Vidutinis augimas, kurį skatina dirbtinio intelekto plėtra ir vidaus paklausa
Tikimasi, kad 2026 m. Malaizijos ekonomikos augimas vėl sulėtės. Tarptautinėje aplinkoje pastebimas didėjantis protekcionizmas, o šios šalies ekonomika labai priklauso nuo eksporto. 19 % muito tarifas, kurį įvedė JAV – antrasis pagal dydį Malaizijos prekybos partneris, į kurį 2024 m. teko 13 % eksporto – gali neigiamai paveikti pardavimus. Be to, eksporto augimo sulėtėjimui prisidės ir eksporto normalizavimas po jo spartaus augimo 2025 m. pradžioje, kai buvo laukiama D. Trumpo administracijos protekcionistinių priemonių. Tačiau didelė pasaulinė puslaidininkių ir duomenų centrų paklausa, kurią skatina dirbtinio intelekto plėtra ir elektronikos perdirbimas, toliau rems Malaizijos eksportą. Šis impulsas turėtų kompensuoti naftos produktų – antros pagal dydį eksporto prekės – pardavimų sumažėjimą, kurį lėmė žemos pasaulinės energijos kainos. „Naujasis pramonės plėtros planas 2030“ (NIMP2030), kartu su dideliais infrastruktūros projektais, siekia skatinti elektronikos, aviacijos ir kosmoso bei naftos chemijos sektorių augimą, pritraukiant dideles tiesiogines užsienio investicijas. Didelės kapitalo išlaidos rems viešąsias investicijas. Privatus vartojimas išliks aktyvus, kurį palaikys nuosaiki infliacija ir didėjančios pajamos. Pastarąsias lemia stipri darbo rinka – 2025 m. nedarbo lygis siekė 3 % – ir palankios vyriausybės priemonės, pavyzdžiui, valstybės tarnautojų atlyginimų didinimas. Galiausiai paslaugų sektorius išliks pagrindine ekonomikos varomąja jėga (60 % BVP 2024 m.) ir bus skatinamas prekybos, informacinių ir ryšių technologijų (IRT), finansinių paslaugų – ypač islamo finansų – bei turizmo. Pastarąjį sektorių skatins išlaidos, susijusios su kampanija „Visit Malaysia 2026“, ir padidėjęs kinų turistų srautas dėl konflikto tarp Tailando ir Kambodžos.
2026 m. infliacija, kaip tikimasi, šiek tiek paspartės dėl naujų mokesčių ir subsidijų racionalizavimo. Visų pirma, laipsniškas tikslinės subsidijų schemos, skirtos RON95 degalams, įvedimas lems kainų padidėjimą vartotojams, kuriems ši schema netaikoma ir kurie dabar turės mokėti rinkos kainas. Tačiau mažesnės pasaulinės energijos ir maisto kainos turėtų sušvelninti šį spaudimą, išlaikydamos infliaciją centrinio banko nustatytame 1,5–3 % tikslinio intervalo ribose. Todėl tikimasi, kad 2026 m. pagrindinė palūkanų norma išliks stabili – 2,75 %.
Tęsiamas fiskalinis konsolidavimas, didelė, bet valdoma valstybės skola
Vyriausybė laikysis fiskalinio konsolidavimo tikslo, siekdama toliau mažinti deficitą 2026 m. Biudžete numatomas neapmokestinamųjų pajamų sumažėjimas dėl mažesnių dividendų, kuriuos moka nacionalinė naftos bendrovė „Petroliam“ dėl pasaulinių energijos kainų kritimo. Daugiausia dėmesio bus skiriama veiklos išlaidų kontrolei, o pagrindinė priemonė bus subsidijų racionalizavimas. Jau įgyvendintos priemonės apima subsidijos kiaušiniams panaikinimą ir subsidijos RON95 degalams reformą. Sutaupytos lėšos bus nukreiptos į plėtros išlaidas, ypač žmogiškajam kapitalui, infrastruktūrai ir socialinei paramai, nustatant minimalų tikslą – 3 % BVP. Tuo pačiu metu akcizų alkoholiui ir tabakui padidinimas, anglies dioksido mokesčio įvedimas bei pardavimo ir paslaugų mokesčio taikymo išplėtimas prisidės prie mokesčių pajamų augimo. Be to, spartėjanti skaitmeninimo plėtra turėtų prisidėti prie geresnio mokesčių surinkimo ir tvirtesnio valdymo. Galiausiai, valstybės skola išlieka vidutinio dydžio ir valdoma, nors ir artima įstatymu nustatytai 65 % BVP ribai. Ji yra daugiausia vidaus skola (76 %) ir beveik visiškai denominuota vietine valiuta (98 %). Beveik du trečdaliai likusios skolos sudaro ilgalaikiai vertybiniai popieriai (ilgesnio nei penkerių metų laikotarpio), o tai mažina refinansavimo riziką.
