Turkija

Griežta politika, nedidelis augimas, mažesnė infliacija

Kartu su spartėjančiu defliacijos procesu Turkijos ekonomika ruošiasi lėtesnei, bet labiau subalansuotai augimo trajektorijai. Šiais metais ir iki 2026 m. privačiojo vartojimo (sudarančio apie 55 % BVP) indėlis į augimą išliks ribotas dėl ilgalaikės griežtos pinigų politikos. Tikimasi, kad centrinis bankas 2025 m. liepos mėn. palaipsniui pradės mažinti vienos savaitės repo normą (46 %), kad iki 2026 m. vidurio ji pasiektų 30 %, atsižvelgiant į defliaciją. Infliacija toliau darys spaudimą namų ūkių biudžetams, ypač žmonėms, gaunantiems mažesnes ir vidutines pajamas. Atitinkamai, privačiojo vartojimo indėlis į augimą daugiausia priklausys nuo aukščiausios pajamų grupės. Valstybės lygmeniu griežtesnė fiskalinė politika, apimanti išlaidų mažinimą (išskyrus atstatymo darbus po dviejų 2023 m. žemės drebėjimų), sumažins viešojo sektoriaus indėlį į augimą (maždaug 12 % BVP). Privačios investicijos (maždaug 10 % BVP), kurias taip pat silpnina padidėjusios finansinės išlaidos, turėtų palaipsniui gerėti nuo 2025 m. antrojo pusmečio. Grynasis eksportas ir toliau stabdys augimą, nors ir mažesniu mastu, visų pirma dėl žemesnių pasaulinių energijos kainų, aukso importo apribojimų ir didesnių turizmo pajamų 2026 m. (apskaičiuotos 70 mlrd. JAV dolerių, t. y. 8 % daugiau nei 2025 m.). Prekių eksporto rodiklius lems ES paklausos atsigavimas, ypač Vokietijoje, ir JAV ekonomikos raida. Jei 2026 m. šie veiksniai bus teigiami, tai galėtų paskatinti pramonės gamybos atsigavimą, kuri 2025 m. sausio–balandžio mėn. laikotarpiu, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo vos 1,3 %. Turkijos gynybos pramonės ir susijusios technologinės programinės įrangos eksportas neabejotinai išlaikys pastaruoju metu būdingą spartų augimą.

2026 m. Turkijos lira ir toliau realiai stiprės, nors ir lėtesniu tempu, ir taip prisidės prie defliacijos proceso. Prognozuojama, kad metinė infliacija iki metų pabaigos toliau mažės iki beveik 26 %. Vis dėlto ji išliks gerokai didesnė už centrinio banko prognozuojamus 12 %. Jei neatsitiks netikėtas valiutos kurso šokas, tai turėtų paskatinti defliaciją, sulėtindama importuojamų pagrindinių prekių kainų augimą. Šią tendenciją palaikys kainų inercijos paslaugų sektoriuje mažėjimas ir infliacijos lūkesčių gerėjimas.

Mažėjantis išorės deficitas, fiskalinė konsolidacija tęsis

2026 m. išliks pajamų balanso atotrūkis, susijęs su užsienio investuotojų pajamų repatriacija, ir paslaugų balanso perteklius. Mažėjantis užsienio prekybos deficitas vėl sumažins einamosios sąskaitos deficitą, išreikštą BVP procentais. Tikimasi, kad turizmo ir transporto pajamos bus vienos iš svarbiausių veiksnių, lemiantų paslaugų perteklių. Santykinai žemos pasaulinės energijos kainos prisidės prie importo sąskaitos sumažėjimo, o eksporto augimo tempas daugiausia priklausys nuo Europos šalių ekonomikų atsigavimo. Šiame kontekste išlieka du rizikos veiksniai. Pirma, galimas pasaulinės prekybos apimčių sumažėjimas, kurį gali sukelti D. Trumpo administracijos nenuspėjama muitų politika, galėtų susilpninti paklausą Turkijos eksportuojamoms prekėms. Antra, regioniniai geopolitiniai pokyčiai galėtų priversti uždaryti pagrindinius transporto maršrutus, o tai galėtų padidinti prekių importo kainas. Pagrindinių tranzito maršrutų (pvz., Ormuzo sąsiaurio) uždarymas, jau nekalbant apie žalą, padarytą naftos gavybos įrenginiams, smarkiai padidintų energijos kainas.

