Jungtiniai Arabų Emyratai
Saudo Aarabija
Indija
Pietų Korėja
Jungtinės Amerikos Valstijos
Kinija
Kuveitas2025 m. ekonomikos atsigavimas tęsis, kurį skatins didesnė angliavandenilių gamyba
2025 m. Omano ekonomika toliau atsigaus, kurią skatins nedidelis angliavandenilių gavybos (sudarančios 35 % BVP) augimas, nepaisant žemesnių energijos kainų. Prognozuojama, kad Omano naftos gavyba padidės beveik 2 %, po to, kai 2024 m. dėl OPEC+ gavybos apribojimų ji sumažėjo 6 %. Jei OPEC+ apribojimai bus panaikinti, 2025 m. Omano grynasis naftos eksportas, palyginti su praėjusiais metais, galėtų išaugti beveik 3,5 %. Kita vertus, tikimasi, kad 2025 m. gamtinių dujų gavyba, palyginti su praėjusiais metais, padidės beveik 2 % ir pasieks maždaug 45 mlrd. kubinių metrų, atsižvelgiant į gavybos pradžią „Mabrouk North-East“ projekte. Kadangi Omano naftos atsargos artėja prie išsekimo, vyriausybė teikia pirmenybę šalies suskystintų gamtinių dujų (SGD) pajėgumų plėtrai įgyvendinant naujus projektus. Šiuo atžvilgiu „Oman National Oil Company“ (OQ) 2024 m. pasirašė sutartį su „TotalEnergies“ dėl „Marsa LNG“ projekto. Šis projektas yra integruota iniciatyva, apimanti tiek dujų gavybą, tiek jų suskystinimą.
Investicijas (25 % BVP) taip pat palaikys žemesnių palūkanų normų aplinka. Tai bus derinama su didesnėmis viešosiomis investicijomis (į kelius ir uostus), siekiant įgyvendinti „Vizija 2040“ programoje nustatytus ekonomikos diversifikavimo tikslus, kurie turėtų pritraukti privačias vidaus ir užsienio investicijas į neangliavandenilių sektorius, pavyzdžiui, finansų, gamybą (esamus sektorius, pagrįstus gamtiniais ištekliais, taip pat naujus sektorius, pagrįstus technologijomis ir žiniomis bei susijusius su sveikata ir gerove), kasybą, logistiką, turizmą ir skaitmeninimą.
Privačiam vartojimui (sudarančiam apie 25 % BVP) turėtų būti naudingas turizmo atsigavimas, tęsiasi urbanizacija ir vyriausybės iniciatyvos, skirtos didinti omaniečių dalį darbo rinkoje. Tikslas – užsienio darbuotojus pakeisti kvalifikuotais Omano piliečiais. Nepaisant to, kad 2020 m. vyriausybė paskelbė apie planus iki 2025 m. laipsniškai panaikinti vandens ir elektros subsidijas, pastarosios tebėra galiojančios. Pasak finansų ministro, 2025 finansinių metų biudžete numatyta iš viso 1,580 mlrd. RO (maždaug 4 mlrd. JAV dolerių) subsidijų vandeniui, elektrai, finansams ir kitoms sritims. Tai padės pažaboti infliaciją, nepaisant kylančių importuotų maisto produktų kainų. Centrinis bankas suderins savo politiką su JAV Federalinės rezervų sistemos politika.
Dėl žemų energijos kainų einamosios sąskaitos perteklius sumažės; didelės išlaidos sumažins biudžeto perteklių
2025 m. dėl žemesnių pasaulinių energijos kainų Omano pajamos iš energijos eksporto (sudarančios 60 % viso prekių eksporto) gali sumažėti, nepaisant numatomo naftos ir dujų gavybos augimo. Tačiau pasaulinės ekonomikos atsigavimas turėtų leisti padidinti šalies eksportą, nesusijusį su angliavandeniliais. Tai visų pirma apima metalus, chemines medžiagas ir plastiką, kurie sudaro 15 % šalies eksporto. Dėl to numatoma, kad 2025 m. pajamos iš energijos eksporto kasmet mažės apie 7 %, o prekių eksportas turėtų išaugti beveik 5,5 %. Antra, pastangos diversifikuoti ekonomiką pagal projektą „Oman Vision 2040“ sustiprins kapitalo ir tarpinių prekių importo paklausą. Turizmo pajamos, kurios, kaip prognozuojama, 2025 m. išaugs 6,5 % iki maždaug 4 mlrd. JAV dolerių, prisidės prie paslaugų deficito sumažinimo nuo 5,5 % BVP 2024 m. iki numatomų 5,3 % BVP 2025 m. Mažesnis užsieniečių skaičius – 2024 m. gruodžio pabaigoje jis sumažėjo 1 % palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, tačiau vis dar sudaro apie 45 % visų gyventojų – sumažins piniginių perlaidų ištekėjimą iš šalies.
