Kasmetinis „Coface Baltic TOP 50“ reitingas rodo, kad Lietuva dar labiau sustiprino savo pozicijas didžiausių Baltijos šalių įmonių žemėlapyje. Šiemet į reitingą pateko 28 lietuviškos įmonės – dviem daugiau nei pernai. Tuo metu Estijos verslų skaičius sąraše sumažėjo nuo 16 iki 15, o Latvijos – nuo 8 iki 7. Nors praėjusiais metais BVP augo tik Lietuvoje, šiemet ir kitąmet „Coface“ prognozuoja Baltijos šalių ekonomikų augimą: naujausiomis prognozėmis 2026 m. Lietuvos BVP turėtų augti 3,3 %, Latvijos – 2,1 %, Estijos – 2,6 %.
2024 m. duomenimis 50 didžiausių Baltijos šalių įmonių kartu sugeneravo 69,68 mlrd. Eur apyvartą ir uždirbo 1,74 mlrd. Eur pelną. Į reitingą patekusių 28 Lietuvos įmonių bendra apyvarta sudarė 69 % visos Baltijos šalių TOP 50 apyvartos, 15 Estijos bendrovių – 21 %, o 7 Latvijos įmonių – 10 %. Pelnas pasiskirstė taip: lietuviškos įmonės uždirbo apie 60 % bendro pelno, estiškos – 24 %, o latviškos – 16 %.
„Coface Baltics“ rizikos valdymo departamento direktorius Mindaugas Valskys atkreipia dėmesį, kad nepaisant gausybės iššūkių, su kuriais pastaraisiais metais susiduria Baltijos šalių verslai – geopolitinio nestabilumo, prekybos karų ir neapibrėžtumo, didžiųjų Europos prekybos rinkų sąstingio – Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės rodo aukštą atsparumą bei gebėjimą prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių sąlygų. Preliminariais 2025 m. duomenimis bei 2026 m. prognozėmis, kitąmet tikėtinas tiek ekonomikų, tiek ir verslų augimas.
Pirmajame dešimtuke – 7 lietuviškos, 2 estiškos ir 1 latviška įmonė
Pirmojo didžiausių Baltijos šalių įmonių dešimtuko pajamų ir pelningumo rezultatai reikšmingai skiriasi. Reitingo viršūnėje įsitvirtinusi „Vilniaus prekyba“ pernai pasiekė konsoliduotą 8,02 mlrd. Eur apyvartos, kuri augo 5 %, o konsoliduotas pelnas sudarė 179,3 mln. Eur – tai 37 % mažiau nei metais anksčiau. Antroje vietoje esanti „Maxima grupė“ uždirbo 6,1 mlrd. Eur konsoliduotų pajamų (augo 4 %) ir 135,7 mln. Eur konsoliduoto pelno (26 % mažiau). Į trečią vietą nusileidusi „Orlen Lietuva“ fiksavo 5,87 mlrd. Eur apyvartos, kuri sumažėjo 9 %, o pelnas sumažėjo 333 % ir virto 686,7 mln. nuostoliu. Ketvirtoje vietoje išlikusi „Ignitis grupė“ pasiekė 2,3 mlrd. Eur konsoliduotos apyvartos (krito 10 %) ir uždirbo 276 mln. Eur konsoliduoto pelno (14 % sumažėjimas). Penktąją poziciją išsaugojusi „Maxima LT“ fiksavo 2,2 mlrd. Eur pajamų (3 % augimas) ir 123 mln. Eur pelno (6 % augimas).
Į šeštą vietą pakilusios Estijos technologijų bendrovės „Bolt Technology“ konsoliduota apyvarta didėjo 17 % iki 1,99 mlrd. Eur, o konsoliduotas nuostolis augo 12 % ir siekė 102,6 mln. Eur. Septintoje vietoje esanti energetikos bendrovė „Eesti Energia“ sugeneravo 1,79 mlrd. Eur apyvartos (6 % mažiau) ir 12 mln. Eur pelno. Aštuntoje vietoje Latvijos „Latvenergo“ pasiekė 1,70 mlrd. Eur konsoliduotų pajamų (krito 16 %) ir uždirbo 273 mln. Eur konsoliduoto pelno (mažėjo 22 %). Devinta vieta atiteko bendrovei „Euroapotheca“, kuri pasiekė 1,66 mlrd. Eur konsoliduotos apyvartos (augo 4 %), tačiau patyrė 20,8 mln. Eur konsoliduoto nuostolio. Dešimtuką užbaigia „Sanitex“, kurios konsoliduotos pajamos kilo iki 1,65 mlrd. Eur (10 %), o konsoliduotas pelnas sumažėjo iki 42,1 mln. Eur (14 % mažiau).
