Praėjo kone du dešimtmečiai nuo įstojimo į BRICS, o Pietų Afrikai niekaip nesiseka vykdyti vystymosi pažadų. BVP vienam gyventojui 2025-aisiais nesiekia 2007-ųjų lygio, pastebimai pablogėjo socialiniai rodikliai: aukštas nedarbas, gilėjantis skurdas, susenusi ir neremontuojama infrastruktūra. Priešingai nei kitos besivystančios valstybės Azijoje ir Lotynų Amerikoje, „vaivorykštės šalis“ taip ir nepaspartino savo augimo, kurį stabdo du pagrindiniai struktūriniai suvaržymai: neefektyvi energetikos sistema ir didžiuliai darbo rinkos iškraipymai.
„Pietų Afrika atsidūrė itin svarbioje kryžkelėje. Šalis turi išteklių atsigauti – diversifikuotą pramonės bazę, stiprų finansų sektorių, patikimas institucijas, – tačiau ją stabdo struktūrinės energetikos ir užimtumo problemos. Jeigu nebus nuodugnių ir tvarių reformų, augimo potencialas taip ir liks suvaržytas visiems laikams. Mūsų prognozėmis, 2025 m. augimas sieks 0,8 proc., 2026 m. – 1,3 proc.“, –
Aroni Chaudhuri, „Coface“ ekonomistas Afrikai
Nuo šio šimtmečio pradžioje užgimusios vilties iki popandeminio nusivylimo
Paskatinta kylančių biržos prekių kainų ir sėkmingos savo integracijos į pasaulinę prekybą, Pietų Afrika šio šimtmečio pirmąjį dešimtmetį džiaugėsi vidutiniu 4,3 proc. metiniu augimu. Investicijos didėjo, namų ūkiai negailėjo vartojimo išlaidoms – atrodė, kad šalis kartu su kitomis besiformuojančios rinkos ekonomikos valstybėmis stovi ant spartaus vystymosi slenksčio.
Vis dėlto trys viena po kitos užklupusios krizės – 2008-ųjų finansų krizė, aukštų biržos prekių kainų ciklo pabaiga 2014-aisiais ir galiausiai pandemija – atskleidė giliai siekiančias silpnąsias struktūrines vietas. Pastaruoju metu investuojama vangiai – šios lėšos tesiekia 14,5 proc. BVP. To nepakanka sužadinti ekonomiką ir atnaujinti turimą infrastruktūrą, o pats rodiklis gerokai mažesnis negu kitose palyginamose šalyse.
Energetikos krizė: rimta kliūtis augimui
Elektros energija, Pietų Afrikos ekonomikos stuburas, virto jos Achilo kulnu. „Eskom“, valstybinė monopolija, kontroliuojanti daugiau kaip 90 proc. elektros gamybos, nukentėjo nuo daugiau nei dešimtmetį besitęsiančių nepakankamų investicijų. Realiosios investicijų išlaidos pradėjo mažėti nuo 2012-ųjų ir nuo to laiko taip ir neatsigavo.
Tokią padėtį lėmė nepakankamas tarifų reguliavimas ir prasta valdysena. Iki 2008 m. buvo dirbtinai nustatomos žemos elektros kainos, siekiant palaikyti intensyviai energiją vartojančius ūkio sektorius. Kai valdžios įstaigos galų gale patvirtino tikrovę labiau atitinkančią tarifų politiką, jau buvo per vėlu: senstančioje infrastruktūroje vis dažniau nutrūkdavo elektros tiekimas, paklausa ėmė kristi, o „Eskom“ įkliuvo į skolų spąstus. Nuo 2008 iki 2019-ųjų tarifai padidėjo keturiskart, tačiau tai neišsprendė tiekimo problemų.
(grafiko duomenys .xls formatu)
Pasekmės pražūtingos: paralyžiuota ekonominė veikla, naikinami gamybos pajėgumai, iš šalies iškeliaujančios privačios investicijos ir blogėjantys viešieji finansai. Valstybės laiduojama „Eskom“ skola smarkiai išsipūtė ir prisidėjo prie viešosios skolos ir BVP santykio augimo nuo 28 proc. 2007-2008 m. iki 76 proc. 2024-2025-aisiais.
Didžiulis disbalansas darbo rinkoje
Antra rimta kliūtis – darbo rinka. Antrąjį 2025 m. ketvirtį Pietų Afrikoje nedarbo lygis siekė 33,2 proc., vieną aukščiausių rodiklių pasaulyje. Tokią situaciją nulėmė toksiška keleto veiksnių kombinacija: nuo 2008-ųjų besitęsianti deindustrializacija, kvalifikacijos pasiūlos ir paklausos neatitikimas (42 proc. dirbančiųjų nėra baigę vidurinės mokyklos) ir, užvis svarbiausia, apartheido teritorinis palikimas, kai didelė populiacijos dalis gyvena toli nuo ekonominių centrų.
Nepaisant to, kad apartheidas baigėsi daugiau nei prieš 30 metų, teritorinė segregacija išlieka. Miesteliai ir nepalankiose sąlygose esančios vietovės lieka toli nuo užimtumo centrų, kuriuos pasiekti trukdo didžiulės transporto išlaidos bei prasta infrastruktūra. Toks teritorinis susiskaldymas sukuria struktūrinę atskirtį, dėl kurios darbuotojų dalyvavimas darbo rinkoje lieka nenormaliai žemas ir apribojamas užimtumo skatinimo politikos efektyvumas.
(grafiko duomenys .xls formatu)
Geresnės perspektyvos vis dar neaiškios
Teigiamų ženklų matyti net ir susiduriant su visais šiais sunkumais. Koalicinės vyriausybės suformavimas 2024-aisiais tapo beprecedenčiu politinio posūkio momentu ir gali nulemti didesnį pliuralizmą ir geresnį vadovavimą. Imtasi didelių reformų siekiant pertvarkyti „Eskom“, paskatinti privataus sektoriaus dalyvavimą energetikos srityje ir sušvelninti verslo reguliavimą.
Vis dėlto priešaky laukia ilgas kelias. Net ir įgyvendinus ambicingas reformas, Pietų Afrikai prireiks kelerių metų, kad atkurtų savo, kaip dinamiškos ir perspektyvios besiformuojančios rinkos ekonomikos šalies, kokia ji buvo įsivaizduojama šio amžiaus pradžioje, potencialą. Šalis vis dar turi reikiamų išteklių, kad pasiektų šį tikslą: labiausiai išvystytą pramonės bazę Afrikoje, pažangų finansų sektorių, patikimą centrinį banką ir visišką integraciją pasaulinės prekybos ir finansų grandinėse. Pašalinus struktūrinius suvaržymus, Pietų Afrika galėtų pasinaudoti Afrikos regiono augimu ir atgauti savo, kaip stiprios šio žemyno valstybės, pozicijas.
> Sužinokite daugiau atsisiuntę visą tyrimą (.pdf failas) <