Tikimasi, kad einamosios sąskaitos balansas išliks teigiamas, visų pirma dėl prekių eksporto (ypač elektronikos ir elektros prekių) bei paslaugų deficito sumažėjimo, kurį lemia klestintis turizmas. Tačiau šį perteklių gali sumažinti didėjantis pasaulinis protekcionizmas, ypač JAV. Užsienio įmonių pelno repatriacija ir užsienyje dirbančių darbuotojų perlaidos prisidės prie nuolatinio pajamų sąskaitos deficito. Nors tarptautinės atsargos didėja dėl nuolatinio einamosios sąskaitos pertekliaus ir užsienio investicijų srautų, jų santykis su importu ir gebėjimas padengti trumpalaikę išorinę skolą mažėja. Šiuo metu jos padengia tik keturių–penkių mėnesių importą ir beveik 80 % trumpalaikės užsienio skolos. Galiausiai, 2024 m. užsienio skola sudarė 66 % BVP, iš kurių beveik trys ketvirtadaliai tenka privatiems skolininkams. Be to, trys ketvirtadaliai šios skolos yra denominuota užsienio valiuta.
Santykinis politinis stabilumas
2023 m. gegužės mėn. įvykę rinkimai lėmė susiskaldžiusią politinę padėtį, kuriai būdingi etniniai ir religiniai skirtumai. Nė vienai iš trijų pagrindinių koalicijų – „Pakatan Harapan“ (PH), „Perikatan Nasional“ (PN) ir „Barisan Nasional“ (BN) – nepavyko laimėti absoliučios daugumos. Dėka karaliaus įsikišimo „PH“ (81 iš 222 vietų parlamente), „BN“ (30) ir kelios regioninės partijos – Sarawak (23) bei Sabah (6) – susitarė suformuoti koalicinę vyriausybę. PH lyderis Anwaras Ibrahimas buvo paskirtas ministru pirmininku. Nepaisant interesų įvairovės vyriausybėje, tikimasi, kad politinis stabilumas išsilaikys bent iki visuotinių rinkimų, numatytų ne vėliau kaip 2028 m. vasario mėn., dėl draugiškų santykių tarp PH ir BN bei susilpnėjusios opozicijos (PN turi 69 vietas). Tačiau jo koalicijoje esančios malajams palankios frakcijos – ypač BN sudėtyje esanti UMNO, istorinis Anwaro ir PH varžovas – verčia Anwarą tęsti teigiamų veiksmų politiką „bumiputera“ tautos (beveik 70 % gyventojų) naudai, nes priešingu atveju jis rizikuoja prarasti jų paramą, o tai pakenks jo daugumai parlamente.
Nepaisant didėjančios įtampos tarp JAV ir Japonijos, viena vertus, ir Kinijos, kita vertus, Malaizija yra pasiryžusi išlaikyti santykius su visomis trimis šalimis. Tai daroma nepaisant Malaizijos ginčo su Pekinu dėl Pietų Kinijos jūros, nes Kinija yra pagrindinė prekybos partnerė ir investicijų šaltinis. Malaizija pasirašė abipusį prekybos susitarimą su Vašingtonu, kuriuo nustatomas 19 % muitas jos eksportui į JAV, tačiau suteikiamos išimtys maždaug 12 % eksporto, įskaitant aviacijos ir kosmoso įrangą, vaistus, gumą, kakavą ir palmių aliejų. Mainais Malaizija įsipareigojo importuoti JAV prekes, įskaitant orlaivius ir puslaidininkius, kurių vertė per penkerius metus turėtų siekti maždaug 170 mlrd. JAV dolerių. Be to, šalis sustiprino saugumo bendradarbiavimą su JAV ir Japonija. Galiausiai ji siekia diversifikuoti savo prekybos partnerius, sudarydama naujus laisvosios prekybos susitarimus. 2025 m. birželio mėn. pasirašiusi laisvosios prekybos susitarimą su ELPA (Šveicarija, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas), 2026 m. ji tęs derybas su Europos Sąjunga dėl panašaus susitarimo.

Singapūras
Jungtinės Amerikos Valstijos
Kinija
Europa
Honkongas
Raivanas