Malavis

Lėtas augimas ir didelė infliacija prisideda prie skurdo įsitvirtinimo

Tikimasi, kad 2026 ir 2027 m. ekonomikos augimas išliks nepakankamas. Gyventojų skaičiaus augimas ir toliau viršys ekonomikos augimą (+2,6 %), dar labiau didindamas vienam gyventojui tenkančių pajamų mažėjimą. Ekonomika labai priklauso nuo žemės ūkio, kuriame dirba beveik 60 % darbo jėgos, kuris sudaro apie ketvirtadalį BVP ir generuoja 80 % eksporto pajamų. Šis sektorius, kuriame daugiausia auginama lietaus drėkinamais laukais, kurio produktyvumas yra žemas ir kuris yra menkai diversifikuotas (tabakas, kukurūzai, arbata), yra pažeidžiamas dėl dažnų ekstremalių oro reiškinių. Tikimasi, kad žemės ūkio gamyba atsigaus (+2,5 % 2026 m.) po dvejų sausros metų, po kurių nuo 2026 m. sausio mėn. centriniame regione vyko potvyniai. Tačiau didėjančios trąšų kainos 2027 m. gali neigiamai paveikti gamybos apimtis. Kasybos veikla šiek tiek išsiplės, 2025 m. gruodžio mėn. vėl pradėjus eksploatuoti Kayelekera urano kasyklą (uždarytą nuo 2013 m.) ir iki 2028 m. palaipsniui pradedant eksploatuoti Kangankunde (retųjų žemių) ir Kanyika (niobio) kasyklas. Visas tris kasyklas eksploatuos Australijos įmonės. Vis dėlto, nepaisant ambicingų ilgalaikių vyriausybės tikslų (12 % iki 2063 m.), kasybos indėlis į BVP (1 %) išliks struktūriškai ribotas. Iššūkiai, su kuriais susidurs gamybos sektorius (11 % BVP), išliks. Paslaugų sektorius (54 % BVP), įskaitant prekybą, transportą, telekomunikacijas ir nekilnojamąjį turtą, užfiksuos tik nedidelį augimą, nes namų ūkiai – sudarantys didelę paklausos dalį – patiria didelę įtampą. Didelė gyventojų dalis ir toliau susidurs su maisto trūkumu ir skurdu (76 % gyvena už mažiau nei 3 JAV dolerius per dieną), o nedarbas išliks aukštas (19,7 %). Prieigą prie elektros energijos ir toliau riboja nepakankamai išvystytas elektros tinklas, palyginti su įrengtais pajėgumais. Vidutinės trukmės laikotarpiu „Mpatamanga“ hidroelektrinės ir energijos kaupimo projektas (MHSP) – 301 MW galios hidroelektrinės projektas, kuris vis dar yra finansavimo etape – galėtų prisidėti prie augimo, sustiprindamas elektros tinklą.

2025 m. antroje pusėje sparčiai augusi infliacija sulėtėjo, nes maisto kainos sumažėjo, o tai lėmė didelės tarptautinės kukurūzų donorystės. Tačiau ši tendencija gali pasikeisti dėl kylančių kuro kainų, kurios visiškai priklauso nuo importo. Kuro kainos degalinėse yra reguliuojamos nuo 2024 m., tačiau Malavio energetikos reguliavimo tarnyba (MERA) 2026 m. balandžio mėn. paskelbė apie 35 % dyzelino kainų padidinimą, kuris buvo antrasis po pirmojo kainų šuolio sausio mėn. Be to, fiskalinio deficito monetizavimas ir toliau skatins infliacinį spaudimą. Galiausiai, menkos užsienio valiutos atsargos gali lemti tiek importo susitraukimą, tiek priversti devalvuoti valiutą, o tai padidintų importo sąnaudas. Praktikoje nuo 2024 m. išlaikomas fiksuotas kursas JAV dolerio atžvilgiu, tačiau didelė dalis užsienio valiutos sandorių ir importo vyksta paralelinėje rinkoje, kurioje valiutos kursas yra du ar tris kartus silpnesnis. Dėl to centrinis bankas (RBM) galėtų sustabdyti 2026 m. kovo mėn. pradėtą laipsnišką palūkanų normų mažinimą (-200 bazinių punktų, iki 24 %). Pinigų politika tebėra neveiksminga – dėl riboto finansinio tarpininkavimo – ir kartu palanki, siekiant suvaldyti vyriausybės skolinimosi išlaidas vidaus rinkoje.

