Malavis

Atgaivintas augimas, kuriam gresia klimato rizika

2025 m. augimas turėtų padidėti, tačiau bus nepastovus. Kaip ir 2024 m., šalis susidurs su užsienio valiutos trūkumu. Be to, nors tikimasi, kad 2024 m. „El Niño“ sukeltos sausros poveikis žemės ūkiui susilpnės, po „La Niña“ gali kilti potvyniai. Malavio ekonomika labai priklauso nuo lietaus drėkinamos žemės ūkio gamybos, kurioje dirba beveik 80 % šalies gyventojų ir kuri sudaro ketvirtadalį šalies BVP bei 60 % eksporto pajamų. Žemės ūkis, o kartu ir visa ekonomika, yra pažeidžiami ekstremalių oro reiškinių, kurie, tikėtina, dar labiau sustiprės. Be to, sunkumus dar labiau didina žemas našumas ir žemės ūkio diversifikacijos trūkumas. Vyriausybė ketina pradėti žemės ūkio pertvarką, grindžiamą drėkinimo plėtra, kaip nurodyta Malavio 2063 m. darbotvarkės pirmajame ramsčiu. Šiuo tikslu 2024 m. gegužės mėn. Afrikos plėtros fondas patvirtino daugiau nei 22 mln. JAV dolerių biudžetinės paramos paketą, skirtą žemės ūkio sektoriaus išlaidų efektyvumui optimizuoti ir jo atsparumui klimato pokyčiams stiprinti. Šiek tiek geresni žemės ūkio rezultatai 2025 m. turės teigiamą poveikį kitiems ekonomikos sektoriams. Tačiau užsienio valiutos trūkumas ir toliau ribos žaliavų (įskaitant trąšas) bei kuro importą.

Priešingai, elektros energijos tiekimas turėtų padidėti, padedant 20 MW baterinių energijos kaupimo įrenginių paleidimui sostinėje Lilongvėje, o tai palengvins saulės ir vėjo energijos gamybos integravimą, taip pat jungčiai su Mozambiku, suteikiančiai prieigą prie Pietų Afrikos elektros energijos tinklo (SAPP). Tai bus naudinga gamybos sektoriui (10 % BVP 2023 m.) ir paslaugų sektoriui (48 %). Didelė gyventojų dalis vis dar kentės nuo maisto trūkumo ir skurdo, o tai ribos jų vartojimo indėlį. Dėl palankesnių oro sąlygų ir jų poveikio maisto kainoms, pinigų politikos paramos bei bazinio efekto infliacija mažės. Tačiau biudžeto deficito monetizavimas išlaikys infliacinį spaudimą.

Giliai įsišakniję deficito ir skolos perteklius

Siekdama sušvelninti neseniai patirtus klimato sukrėtimus, Ukrainos karo ir pandemijos sukeltas infliacines pasekmes, Malavis ėmėsi ekspansinės fiskalinės politikos, kurią lydėjo dideli deficito rodikliai ir kuri lėmė pernelyg didelį įsiskolinimą. Poreikis imtis socialinės apsaugos ir skurdo mažinimo priemonių, ypač artėjant 2025 m. rugsėjo mėn. vyksiantiems visuotiniams rinkimams, riboja vyriausybės galimybes surinkti lėšas, reikalingas investicijoms į ekonominį vystymąsi. 2024–2025 m. biudžete einamosios išlaidos sunaudojo beveik visas pajamas. Tačiau 2025–2026 finansiniais metais vyriausybė ir toliau laikys žemės ūkį, turizmą ir kasybą sektoriais, turinčiais didelį augimo potencialą, ir jiems bus skirta nemažai lėšų. Visų pirma žemės ūkio sektoriui bus skirta didelė biudžeto dalis (8,3 % 2024–2025 m.), o investiciniai projektai bus sutelkti į drėkinimą ir techniką. Vyriausybė taip pat sutelks dėmesį į transportą ir informacines bei ryšių technologijas. Pažanga įgyvendinant keletą kelių ir geležinkelių projektų, ypač Nacala kelių koridoriaus plėtros projektą, žymiai sumažins transporto išlaidas. Skolos aptarnavimas (5 % BVP 2023–2024 finansiniais metais), kurio didžiąją dalį sudaro vidaus skola (47 % visos skolos), taip pat darys spaudimą išlaidoms. Pajamų atžvilgiu vyriausybė ketina labiau pasikliauti vidaus šaltiniais, visų pirma mokesčiais. Malavis taip pat galės pasinaudoti tarptautine pagalba, nors ji ir bus ribota. 2023 m. gegužę Pasaulio bankas atnaujino nuo 2017 m. sustabdytą biudžetinę paramą, skirdamas 80 mln. JAV dolerių dotaciją. Be to, 2024 m. spalio mėn. ES paskelbė, kad atnaujins tiesioginę biudžetinę paramą Malaviui, planuodama per trejus metus išmokėti 55 mln. eurų viduriniojo išsilavinimo stiprinimui. Tačiau šių lėšų išmokėjimas priklausys nuo pažangos įgyvendinant su TVF sutartas reformas. 2023 m. buvo patvirtinta programa, kurią lydi išplėstinė kredito priemonė (ECF), tačiau antrasis peržiūros etapas nebuvo atliktas dėl nepakankamos pažangos. Tikėtina, kad grįžti į įprastą vėžę pavyks tik po rinkimų. Trumpuoju laikotarpiu biudžeto deficitas bus finansuojamas vidaus skolinimusi ir pinigų spausdinimu. Tai padidins vidaus skolą, kuri sparčiai auga, nors jos restruktūrizavimas nenumatytas.