2025 m. birželio mėn. centrinio banko bendrosios tarptautinės atsargos siekė 156 mlrd. JAV dolerių (tai sudaro apie 85 % trumpalaikės užsienio skolos, iš kurių šiek tiek daugiau nei pusė – auksu), palyginti su 98,5 mlrd. JAV dolerių 2023 m. gegužės mėn. 2024 ir 2025 m. vidaus paklausos sulėtėjimas, kurį lėmė oficialiai nustatytas mėnesinis kredito augimo ribojimas (nuo 1,5 iki 2 %), padėjo sumažinti einamosios sąskaitos deficitą ir padidino centrinio banko tarptautines atsargas. Rezervų augimas paskatino rizikos premijos sumažėjimą – 5 metų JAV dolerių kredito įsipareigojimų apsikeitimo sandorių (CDS) premija 2025 m. birželį nukrito iki 285 punktų, palyginti su 888 punktais 2022 m. liepos mėn. Tai sustiprino šalies gebėjimą pritraukti užsienio kapitalo srautus. Tačiau priklausomybė nuo trumpalaikių kapitalo srautų, skirtų rezervų didinimui, kelia centriniam bankui iššūkį išlaikyti Turkijos liros stabilumą susiduriant su galimais išoriniais ir vidaus spaudimais.

Fiskalinę konsolidaciją ir toliau skatins išlaidų mažinimas, daugiausia susijęs su diskrecinėmis išlaidomis (t. y. veiklos išlaidomis, parama vietiniams projektams ir pan.). Infliacijos sulėtėjimas palengvins personalo išlaidų, sudarančių 30 % visų išlaidų, augimo sulėtėjimą. Tačiau palūkanų mokėjimai, kurie 2025 m. sausio–gegužės mėn. padidėjo 75 %, palyginti su praėjusių metų lygiu, turėtų išlikti aukšti. Dėl padidėjusios infliacijos ir griežtesnės pinigų politikos vidutinė vidaus skolinimosi kaina 2025 m. gegužę išaugo iki 47 %, palyginti su 35 % 2024 m. gegužę.

Regioninės geopolitinės įtampos bus užsienio politikos rodiklis

Turkija turi prezidentinę sistemą, kuri buvo patvirtinta 2017 m. referendumu. Vykdomąsias galias ir pareigas vykdo bei vykdo prezidentas. 2023 m. visuotinius rinkimus laimėjo prezidentas Recepas Tayyipas Erdo?anas ir jo Teisingumo ir plėtros partija (AK Parti). Tikimasi, kad vidaus politinė padėtis išliks palyginti stabili.

Pastaraisiais metais Turkijos užsienio politika buvo grindžiama visų pirma ekonominiais sumetimais. Tikimasi, kad nuo 2025 m. geopolitinė įtampa, ypač Artimuosiuose Rytuose, ims vaidinti svarbesnį vaidmenį. Manoma, kad šalis elgsis atsargiai, siekdama išvengti įtraukimo į konfliktus. Nors Turkija nėra įtraukta į konfliktą, kuriame dalyvauja Iranas, Izraelis ir JAV, ji vis dėlto susiduria su dideliais pavojais. Nors Ankara palaiko diplomatinius ir prekybinius ryšius su Teheranu, platesnio masto konfliktas galėtų destabilizuoti Turkijos pietryčių sienas dėl Irano remiamų grupuočių buvimo Irake ir Sirijoje. Turkija taip pat gali vėl susidurti su pabėgėlių srautais iš kaimyninių šalių. Turkija ir toliau atliks svarbų diplomatinio tarpininko vaidmenį, kaip matyti iš šiuo metu vykstančių derybų tarp Etiopijos ir Somalio bei derybų tarp Ukrainos ir Rusijos.