Nestabili finansinė padėtis

Siekdama įveikti neseniai patirtus klimato sukrėtimus, Ukrainos karo ir pandemijos sukeltas infliacijos pasekmes, Malavis įgyvendino ekspansinę fiskalinę politiką, kuri dar labiau padidino šalies skolos naštą. Malavio fiskalinis deficitas (kaip BVP procentinė dalis) nuo 2022 m. vidutiniškai yra antras pagal dydį Subsacharos Afrikoje. Tikimasi, kad jis šiek tiek sumažės po ypač didelio deficito 2025–2026 finansiniais metais, susijusio su rinkimų kontekstu. 2026–2027 finansinių metų biudžete numatytos stabilios išlaidos realiąja verte (32 % BVP) ir 14 % pajamų padidėjimas, kurį lems didesnės mokesčių įplaukos ir tarptautinės pagalbos atsigavimas. Tačiau, atsižvelgiant į pastarųjų metų pajamų tendencijas (vidutiniškai +0,5 procentinio punkto BVP per metus), toks padidėjimo mastas atrodo nepasiekiamas. Išlaidų mažinimo galimybės tebėra ribojamos skolų aptarnavimu (43 % pajamų), daugiausia vidaus skolų, taip pat įstatymuose numatytais įsipareigojimais (atlyginimai, pensijos). Todėl 2025–2026 finansiniais metais tik 6 % vidaus pajamų buvo laisvai disponuojamos. Žemės ūkio sektoriui ir toliau bus skiriama didelė biudžeto dalis (6,6 % išlaidų 2025–2026 finansiniais metais), visų pirma per trąšų subsidijų schemą, „Prieinamų žaliavų programą“ (AIP), kurios išlaidos, kaip numatoma, žymiai padidės (0,7 % BVP 2025–2026 finansiniais metais). Didėjanti infrastruktūros investicijų decentralizacija (33 % kapitalo išlaidų dabar valdomos vietos lygmeniu per Rinkimų apygardų plėtros fondą (CDF), palyginti su 3 % 2025–2026 finansiniais metais) galėtų padėti gerinti kelių ir elektros tinklus. Tačiau pastaraisiais metais pastebėta silpna RVR priežiūra rodo, kad kyla vietos išlaidų nukrypimo rizika. Išorinė biudžetinė parama (20 % pajamų, 4 % BVP), daugiausia teikiama Pasaulio banko, ir toliau bus itin svarbi. Neįtraukta į biudžetą pagalba iš JAV ir ES, kuri 2024 m. sudarė 9 % BVP, 2025 m. sumažėjo po to, kai buvo panaikinta USAID ir „Millennium Challenge Corporation“ atšaukė 350 mln. JAV dolerių vertės infrastruktūros paramos programą. Tačiau 2026 m. sausio mėn. pagal „America First Global Health Strategy Agreement“ susitarimą, pagal kurį per penkerius metus bus skirta 792 mln. JAV dolerių, dalis sveikatos priežiūros pagalbos buvo atkurta. Derybos su TVF dėl naujos finansavimo programos yra sustojusios. Deficitas finansuojamas išleidžiant trumpalaikius vertybinius popierius vidaus finansų sektoriui, kurių didžiąją dalį perka RBM.

Einamoji sąskaita yra giliai deficitinė, o tai atspindi struktūrinį prekybos disbalansą, kurį lemia labai siaura eksporto bazė, sutelkta mažos pridėtinės vertės sektoriuose, taip pat didelė priklausomybė nuo importo. Dėl to užsienio valiutos atsargos yra itin mažos (2026 m. kovo mėn. RBM turėjo 0,4 mėnesio importo vertės atsargų, o visai ekonomikai – 2,3 mėnesio). Užsienio valiutos trūkumas stabdo importą. 2026 m. balandžio mėn. dalis šalies aukso atsargų buvo parduota siekiant išspręsti rimtą degalų trūkumo problemą. Tikimasi, kad 2026 m. einamosios sąskaitos deficitas didės dėl padidėjusių naftos produktų (16 % importo) ir trąšų (6 %) kainų. Eksporto augimas iš dalies kompensuos šį trūkumą, kurį skatins tabakas (55 % eksporto) ir perspektyvus derlius (pagal Tabako komisijos prognozes 2026 m. numatomas 13 % augimas, palyginti su praėjusiais metais). Nepaisant nuo 2025 m. spalio mėn. galiojančio žaliavinių mineralų eksporto draudimo, kasybos sektorius turėtų teigiamai prisidėti prie prekybos balanso, nes Kayelekera kasyklai, eksportuojančiai perdirbtą uraną (geltonąjį pyragą), suteikta išimtis. Tikimasi, kad paslaugų deficitas (5 % BVP) ir pinigų perlaidos (3,8 % BVP 2024 m.) išliks stabilūs. Finansavimas grindžiamas su projektais susijusia pagalba ir biudžetine parama.

