai, kai atsakovas pateikia atsiliepimą į ieškinį ir gynybos pareiškimą po kitų dokumentų, pagrindžiančių jo poziciją, pateikimo procedūrų, byla perduodama nagrinėti teisme. Jei atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį ir gynybos pareiškimą, tačiau akivaizdu, kad jis neturi realių argumentų prieš ieškinį, ieškovas gali kreiptis į teismą dėl sprendimo už akių priėmimo atsakovo atžvilgiu. Norėdamas išvengti sprendimo už akių priėmimo, atsakovas turi įrodyti, kad ginčas susijęs su klausimu, kurį reikia nagrinėti teisme, arba kad yra kita priežastis, dėl kurios byla turi būti nagrinėjama teisme. 

0
0

0

Teismo sprendimo vykdymas

0

AREŠTO IR PARDAVIMO NAKTAS (WSS)

WSS gali būti vykdomas tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto, taip pat vertybinių popierių atžvilgiu. Kai areštuotinas turtas yra nekilnojamasis turtas arba bet kokios registruotos teisės į turtą, areštas atliekamas išduodant nutartį, draudžiančią teismo sprendimo skolininkui perleisti, įkeisti ar išnuomoti turtą.

0

TREČIOSIOS ŠALIES TURTO AREŠTO PROCEDŪRA

Teismo sprendimo kreditorius gali areštuoti pinigus, kuriuos teismo sprendimo skolininkas turėtų gauti iš trečiosios šalies. Jei trečioji šalis neatvyksta į teismą, nutartis įsigalioja. Jei trečioji šalis atvyksta, teismas gali išspręsti bylą supaprastinta tvarka arba paskirti bylos nagrinėjimą.

0

TEISMO SPRENDIMO SKOLININKO ŠAUKIMAS

Šio šaukimo tikslas – suteikti teismo sprendimo skolininkui galimybę sumokėti teismo sprendimu nustatytą skolą dalimis, atsižvelgiant į jo finansines galimybes. Skolininkai patys gali kreiptis dėl tokios tvarkos taikymo. Be to, pagal 14-ąjį nutarimą atsakovas gali pripažinti ieškovo reikalavimą ir pasiūlyti sumokėti dalimis, o teismas vėliau gali priimti atitinkamą nutartį, jei ieškovas sutinka su pasiūlymu.

0

BANKROTO PROCEDŪROS

Jei bendra teismo sprendimu priteista skola viršija 30 000 MYR, bankroto procedūra gali būti pradėta, jei teismo sprendimu nuteistas skolininkas nevykdė jam priimto teismo sprendimo ar nutarties. Kai skolininkas paskelbiamas bankrutavusiu, kiti kreditoriai taip pat turi teisę pateikti skolos patvirtinimo formą ir įgaliojimą, kad galėtų gauti dalį iš bankrutuojančio asmens turto. Turto paskirstymas vyksta pagal kreditorių reikalavimų eiliškumą.

UŽSIENIO TEISMŲ SPRENDIMAI

Bet koks užsienio valstybės priimtas sprendimas turi būti pripažintas kaip vidaus teismo sprendimas, kad jį būtų galima vykdyti per exequatur procedūrą. Malaizija yra sudariusi abipusius pripažinimo ir vykdymo susitarimus su kai kuriomis šalimis, įskaitant Honkongą, Indiją ir Naująją Zelandiją.

Nemokumo procedūros

Yra keletas galimų nemokumo ir restruktūrizavimo procedūrų. Pagal Įmonių įstatymą galimos nemokumo procedūros apima:

priverstinį ir savanorišką įmonių likvidavimą;

administratorių ir valdytojų paskyrimą;

restruktūrizavimo mechanizmus.

Paskutinis atnaujinimas: 2026 m. sausio mėn.