„Pirmajame dešimtuke praėjusiais metais apyvartas augino lietuviškos mažmeninės prekybos įmonės, didmenininkė „Sanitex“ ir estiška bendrovė „Bolt Technology“. Tokiam rezultatui didžiausios įtakos turėjo aktyvus vidaus vartojimas Lietuvoje, kurį nulėmė augantys atlyginimai ir pensijos bei technologinių įmonių plėtros sprendimai. Susibalansavus energijos išteklių kainoms, 2024 m. krito energetikos sektoriaus įmonių apyvartos“, –
pastebi M. Valskys.
Sparčiausiai apyvartą didinusios įmonės – viena iš jų augo net 49 %
2024 m. tarp sparčiausiai augusių Baltijos šalių įmonių išsiskyrė kelios bendrovės, kurių pajamų šuolis viršijo 15 %. Didesnį nei 49 % pajamų šuolį užfiksavo Estijos finansinių paslaugų įmonė „Tavid“, pasiekusi 805,4 mln. Eur konsoliduotos apyvartos. Įspūdingą – 31 % – augimą pademonstravo dvi Lietuvos technologijų bendrovės: „Vinted“, pakėlusi apyvartą iki 739,9 mln. Eur, ir „Tesonet Global“, kurios konsoliduota apyvarta kilo iki 714,7 mln. Eur. Estijos investicijų valdymo įmonė „Infortar“ augo 26 % iki 1,37 mlrd. Eur konsoliduotų pajamų, o Lietuvos energetikos infrastruktūros įmonė „Energijos skirstymo operatorius“ fiksavo 18 % didesnę apyvartą – 701,5 mln. Eur. Į sparčiausiai augusiųjų įmonių sąrašą taip pat pateko dvi žinomos Estijos technologijų bendrovės: „Bolt Technology“ su 17 % konsoliduotu augimu iki 1,99 mlrd. Eur, ir „Bolt Operations“, padidinusi pajamas 15 % iki 1,12 mlrd. Eur.
„Sparčiausiai augusių įmonių rezultatai rodo, kad Baltijos regione ryškiai stiprėja technologijų ir finansinių paslaugų sektoriai, – sako „Coface“ ekspertas. – Net kelios šio sektoriaus įmonės reikšmingai pakilo reitinge: „Vinted“ šoktelėjo net 9 pozicijomis, „Bolt Operations“ – 5, o „Bolt Technology“ – 4 pozicijomis. Tokie šuoliai liudija ne tik apie sėkmingą verslo plėtrą, bet ir įrodo, kad inovacijomis grįstos bendrovės tampa svarbiais regiono ekonomikos auginimo varikliais.“
Pelningiausių įmonių sąrašą pradeda „Thermo Fisher Scientific Baltics“ su 450,98 mln. Eur
2024 m. Baltijos šalyse reikšmingą – daugiau kaip 100 mln. Eur – pelną uždirbo aštuonios didžiausios regiono bendrovės. Didžiausią pelną sugeneravo „Thermo Fisher Scientific Baltics“, pasiekusi 450,98 mln. Eur – tai 29 % daugiau nei 2023 m. Antroje vietoje pagal pelningumą yra „Ignitis grupė“ su 276,2 mln. Eur konsoliduoto pelno, kuris, palyginti su ankstesniais metais, sumenko 14 %. Panašų rezultatą demonstravo Latvijos energetikos lyderė „Latvenergo“, uždirbusi 273,7 mln. Eur konsoliduoto pelno, tačiau jos pelnas smuko 22 %. Estijos investicijų grupė „Infortar“ uždirbo 193,67 mln. Eur konsoliduoto pelno – tai 34 % mažiau nei metais anksčiau. Toliau pagal gautą pelną rikiuojasi „Vilniaus prekyba“ su 179,33 mln. Eur konsoliduoto pelno (37 % mažiau), „Maxima grupė“ – 135,74 mln. Eur (26 % mažiau), o greta jų – ir sparčiai augusi Estijos technologijų bendrovė „Bolt Operations“, uždirbusi 124,96 mln. Eur (5 % daugiau). Sąrašą papildo „Maxima LT“, kurios 123,93 mln. Eur pelnas buvo 6 % didesnis nei prieš metus.
