Gruodžio pradžioje Europos Komisija patvirtino paramos vynininkystės sektoriui planą. Šio sektoriaus įmonės pastaruoju metu susiduria su nepalankiomis ekonominėmis sąlygomis ir didėjančiais struktūriniais sunkumais. Nors planas ir reikšmingas, jame kol kas imamasi spręsti tik dalį problemos, nekreipiant dėmesio į vyno vartojimo Europoje mažėjimą ir eksporto sunkumus.
Svarbiausi skaičiai
- 25 proc. – tiek nuo 2000-ųjų Europoje krito vyno suvartojimas.
- 60 proc. – Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos dalis pasaulinėje vyno gamyboje.
- 214 mln. hektolitrų: 2025-aisiais numatomas istoriškai mažas pasaulyje suvartosimo vyno kiekis.
Europos paramos planas: atsakas tik į dalį problemos
Paramos planas paremtos daugiausia subsidijomis už vynuogynų rovimą, jų neatsodinant. Prancūzijoje plotų mažinimui bus skirta 130 mln. Eur (4 000 Eur už hektarą). Šia priemone, kuri taip pat taikoma Italijai ir Ispanijai, siekiama apriboti pasiūlą, mažėjant paklausai. Vis dėlto taip bandoma spręsti tik dalį sektoriuje įsitvirtinusio struktūrinio disbalanso.
Gilėja atotrūkis tarp pasiūlos ir paklausos
Per 10 metų pasaulinės vyno gamybos ir vartojimo apimtys krito kone 10 proc. Deja, Europoje šis mažėjimas daug ryškesnis: čia vartojimas nuo 2000-ųjų krito 25 proc. Prancūzija užleido pasaulinės gamybos lyderės pozicijas Italijai, o paklausa krinta toliau. Numatoma, kad 2025-aisiais pasaulyje išgerto vyno kiekis bus istoriškai mažas - vos 2014 mln. hektolitrų.
Sunkumai didinant eksportą
Europos vynai tarptautinėse rinkose susiduria su priešiniais vėjais. Kinijoje nuo pandemijos vyno vartojimas krito daugiau negu 60 proc., o Europos eksportuotojų prieigą prie Jungtinių Amerikos Valstijų rinkos apsunkina naujieji muitų tarifai. Tokie sunkumai eksportuojant dar labiau silpnina jau ir taip spaudimą jaučiantį sektorių.
Vynuogynų naikinimu maskuojamos struktūrinės problemos
Prancūzijos numatyto vynuogynų plotų mažinimo plano, kurį įgyvendinus į rinką bus patiekta 1,5 mln. hektolitrų mažiau (vos 10 proc. numatomos 2025 m. perteklinės pasiūlos) akivaizdžiai nepakaks esamam pasiūlos ir paklausos disbalansui išlyginti. Tikimasi pagerinti sąlygas sektoriuje vien sumažinus gamybos apimtis, ignoruojant mąžtančios paklausos ir besikeičiančių vartojimo įpročių iššūkį.
Dėmesys tokiai priemonei kaip vynmedžių rovimas pridengia būtinybę gaminti kokybiškesnius vynus ir didžiulius gamintojų skirtumus. Pigūs vynai, ypač pagaminami pietryčių Prancūzijoje, susiduria su vis didėjančia konkurencija iš Europai nepriklausančių šalių ir mažėjančia paklausa, todėl šiuo šis sprendimas netinkamas ilgalaikiam sektoriaus tvarumui užtikrinti.
Sektoriaus analitiko Simono Lacoume nuomone,
„Europos vynininkystės sektorius išgyvena beprecedentę krizę, kuriai būdingas nemąžtantis pasiūlos ir paklausos disbalansas, sunkumai eksportuojant, konkurencija nebrangių masiniam vartotojui skirtų vynų rinkoje. Dabartinių priemonių, nors jos ir būtinos, nepakaks, norint tvariai įpūsti sektoriui naujos gyvybės.“
