2026 m. kasybos eksportas ir investicijos paskatins ekonominę veiklą
Tikimasi, kad 2026 m. augimas paspartės dėl pajamų iš kasybos eksporto, kurias lems iš naujo derybų būdu suderintos koncesijos sutartys, bendrų įmonių steigimas ir išteklių valdymo centralizavimas valstybės turto fonde, vadinamame „Mineral Wealth Fund“. Eksportas bus geriau įvertintas dėl „Safe Harbour“ mechanizmo, kuris nustato minimalią kainą ir užkerta kelią kainodaros praktikoms, leidžiančioms tarptautinėms įmonėms perkelti pelną į mokesčių rojus. Deimantų gavyba „Tongo“ kasykloje (rytuose) palaipsniui didės, iš dalies kompensuodama „Koidu“ kasyklos uždarymą neribotam laikui 2025 m. gegužę po ginčo tarp Izraelio bendrovės „BSGR“ vietinės dukterinės įmonės ir jos darbuotojų dėl darbo sąlygų. Taip pat tikimasi, kad 2026 m. pagreitės geležies eksportas, nes bus išplėstos „Marampa“ ir „Tonkolili“ kasyklų (atitinkamai šalies vakaruose ir centre) gamybos pajėgumai bei atidaryta prie pastarosios priskirta magnetito perdirbimo gamykla. Geležies perdirbimo pramonės plėtra padidins eksporto vertę ir sumažins statybos sektoriaus priklausomybę nuo importo. Galiausiai „Baomahun“ aukso projektas, finansuojamas „Afreximbank“ ir „Africa Finance Corporation“, jau 2026 m. galėtų padidinti aukso eksportą.
Investicijos taip pat turėtų prisidėti prie augimo, ypač infrastruktūros ir kasybos srityse, pavyzdžiui, statant tiltą tarp Lungi ir Freetowno – kurio statyba ilgai buvo atidėta dėl finansavimo trūkumo ir kurią galiausiai ėmėsi vykdyti JAV grupė „Acrow“ –, modernizuojant kelius bei plečiant uostų pajėgumus ir vandens bei elektros tinklus. Šiuos projektus daugiausia finansuoja daugiašaliai partneriai, tokie kaip Afrikos plėtros bankas, Pasaulio bankas, Europos Sąjunga ir „Millennium Challenge Corporation“ (MCC). Investicijos taip pat bus skiriamos energetikos sektoriui: netoli Freetowno, remiant Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės plėtros bankams bei Danijos „Frontier Energy“ fondui, planuojama pastatyti 50 MW saulės jėgainę. Jos eksploatacija turėtų prasidėti 2026 m. Tuo pačiu metu Europos Sąjunga finansuoja keleto mažų bendruomeninių saulės jėgainių, kurių bendra galia siekia 5,2 MW, įrengimą. Tačiau šių iniciatyvų mastas tebėra gerokai mažesnis nei „Bumbuna 2“ hidroelektrinės projekto (153 MW), kurios paleidimas, iš pradžių numatytas 2026 m., bus atidėtas dėl ginčo tarp už jos statybą atsakingos britų bendrovės „Joule Africa“ ir Siera Leonės vyriausybės.
Infrastruktūros plėtra, įskaitant elektros tiekimo aprėpties gerinimą, skatins ekonomikos augimą, visų pirma palengvindama eksporto ir vidaus prekybos tranzitą, taip pat skatindama vietos veiklą. Be to, nuosaiki infliacija, kurią lemia žemės ūkio veiklos plėtra (dėl subsidijų ir investicijų, tačiau priklausanti nuo klimato rizikos), ribojanti pinigų politika ir mažesnės importuojamo kuro bei ryžių kainos, turėtų paskatinti privačiojo vartojimo augimą.
Sunkus fiskalinės konsolidacijos siekis
Pagal susitarimą su TVF numatytą reikšmingą valstybės biudžeto deficito sumažinimą iki 2025 m. pradžios stabdo sunkumai surinkti numatytas PVM pajamas dėl nepakankamo mokesčių teisės aktų laikymosi. Vyriausybė į tai atsižvelgė 2025 m. liepos mėn. iš dalies pakeisdama biudžetą, sumažindama investicines išlaidas dviem procentiniais punktais BVP ir taip iš esmės sumažindama deficitą – nors ir mažesniu mastu, nei tikėtasi. Tikimasi, kad viešųjų finansų konsolidacija tęsis 2026 m., nors viešiesiems finansams ir toliau tenka skolos palūkanų mokėjimų našta (42 % pajamų 2025 m.), kurios daugiausia yra vidaus skolos, be kurių viešieji finansai rodytų nedidelį perteklių. Be padidėjusių pajamų iš kasybos eksporto, tikimasi, kad pajamos augs dėl padidėjusio pelno mokesčio tarifo, didesnių degalų akcizų ir kelių mokesčių, PVM lengvatų panaikinimo „aukščiausios klasės“ produktams bei kovos su tarptautinių įmonių mokesčių vengimu. Bus toliau dedamos pastangos siekiant pagerinti mokesčių administravimo veiksmingumą. Išlaidos didės lėčiau nei pajamos: veiklos išlaidų padidėjimas bus skirtas valstybės tarnautojų atlyginimams (20 % padidėjimas nuo 2026 m. rugsėjo mėn.), taip pat valstybės tarnautojų skaičiaus didinimui sveikatos priežiūros ir švietimo srityse; investicijos bus sutelktos į žemės ūkį ir infrastruktūrą; socialinės išlaidos bus daugiausia skirtos skurdžiausioms šeimoms ir susijusios su subsidijomis, infrastruktūros statyba skurdžiose bendruomenėse bei užimtumo politika.