Tikimasi, kad 2026 m. Malavio labai didelės valstybės skolos našta toliau didės. Jos vidaus dalis sudaro apie 60 % visos skolos ir didėja. Malavis nevykdė įsipareigojimų savo užsienio komerciniams kreditoriams, visų pirma Prekybos ir plėtros bankui (TDB) bei Afrikos eksporto ir importo bankui (Afreximbank). Todėl ji vis dažniau kreipiasi į vidaus bankų rinką, kad gautų paskolų, nepaisydama labai aukštų palūkanų normų (vidutiniškai apie 6 % realioji grąža trejų metų laikotarpiui), arba į centrinį banką, kuriam priklauso 30 % vidaus skolos. Priešingai, užsienio skola yra daugiausia lengvatinė: 70 % jos priklauso daugiašaliams kreditoriams, daugiausia Pasaulio bankui, taip pat TVF ir Afrikos plėtros bankui (AfDB). Po dalinio restruktūrizavimo 2024 m., įvykdyto pagal susitarimus su Kinija ir Kuveitu, dvišalės skolos suma dabar yra nedidelė (8 % išorės skolos) ir daugiausia priklauso Kinijos „Exim Bank“. Derybos dėl išorės komercinės skolos restruktūrizavimo tebevyksta, tačiau pažanga yra lėta. Naujo įsipareigojimų nevykdymo rizika yra didelė.

Politinis pereinamasis laikotarpis ir skubios reformų reikmės

2025 m. rugsėjo mėn. įvykusiuose visuotiniuose rinkimuose pirmame ture nugalėjo buvęs prezidentas Peteris Mutharika (2014–2020 m.), kuris surinko 57 % balsų, o jo varžovas – tuometinis prezidentas Lazarus Chakwera – liko antras; šiuose rinkimuose buvo užfiksuotas didesnis rinkėjų aktyvumas (76 %). Nors prieš rinkimus vyko dideli protestai, rezultatų paskelbimas sulaukė palyginti taikių reakcijų. Tačiau naujoji vyriausybė yra trapi, susiduria su susiskaldžiusiu parlamentu ir neturi absoliučios daugumos. Valdančioji Demokratinė progresyvi partija (DPP) iš 229 vietų užsitikrino 99. Tam, kad priimtų tam tikrus teisės aktus, ji turi remtis ad hoc sąjungomis su nepriklausomais nariais. Malavio Kongreso partija (MCP), kuriai vadovauja L. Chakwera ir kuri dabar yra pagrindinė opozicijos jėga, laimėjo 52 vietas. Nepriklausomų kandidatų populiarumo augimas atspindi didėjantį nepasitenkinimą dviem tradicinėmis partijomis, atsižvelgiant į nestabilią ekonominę padėtį ir pažangos trūkumą. Atsižvelgiant į audringą socialinę padėtį, atrodo mažai tikėtina, kad Mutharika vidutinės trukmės laikotarpiu įgyvendins nepopuliarias TVF rekomendacijas, kurios sudarytų sąlygas finansavimo susitarimui.

Lilongvė palaiko draugiškus santykius tiek su Jungtinėmis Valstijomis, tiek su Europos Sąjunga, tiek su Kinija, o finansinės ir humanitarinės paramos paieška išlieka pagrindiniu Malavio diplomatijos prioritetu. Regioniniu lygmeniu Malavis yra Pietų Afrikos muitų sąjungos (SACU) narė. Šalis plėtoja projektus su kaimyninėmis Mozambiko ir Zambijos valstybėmis. Mozambikas išnuomos Malaviui dalį savo Nacalos uosto, taip pagerindamas regioninį susisiekimą ir suteikdamas šaliai prieigą prie jūros. Taip pat tikimasi, kad 2026 m. bus užbaigtas Mozambiko ir Malavio elektros tinklų sujungimo projektas (MOMA). Tuo tarpu su Tanzanija tebesitęsia ilgalaikis pasienio ginčas dėl Njasos ežero ribų nustatymo, nors įtampa yra minimali.

Paskutinis atnaujinimas: 2026 m. birželis