Turkija išplėtė savo įtaką Afrikoje, investuodama į infrastruktūrą, energetiką ir telekomunikacijas. Ji užmezgė tvirtus ekonominius ryšius su Afrikos šalimis, įsitvirtindama kaip svarbi partnerė: prekyba tarp Afrikos ir Turkijos išaugo nuo 5 mlrd. JAV dolerių 2003 m. iki 33 mlrd. JAV dolerių 2024 m. Nors Turkija yra NATO narė, ji siekia išlaikyti tam tikrą strateginę autonomiją, kaip matyti iš jos veiksmų Sirijoje, Libijoje ir Kaukaze. Jos santykiai su ES tebėra sudėtingi – darbotvarkėje yra įšaldytos stojimo derybos, Kipro klausimas ir įtampa su Graikija – nors abi puses ir toliau sieja bendri interesai.

Apmokėjimas

Tradicinės kredito mokėjimo priemonės vis dar plačiai naudojamos Turkijos vidaus rinkoje, nes jos dažnai veikia kaip perleidžiamieji vertybiniai popieriai. Taip yra ir su vekseliais, kuriuos MVĮ dažnai naudoja komerciniams sandoriams. Panašiai ir atidėtų datų čekiai veikia tiek kaip mokėjimo dokumentas, tiek kaip kredito priemonė. Čekiai vidaus rinkoje cirkuliuoja kaip perleidžiamos priemonės iki jų galiojimo pabaigos datos. 2016 m. liepos 15 d. įsigaliojusios pataisos numato baudą asmeniui, atsakingam už „neapmokėtą čekį“. Jei bauda nesumokama, baudžiamoji priemonė gali būti pakeista laisvės atėmimu iki 1 500 dienų. Tokiais atvejais nei atsiskaitymas, nei išankstinis mokėjimas nevykdomi. Be to, neapmokėto čekio išrašytojui vėliau uždraudžiama išrašyti čekius ar atidaryti čekių sąskaitas. Draudimas panaikinamas sumokėjus čekio sumą arba praėjus dešimčiai metų nuo teismo sprendimo priėmimo. Nors dabar bankai privalo atidžiau tikrinti savo klientų duomenis, 2009 m. gruodžio mėn. įsigaliojęs įstatymas dėl čekių numato dideles finansines sankcijas, kurias čekio išrašytojas privalo sumokėti nesumokėjimo atveju.

Elektroninis „SWIFT“ tinklas yra gerai įsitvirtinęs Turkijos bankininkystės aplinkoje ir yra dažniausiai naudojama tarptautinių mokėjimų priemonė.

Skolų išieškojimas

DRAUGIŠKAS ETAPAS

Taikinamosios procedūros, apimančios oficialaus pranešimo dėl apmokėjimo išsiuntimą, po kurio seka pakartotiniai telefono skambučiai, tebėra palyginti veiksmingas metodas. Vizitai vietoje taip pat gali sudaryti sąlygas atkurti ryšius tarp tiekėjų ir klientų, taip padidindami sėkmingų derybų užbaigimo galimybes. Civilinio proceso kodekse aiškiai nurodyta, kad teisėjas bet kuriuo teisminio proceso metu gali skatinti ginčo taikinamąjį sprendimą, su sąlyga, kad tai kyla iš tikro šalių noro siekti neteisminio susitarimo derybų būdu.

Civilinių ginčų tarpininkavimo įstatymas numato, kad tarpininkavimas taikomas tik sprendžiant privatinės teisės konfliktus, kylančius iš suinteresuotųjų šalių, turinčių teisę tokius konfliktus išspręsti, veiksmų ar sandorių. Šalys bet kuriuo metu gali kreiptis į tarpininką, siekdamos tęsti, užbaigti ar nutraukti procesą.

Priklausomai nuo skolininko mokumo, sandorio sąlygos gali svyruoti nuo visiško apmokėjimo iki grąžinimo dalimis ar dalinio apmokėjimo kaip galutinio atsiskaitymo. Jei savanoriško susitarimo pasiekti nepavyksta, grasinimas pateikti prašymą dėl bankroto (iflâs) yra dažnai naudojama taktika, siekiant išgauti skolininko reakciją ir paskatinti jį sumokėti įsiskolinimus.

