Omanas

Augimą skatina diversifikacija ir besikeičianti regioninė dinamika

Po palyginti spartesnio augimo 2026 m. numatoma, kad 2027 m. Omano ekonomika augs šiek tiek lėčiau, o jos struktūra toliau palaipsniui keisis neangliavandenilių sektorių naudai. Tikimasi, kad didesnė angliavandenilių gamyba (sudaranti apie 30–35 % BVP) šiais metais žymiai prisidės prie augimo. Nors laipsniškas OPEC+ gamybos apribojimų panaikinimas remia visų Persijos įlankos šalių gamintojų produkciją, Omanas yra ypač palankioje padėtyje, kad galėtų pasinaudoti dabartiniais regioniniais sutrikimais. Skirtingai nuo kelių didžiausių Persijos įlankos eksportuotojų, didžioji dalis Omano eksporto infrastruktūros turi tiesioginę prieigą prie Arabijos jūros, aplenkiant Hormuzo sąsiaurį. Tai leidžia gamybą ir eksportą tęsti patiriant palyginti nedidelius sutrikimus, todėl Omanas gali iš dalies kompensuoti gamybos nuostolius kitose Persijos įlankos regiono vietose. Bendras naftos gavybos kiekis 2026 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, padidėjo maždaug 11 % iki 198 mln. barelių, o vidutinė dienos gavyba išaugo iki 1,094 mln. barelių, palyginti su 989 200 barelių prieš metus. Padidėjusios žalios naftos kainos taip pat turėjo teigiamą poveikį, nes vidutinė Omano žalios naftos kaina 2026 m. pirmąjį pusmetį padidėjo iki 80,90 JAV dolerių už barelį, palyginti su 74 JAV doleriais tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu. Tikimasi, kad kiti sektoriai, tokie kaip gamybos pramonė (sudaranti apie 10 % BVP, įskaitant naftos, chemijos, pagrindinių metalų pramonę ir kt.), logistika ir paslaugos, palaikys neangliavandenilių ekonomiką, nepaisant tam tikro spaudimo turizmo (sudarančio beveik 3 % BVP) ir statybų sektoriams, kylančio dėl regioninių geopolitinių įtampų. Tikimasi, kad 2027 m. angliavandenilių gavyba stabilizuosis dėl gamybos pajėgumų apribojimų, o tai turėtų lemti, kad augimo tempai vėl pasieks nuosaikesnį lygį. Todėl mažai tikėtina, kad bet koks tolesnis OPEC gamybos kvotų didinimas turės reikšmingą poveikį gamybos augimui. Privatus vartojimas (40 % BVP) turėtų išlikti atsparus, remiamas suvaldyta infliacija ir stabiliomis užimtumo sąlygomis, nors nuolatinis geopolitinis neapibrėžtumas galėtų neigiamai paveikti vartotojų pasitikėjimą. Investicijos (25 % BVP) turėtų išlikti svarbiu vidaus paklausos varikliu, kurį rems infrastruktūros projektai ir „Vizijos 2040“ įgyvendinimas, taip pat didėjančios privačios investicijos į gamybą, logistiką, atsinaujinančiąją energiją, turizmą ir kitas su diversifikacija susijusias veiklas. Kadangi valstybės fiskalinė erdvė yra ribota, privačiojo sektoriaus dalyvavimas bus būtinas planuojamiems investiciniams projektams remti ir užtikrinti jų tęstinumą. Investicijos į gamybą vis labiau koncentruojasi Duqmo specialiojoje ekonominėje zonoje, ypač naftos chemijos, perdirbimo pramonės, maisto perdirbimo ir kitose pramonės srityse. Tuo pačiu metu vykstanti Duqmo, Salalaho ir Soharo uostų plėtra, kartu su susijusiomis logistikos zonomis ir sandėliavimo įrenginiais, stiprina Omano, kaip regioninio prekybos ir logistikos centro, pozicijas, kurias remia jo strateginė padėtis už Hormuzo sąsiaurio ribų. Atsinaujinančioji energetika taip pat tampa viena iš pagrindinių investicijų sričių – ypač Duqme ir Dhofare plėtojami didelio masto ekologiško vandenilio, saulės ir vėjo energijos projektai. Tuo tarpu tikimasi, kad nuolatinės investicijos į integruotus turizmo projektus, viešbučius, kurortus ir susijusią infrastruktūrą vidutinės trukmės laikotarpiu prisidės prie turizmo sektoriaus plėtros.