2025 m. biudžeto perteklius sumažės dėl to, kad vyriausybės išlaidų augimas viršys pajamų augimą. Prognozuojama, kad 2025 m., palyginti su 2024 m., bendros pajamos iš angliavandenilių (sudarančios 70 % visų biudžeto pajamų) sumažės beveik 13 % metiniu pagrindu. Tuo tarpu pajamos, nesusijusios su angliavandeniliais, šiek tiek sumažės – apie 4,5 %. Per tą patį laikotarpį bendros biudžeto išlaidos, kaip prognozuojama, sumažės 3 %. Tikimasi, kad šios išlaidos bus skiriamos pirmiausia einamosioms išlaidoms (t. y. gynybai ir saugumui, civilinėms ministerijoms ir pan.) bei subsidijoms (t. y. elektros subsidijoms, kurios sudaro 4 % visų išlaidų). Nepaisant prognozuojamo sumažėjimo, biudžeto perteklius užtikrins, kad valstybės skolos ir BVP santykis toliau mažės.
Stabili vidaus politika esant didesnėms geopolitinėms įtampoms
Omanas yra absoliuti monarchija, kurioje sultonas turi tiek vykdomąją, tiek įstatymų leidžiamąją valdžią. Valdymo struktūra derina tradicinę valdžią su šiuolaikinėmis reformomis, o sultonas eina tiek valstybės vadovo, tiek vyriausybės vadovo pareigas. Sultonas Haitham bin Tariq al-Said buvo paskirtas sultono Qaboos įpėdiniu 2020 m. po pastarojo mirties. Tariq al-Said sustiprino savo valdžią ir įgijo politinį teisėtumą. Socialinės programos, žema infliacija ir „omanizacijos“ programa, tikėtina, prisidės prie stabilumo. Tačiau privačiojo sektoriaus gebėjimas kurti darbo vietas, ypač jaunimui, išliks pagrindiniu iššūkiu Omanui, siekiančiam sušvelninti galimus socialinius neramumus.
Istoriškai Omanas laikėsi neutralios užsienio politikos pasaulinių ir regioninių galių atžvilgiu. Omanas atliko lemiamą vaidmenį palengvindamas derybas tarp Irano ir JAV dėl Irano branduolinės programos. Omanas ir Saudo Arabija palaiko bendradarbiavimu grindžiamus santykius, ypač ekonomikos ir prekybos sektoriuose, nes abi šalys turi bendrų rūpesčių dėl ekonomikos diversifikacijos ir regioninio stabilumo. Su JAE Omanas palaiko tvirtą ekonominį bendradarbiavimą, grindžiamą bendru uostų, pavyzdžiui, Dubajaus ir Soharo uostų, kurie yra svarbūs prekybos centrai, naudojimu. Apie 14 % Omano eksportuojamų prekių keliauja į JAE, o beveik 25 % importuojamų prekių yra iš JAE. Be prekybos, abi šalys bendradarbiauja infrastruktūros plėtros ir pagalbos nelaimės atveju srityse. Konfliktas Jemene kelia didelę grėsmę saugumui, atsižvelgiant į bendrą sieną. Omano neutralumas gali būti išbandytas, nes Saudo Arabija ir JAE siekia išplėsti savo įtaką pietiniame Jemene. Kartu su Iranu Omanas užtikrina Hormuzo sąsiaurio saugumą. Omano strateginė padėtis prie sąsiaurio įėjimo sustiprina jo vaidmenį užtikrinant regioninį saugumą, tačiau dėl to šalis tampa pažeidžiama geopolitinių rizikų atžvilgiu, ypač tų, kurios kyla dėl įtampos platesniame regione.