Teisminis procesas

Skolos išieškojimo procedūra – per administracinę įstaigą

 Perleidžiamieji vertybiniai popieriai, tokie kaip vekseliai, skolos rašteliai ir čekiai, leidžia kreditoriams (be išankstinio teismo sprendimo) tiesiogiai kreiptis į vykdymo tarnybą (Icra Dairesi), kad skolininkui būtų įteiktas įsakymas sumokėti. Tuomet, jei būtina, jie gali pradėti skolininko turto areštą. Areštas – tai procesas, kuris prasideda nuo mokėjimo įsakymo užpildymo, kuris vėliau įteikiamas skolininkui. Jei įsakymui neprieštaraujama, skolininko turtas realizuojamas reikalavimams padengti. Jei skolininkas įsakymo nepriima, jis turi galimybę pareikalauti, kad kreditorius reikalavimą įrodytų teisme. Skolininkas turi dešimt dienų sumokėti atitinkamus įsiskolinimus arba penkias dienas kreiptis į vykdymo teismą ir užginčyti mokėjimą, remdamasis, pavyzdžiui, tuo, kad dokumente esantis parašas nėra jo arba kad skola jau nebeegzistuoja.

Jei kreditorius nusprendžia įteikti skolininkui įsakymą sumokėti, nepaisant to, kad neturi apyvartinių vertybinių popierių, pavyzdžiui, vekselių, skolos raštų ir čekių, skolininkas gali užprotestuoti įsakymą sumokėti per 7 dienas nuo jo gavimo. Šis prieštaravimas sustabdo vykdymo procesą, kol kreditorius pateikia ieškinį dėl prieštaravimo panaikinimo dėl savo reikalavimo ir laimi bylą. Pagal 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusį reglamentą kreipimasis į tarpininką tapo privaloma sąlyga bylose, iškeltose dėl reikalavimų sumokėti tam tikrą pinigų sumą ir atlyginti žalą. Todėl, kad kreditorius galėtų pateikti ieškinį dėl prieštaravimo panaikinimo ir atnaujinti vykdymo procesą, jis pirmiausia turi kreiptis į tarpininką.

Jei prieštaravimas pripažįstamas piktnaudžiavimu, skolininkui gresia didelės baudos.

Teisminė procedūra – nagrinėjama teisme

Jei ikiteisminės procedūros, skirtos skolai iš partnerio ar tiekėjo išieškoti, nepavyksta, prieš skolininką galima pareikšti ieškinį komerciniuose teismuose. Komercinis teismas (asliye ticaret mahkemeleri), kuris yra specializuota pirmosios instancijos teismo kolegija, yra kompetentingas nagrinėti komercinius ginčus ir bankroto bylas. Tais atvejais, kai ginčijamas reikalavimo pagrįstumas, vienintelė išeitis yra inicijuoti įprastą procesą, išsiunčiant šaukimą atvykti į teismą.

Jei Turkija nėra pasirašiusi dvišalės sutarties ar abipusiškumo sutarties su ieškovo šalimi, ieškovas privalo pateikti kompetentingam vietos teismui garantinį užstatą (judicatum solvi). Ši suma sudaro maždaug 15 % reikalavimo sumos. Tas pats taikoma ir Turkijos pareiškėjams, neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos Turkijoje. Pasibaigus teismo procesui, teismas grąžina užstatą kreditoriui.

Ieškovas taip pat privalo bylos pradžioje sumokėti ketvirtadalį teismo mokesčių, kurie yra proporcingi ieškinio sumai. Be to, teismui turi būti pateikti notaro patvirtinti dokumentai.

Įprastinė teismo procedūra susideda iš trijų etapų. Pirmasis etapas apima kiekvienos šalies pozicijos pareiškimus (ieškinį ir atsiliepimą į ieškinį). Antrajame, ilgesniame etape teismas tiria bylą ir vertina pateiktų įrodymų reikšmingumą, siekdamas nustatyti, ar tai yra įtikinamieji, ar diskreciniai įrodymai. Galiausiai, pagrindiniame teismo posėdyje, kuris sudaro trečiąjį etapą, teismas išklauso abi šalis ir jų advokatus prieš priimdamas sprendimą.