Tikimasi, kad artimiausiu laikotarpiu infliacija išliks palyginti ribota, nepaisant laikino kainų spaudimo padidėjimo 2026 m. Neseniai paspartėjusi infliacija daugiausia buvo nulemta padidėjusių maisto ir transporto išlaidų dėl regioninių tiekimo sutrikimų, o geopolitinės įtampos toliau kelia augimo riziką dėl didesnių energijos kainų, krovinių gabenimo išlaidų ir importuotos infliacijos. Tikimasi, kad 2027 m. šis spaudimas palaipsniui susilpnės, normalizuojantis tiekimo sąlygoms, o tai turėtų leisti infliacijai sulėtėti. Tuo pačiu metu santykinai nedidelis vidaus kainų spaudimas turėtų padėti išvengti ilgalaikės infliacinės tendencijos. Kalbant apie pinigų politiką, pagrindinis politikos orientyras yra Omano rialo susiejimas su JAV doleriu. Todėl tikimasi, kad Omano centrinis bankas iš esmės laikysis JAV Federalinės rezervų sistemos pinigų politikos ciklo, siekdamas išlaikyti valiutos susiejimą ir apriboti potencialiai destabilizuojančius kapitalo nutekėjimus.

Atsargūs, subalansuoti viešieji finansai ir atspari išorės pozicija

Tikimasi, kad 2026–2027 m. Omano fiskalinės perspektyvos išliks iš esmės palankios, o tai užtikrins didelės pajamos iš angliavandenilių, atsargus fiskalinis valdymas ir nuolatinės pastangos stiprinti ne naftos sektoriaus pajamų surinkimą. 2026 m. fiskaliniai rezultatai greičiausiai bus palankesni nei numatyta biudžete, nes naftos ir dujų pajamos ir toliau didės dėl didesnių nei numatyta angliavandenilių kainų ir gamybos apimčių. Kita vertus, tikimasi, kad valdžios institucijos išlaikys palyginti aukštą išlaidų lygį, atspindintį tęsiamas investicijas į infrastruktūrą, ekonomikos pertvarkos projektus ir „Omano vizijos 2040“ prioritetų įgyvendinimą. Dėl to tikimasi, kad 2026 m. fiskalinis deficitas išliks, tačiau jis galėtų žymiai sumažėti ir pasiekti lygį, žymiai mažesnį už oficialią prognozę (-1,3 % BVP), galbūt priartėdamas prie subalansuoto biudžeto, jeigu angliavandenilių rinkos sąlygos likusiam metų laikotarpiui išliks palankios. Tikimasi, kad valstybės skola išliks ribota, o sustiprėjusi fiskalinė padėtis (įskaitant likvidumą, sudarantį 40 % BVP) suteiks papildomą erdvę potencialiems išorės sukrėtimams amortizuoti. Žvelgiant į 2027 m., fiskalinė politika greičiausiai ir toliau bus grindžiama dvejopais tikslais – fiskalinio tvarumo gerinimu ir ekonomikos diversifikacijos rėmimu. Tikimasi, kad nuolatinės investicijos į logistiką, gamybą, atsinaujinančiąją energiją ir turizmo plėtrą užtikrins palyginti stabilų išlaidų augimą. Tuo pačiu metu nuolatinis mokesčių administravimo tobulinimas ir laipsniškas neangliavandenilių ekonominės veiklos plėtimas turėtų vis labiau prisidėti prie valstybės pajamų didėjimo. Darant prielaidą, kad naftos kainos nuo dabartinio lygio šiek tiek sumažės, bet iš esmės išliks palankios, tikimasi, kad fiskalinė padėtis išliks artima pusiausvyrai, tačiau vis dėlto tikėtinas nedidelis deficitas. Todėl Omanas turėtų sugebėti išlaikyti palyginti stiprią fiskalinę padėtį pagal regiono standartus, tuo pačiu išlaikydamas saikingą valstybės skolos lygį ir fiskalinį lankstumą prognozuojamu laikotarpiu.