Tikėtinas tabako, kuris sudaro daugiau nei pusę eksporto pajamų, bei kitų kultūrų gamybos augimas, kartu su numatomu urano gavybos atnaujinimu Kayelekera kasykloje, paskatins eksporto augimą. Pastarąjį taip pat parems susitarimas su Kinija dėl žemės riešutų ir sojų eksporto. Kita vertus, trąšų ir naftos produktų, kurie sudaro trečdalį importo, kainos gali sumažėti. Importas taip pat toliau mažės dėl užsienio valiutos trūkumo. Nepaisant šių teigiamų pokyčių, šalis išlaikys struktūriškai neigiamą prekybos balansą, kuris skatina užsienio valiutos trūkumą. 2024 m. spalio mėn. užsienio valiutos atsargos padengė tik 2,1 mėnesio importą. Tačiau skolos restruktūrizavimas ir nauja ECF programa galėtų palengvinti išorės sąskaitų padėtį.

Šalis nevykdo įsipareigojimų savo dvišaliams užsienio kreditoriams, daugiausia Indijai ir Kinijai, bei komerciniams kreditoriams, visų pirma Prekybos ir plėtros bankui bei Afrikos eksporto-importo bankui. TVF duomenimis, iki 2027 m. šaliai reikia 986 mln. JAV dolerių skolos sumažinimo, o tai sudaro maždaug 7 % dabartinio BVP. Malavis gavo restruktūrizavimo įsipareigojimus iš savo dvišalių kreditorių. Vykstančios derybos su komerciniais kreditoriais netrukus turėtų baigtis reikšmingu skolų grąžinimo terminų pratęsimu. Vis dėlto daugiau nei 60 % Malavio išorės skolos yra daugiašalė, todėl ji neįtraukiama į restruktūrizavimą.

Rinkimai išbandys institucijų stiprumą

2024 m. liepos mėn. „Tonse Alliance“ aljansas, kuriam nuo 2020 m. rinkimų vadovauja prezidentas Chakwera, prarado daugumą parlamente, kai partija „United Transformation Movement“ (UTM) pasitraukė iš aljanso. Dėl to padidėjo demonstracijų rizika prieš 2025 m. rugsėjo mėn. rinkimus. P. Chakwera yra nepopuliarus – jam metami kaltinimai dėl blogo valdymo ir nesibaigiančios ekonominės krizės. Be to, prezidento partija kenčia nuo vidinių nesutarimų nuo tada, kai lėktuvo katastrofoje žuvo buvęs partijos lyderis ir ministras pirmininkas Saulos Chilima. Tačiau opozicinė Demokratinė progresyvi partija (DPP), kuri turi 62 vietas parlamente ir valdė šalį nuo 2014 iki 2020 m., taip pat yra nepopuliari dėl prastų ekonominių rezultatų ir korupcijos buvusio prezidento Peterio Mutharikos valdymo laikotarpiu. TARPEČIŲ GALI KILTI IR DĖL TVF REKOMENDUOTŲ REFORMŲ ĮGYVENDINIMO.

Malavis ir toliau palaikys teigiamus ryšius su Kinija strateginės partnerystės pagrindu. Šalis neseniai prisijungė prie iniciatyvos „Naujasis diržas ir kelias“, o 2024 m. rugsėjo mėn. Kinija panaikino Malaviui taikytus muitus. Šalis taip pat naudojasi JAV prekybos lengvatų programa „Afrikos augimo ir galimybių aktas“ (AGOA). Regioniniu lygmeniu šalis plėtoja regioninius projektus su kaimyninėmis šalimis – Mozambiku ir Zambija. Pavyzdžiui, Mozambikas išnuomos Malaviui dalį savo Nacalos uosto, o tai palengvins regioninį susisiekimą ir užtikrins šaliai prieigą prie jūros.

Paskutinis atnaujinimas: 2025 m. sausio mėn.