0

Teismo sprendimo vykdymas

Bet koks teismo sprendimas gali būti vykdomas per vykdymo ir bankroto tarnybas bei pareigūnus, jei asmuo, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas, savanoriškai laiku nevykdo teismo sprendimo. Teismo sprendimo vykdymas šiek tiek skiriasi priklausomai nuo skolos rūšies, tačiau iš esmės primena skolos išieškojimo procedūrą. Tačiau, skirtingai nei skolos išieškojimo procedūroje, prieštaravimas teismo sprendimo vykdymui yra išimtinis atvejis.

Nemokumo procedūros

KONKORDATAS

Bankrutuojantis skolininkas gali pateikti prašymą dėl konkordato projekto (konkordato projesi). Jei komercinis teismas mano, kad pasiūlymas yra perspektyvus, teismas nustato moratoriumą ir paskiria konkordato komisarą (konkordato komiseri), kuris išnagrinėja skolininko reikalus. Dažniausiai siūloma per tam tikrą laikotarpį visiškai arba iš dalies grąžinti skolas. Tačiau pasiūlymas taip pat gali būti susijęs su viso skolininko turto arba jo dalies perleidimu kreditorių reikalavimams patenkinti. Jei pasiūlymas nepatvirtinamas, gali būti priimtas nutarimas dėl bankroto.

REORGANIZACIJA

Skolininkas skiria dalį arba visą savo turtą kreditoriams, siūlo, kad tas turtas būtų parduotas (arba perduotas tretiesiems asmenims), o pardavimo pajamos būtų paskirstytos kreditoriams. Skolininkas, norintis restruktūrizuoti savo veiklą (arba kreditorius, turintis teisę inicijuoti bankroto procedūrą), gali kreiptis į kompetentingą vykdymo teismą su reorganizavimo projektu. Jei vykdymo teismas nuspręs, kad projektas turi sėkmės perspektyvų, jis nurodys surengti kreditorių susirinkimą, kuriame bus sprendžiama, ar jie pritaria reorganizavimo projektui. Jei projektas bus patvirtintas, jis bus pateiktas teismui tvirtinti. Jei teismas nuspręs, kad reorganizavimas bus naudingesnis nei bankrotas, jis patvirtins projektą.

REORGANIZAVIMAS

Skolininkė įmonė, susidūrusi su finansiniais sunkumais ar neišvengiama nemokumo rizika, turi teisę kreiptis į komercinį teismą dėl restruktūrizavimo projekto, kurį anksčiau patvirtino reikiamas jį paveiktų kreditorių (nuostolius patyrusių kreditorių) kvorumas, patvirtinimo.

Naujosios EBC (Vykdymo ir bankroto kodekso) nuostatos skatina skolininką ir jo kreditorius pasiekti savanorišką susitarimą, siekiant atgaivinti sunkumų patiriančią, bet vis dar gyvybingą įmonę. Pasiūlymo turinys įsigalioja po to, kai jį priima kreditoriai ir patvirtina teismas. Tačiau kreditoriai turi teisę kreiptis į teismą dėl apsaugos priemonių, jei skolininkas nevykdo savo įsipareigojimų pagal planą. Teismas turi teisę paskelbti skolininką bankrutavusiu bet kurio įsipareigojimo nevykdymo atveju. Restruktūrizavimas taikomas tik įmonėms ir kooperatyvams, išskyrus bankus ir draudimo bendroves.

BANKROTAS

Įprastas bankrotas

Kreditorius pradeda šią procedūrą, kreipdamasis į vykdymo tarnybą su prašymu įteikti skolininkui įsakymą sumokėti sukilusią skolą. Skolininkas turi septynias dienas nuo įteikimo dienos, per kurias gali užginčyti skolą arba ją sumokėti. Jei skolininkas nesumoka skolos ar jos neužginčija, kreditorius gali kreiptis į komercinį teismą dėl bankroto nutarties, kurią teismas paprastai priima.

Paskutinis atnaujinimas: 2025 m. birželis