Tikimasi, kad Omano išorės pozicija išliks palanki per visus ateinančius metus, kurią rems didesnė angliavandenilių gamyba, stabilios energijos eksporto pajamos ir toliau augantis neangliavandenilių eksportas. Eksporto rezultatams taip pat turėtų būti naudinga šalies strateginė padėtis kaip regioninio logistikos ir prekybos centro, ypač atsižvelgiant į tai, kad regioniniai prekybos srautai vis dažniau naudojasi Omano uostais ir logistikos infrastruktūra. Tikimasi, kad toliau plūstantis tiesioginių užsienio investicijų srautas dar labiau sustiprins išorės sąskaitas. Užsienio investicijų srautas 2026 m. pirmąjį ketvirtį pasiekė 2,6 mlrd. OMR, o bendras tiesioginių užsienio investicijų (TUI) fondas padidėjo iki 32,2 mlrd. OMR (maždaug 6 % 2025 m. BVP), o tai rodo, kad, nepaisant regioninių įtampų, investuotojų pasitikėjimas Omano ekonomika išlieka tvirtas. Investicinė veikla tebėra sutelkta angliavandenilių sektoriuje, tačiau vis labiau plėstosi į gamybos, logistikos, atsinaujinančiosios energijos ir kitas su diversifikacija susijusias pramonės šakas, o tai vidutinės trukmės laikotarpiu turėtų padėti išplėsti eksporto pajėgumus ir generuoti papildomas užsienio valiutos pajamas. Be to, neseniai vykdytos investicijų skatinimo priemonės padėjo įgyvendinti projektus, kurių vertė siekia apie 460 mln. OMR, taip remiant naujų augimo sektorių plėtrą pagal „Omano viziją 2040“. Vis dėlto tikimasi, kad išorės perteklius palaipsniui mažės, nes angliavandenilių pajamos mažės, o importo paklausa stiprės kartu su aktyvia vidaus investicine veikla. Nepaisant šio sulėtėjimo, einamosios sąskaitos balansas turėtų išlikti nedideliu pertekliumi, atspindėdamas nuolatinį neangliavandenilių veiklos indėlį, tvarias užsienio investicijas ir gerėjančią eksporto diversifikaciją. Tikimasi, kad iki 2026 m. pabaigos užsienio atsargos pasieks 20 mlrd. JAV dolerių (maždaug 5 mėnesių importo vertę), o Omano investicijų agentūra valdo užsienio turtą, kurio vertė, kaip apskaičiuota, siekia 20 mlrd. JAV dolerių, o tai suteikia papildomą išorės atsargą.

Pagrindinis rizikos veiksnys – regioninės įtampos

Omano geopolitinis rizikos profilis yra palankesnis nei daugelio kitų regiono šalių, o tai atspindi ilgalaikę neutralumo politiką ir subalansuotus diplomatinius santykius visame Persijos įlankos regione. Tikimasi, kad valdžios institucijos toliau vykdys pragmatišką užsienio politiką, palaikydamos konstruktyvius ryšius su Vakarų partneriais, Kinija ir regioniniais veikėjais, taip sumažindamos tiesioginio įsitraukimo į regioninius konfliktus tikimybę. Omano, kaip tarpininko, vaidmuo ir jo, kaip neutralaus derybų partnerio, reputacija turėtų ir toliau remti politinį stabilumą bei investuotojų pasitikėjimą. Vis dėlto tikimasi, kad 2026 ir 2027 m. išorinė aplinka bus sudėtinga. Pagrindinė geopolitinė rizika kyla dėl atsinaujinusių įtampų Persijos įlankoje ir visame Artimuosiuose Rytuose. Nors Omanas turi naudos iš didžiųjų uostų, esančių už Persijos įlankos ribų, ir iki šiol sugebėjo išvengti didelių sutrikimų angliavandenilių gavyboje bei eksporte, regiono saugumo sąlygų pablogėjimas galėtų neigiamai paveikti šalies ekonomiką. Vidaus politikoje tikimasi, kad politinės rizikos bus suvaldomos valdant sultonui Haithamui bin Tariqui Al Saidui, kuris valdo nuo 2020 m. Pagrindiniai iššūkiai greičiausiai bus labiau ekonominiai nei politiniai ir apims fiskalinių reformų tempo išlaikymą, priklausomybės nuo angliavandenilių pajamų mažinimą bei pakankamų darbo vietų privačiame sektoriuje kūrimą augančiai darbo jėgai.

Paskutinis atnaujinimas: 2026 m. rugsėjis