Tikimasi, kad skolos ir BVP santykis toliau lėtai mažės, tačiau vis dar išliks aukštas. Vidaus skolos dalis – 42 % visos skolos, įskaitant 2 % įsiskolinimų – susideda iš trijų ketvirtadalių iždo vekselių, kurių terminas trumpesnis nei vieneri metai, o realiosios palūkanų normos siekia 30 %, ir vieno ketvirčio iždo obligacijų su ilgesniais terminais. Skolą užsienio valiuta yra suteikę daugiašaliai (46 % visos skolos) ir dvišaliai (7 %) kreditoriai – visų pirma Kuveito valstybės fondas, Pietų Korėja ir Kinija – lengvatinėmis sąlygomis. Likusi dalis (5 %) susijusi su komerciniais reikalavimais. Per didelio įsiskolinimo rizika išlieka didelė.
2026 m. tikimasi, kad einamosios sąskaitos deficitas toliau mažės dėl to, kad žaliavų eksporto augimas, tiek kainos, tiek apimties atžvilgiu, bus spartesnis nei importo, susijusio su investiciniais projektais. Šis deficitas bus finansuojamas iš finansų ir kapitalo sąskaitų pertekliaus, kurį skatina tiesioginės užsienio investicijos (iš Kinijos, JAV, Vokietijos, ir Belgijos), ir, svarbiausia, daugiašalių partnerių (ES, Pasaulio banko, Afrikos plėtros banko, MCC) teikiamų projektų paskolų bei dotacijų, taip pat TVF išplėstinės kredito priemonės programos, kuri tęsis iki 2028 m. sausio pabaigos. Tikimasi, kad užsienio valiutos atsargos šiek tiek padidės, tačiau išliks vos didesnės nei vieno mėnesio importo vertė.
Šiam regionui palyginti stabili ir demokratiška valstybė
Nuo 2002 m., kai baigėsi pilietinis karas, šalis yra palyginti stabili. Nacionaliniu lygmeniu šalis yra vienerių rūmų daugiapartinė respublika, kurioje prezidentas yra ir valstybės, ir vyriausybės vadovas, dalijantis įstatymų leidžiamąją valdžią su Atstovų rūmais. Vietos lygmeniu šalyje vyrauja paveldima, klanų pagrindu sukurta feodalinė sistema. Prezidentas Julius Maada Bio, einantis pareigas nuo 2018 m., buvo perrinktas 2023 m., tuo pačiu metu, kai jo partija – Siera Leonės liaudies partija, socialdemokratinė partija, kurią daugiausia remia mendų etninė grupė – laimėjo užtikrintą daugumą (81 vietą iš 135) parlamento rinkimuose. Šiuos rezultatus užginčijo tarptautiniai stebėtojai ir opozicija, o Visų žmonių kongresas (socialistinė partija, kurią daugiausia remia temnė etninė grupė) boikotavo parlamento posėdžius ir atsisakė duoti priesaiką iki 2023 m. spalio mėn., kol 2024 m. liepos mėn. partijos pagaliau pasiekė susitarimą dėl įgyvendintinų institucinių reformų.
Tarptautiniu mastu Kinija išlieka pagrindine prekybos partnere ir didžiausia tiesioginių užsienio investicijų (TUI) teikėja, daugiausia kasybos sektoriuje, per „Leone Rock Metal“ grupę, kuriai priklauso Tonkolili geležies kasykla. Pagal 2016 m. pasirašytą strateginę partnerystę Kinija teikia medicininę pagalbą – tai ji darė, pavyzdžiui, per Ebolos ir COVID-19 epidemijas – bei padeda šaliai statyti infrastruktūrą. JAV bando atsverti šią įtaką. Nepaisant USAID veiklos nutraukimo, JAV ir toliau lieka svarbiu finansiniu partneriu, finansuodamos Freetowno tilto statybą. Jos taip pat teikia subsidijas saulės jėgainių statybai ir elektrifikacijai – visų pirma per 480 mln. JAV dolerių vertės pagalbą iš MCC – kurios išmokėjimas priklauso nuo institucinės pažangos.
Siera Leonė yra kelių regioninių organizacijų narė, įskaitant ECOWAS, kuri skatina ekonominį bendradarbiavimą ir integraciją, bendros transporto ir telekomunikacijų infrastruktūros kūrimą, taip pat taikos palaikymą. Nuo pilietinio karo pabaigos 2002 m. šalis palaiko gerus santykius su artimiausiais kaimynais – Gvinėja ir Liberija – ir reguliariai keičiasi nuomonėmis dėl tarpvalstybinių upių ir ežerų valdymo, taip pat dėl saugumo ir stabilumo. Šios derybos vyksta Mano upės sąjungos (Mano River Union) rėmuose, į kurias taip pat įtraukta Dramblio Kaulo Kranto Respublika.

Kinija
Europa
Pietų Korėja
Somalia, Somali Republic
Kazachstanas
Indija
Šiaurės Makedonija
Turkija