Kitos į TOP 50 reitingą patekusios lietuviškos įmonės
Į „Coface” Baltijos šalių didžiausių įmonių penkiasdešimtuką taip pat pateko daug kitų stambių Lietuvos įmonių, užėmusių vietas nuo 11 iki 47: „Darius Zubas Holding“ (11), „Akola Group“ (12), „Willgrow“ (13), „Ignitis“ (15), „Viada LT“ (16), „Kesko Senukai Lithuania“ (17), „Koncernas Achemos grupė“ (24), „IKI Lietuva“ (26), „Circle K Lietuva“ (27), „Lidl Lietuva“ (28), „MG Grupė“ (29), „Norfos mažmena“ (30), „ACME Grupė“ (31), „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (33), „Rivona“ (35), „Linas Agro“ (37), „Vinted“ (38), „Tesonet Global“ (39), „Energijos skirstymo operatorius“ (41). Reitingą iš Lietuvos pusės užbaigia „Girteka Logistics“ (42) ir „Baltic Petroleum“ (47).
„Praėjusių metų rezultatai parodė, kad stabiliai pajamas augino mažmeninės prekybos sektorius, o sparčiausiai augo technologijų bendrovės. Kita vertus, dalis sektorių patyrė susitraukimą – tai energetikos įmonės ir verslai, kurių eksportas buvo orientuotas į pastaruosius metus ekonominį sąstingį patiriančias šalis, pvz., Vokietiją, Prancūziją arba Jungtinę Karalystę“, –
sako M. Valskys.
Estijos ir Latvijos pirmūnės
Į Baltijos šalių TOP 50 reitingą šiemet pateko 15 Estijos įmonių. Po 6 vietoje esančios „Bolt Technology“ ir 7 vietoje įsitvirtinusios „Eesti Energia“, toliau rikiuojasi „Infortar“ (14), „NG Investeeringud“ (18), „Bolt Operations“ (20), „Elenger Grupp“ (23) ir „TKM Grupp“ (25), „Tavid“ (32), „Tallink Grupp“ (34), „Kasperwiki Laevaomanikud“ (43), „Aqua Marina“ (44), „Selver“ (45), „AVH Grupp“ (46), „Maxima Eesti“ (49) ir „Alexela“ (50).
Sąraše matome ir 7 stambiausias Latvijos įmones. Aukščiausiai iš jų – „Latvenergo“, užėmusi 8 vietą. Mažmeninės prekybos sektoriui atstovauja „Rimi Latvia“ (19) ir „Maxima Latvija“ (21). Toliau reitinge rikiuojasi elektronikos didmenininkė „ELKO Grupa“ (22), nacionalinis vežėjas „airBaltic“ (36), „Orlen Latvija“ (40) bei „Depo DIY“ (48).
Prognozuoja Baltijos šalių ekonomikos atsigavimą
M. Valskys pastebi, kad Baltijos šalių ekonomikos 2025 m. juda atsigavimo kryptimi, tačiau tempai išlieka nevienodi. Pernai iš Baltijos šalių savo BVP augino tik Lietuva (2,8 %), kai Latvijoje ekonomika smuko 0,4 %, o Estijoje – 0,1 %.
Šiemet Lietuvoje realus BVP augimas prognozuojamas sieksiantis 2,7 %, Latvijoje – 1,4 %, o Estijoje – 0,8 %. Žvelgiant į 2026 m., visose trijose šalyse numatomas spartesnis atsigavimas: Lietuvoje BVP turėtų augti 3,3 %, Latvijoje – 2,1 %, Estijoje – 2,6 %.
„Coface“ ekspertas aiškina, kad Lietuvoje augimą labiausiai palaiko stiprėjantis vidaus vartojimas, skatinamas ženklaus minimalios algos didėjimu, augančiomis pensijomis ir viešosiomis investicijomis, kurios 2026 m. dar labiau išaugs dėl intensyvesnio ES lėšų įsisavinimo. Latvijoje ekonominė dinamika kol kas lėtesnė – išorės paklausos silpnėjimas riboja eksportą, tačiau metų pabaigoje tikimasi proveržio dėl augančių investicijų. Estijoje atsigavimą pristabdo sumenkęs eksportas ir mokesčių politika (PVM ir GPM pakelti iki 22 %), tačiau atsigaunanti darbo rinka ir mažėjančios palūkanų normos kuria prielaidas vidaus vartojimo ir verslų augimui.
