2025 m. VRE įmonių 500-uko studijoje atskleidžiama, kaip didžiausioms Vidurio ir Rytų Europos įmonėms sekasi prisitaikyti prie sudėtingos aplinkos. 2024-aisiais, smarkiai krintant infliacijai, fiksuotas trapus atsigavimas, tačiau augimas išliko kuklus – ties 2 proc. riba. Nepaisant nesibaigiančių sunkumų, verslas žengia į priekį, strategiškai pasinaudodamas lankstumu.
Po 2022–2023 m. sukrėtimų 2024-ieji atnešė trapų atsigavimą: infliacija staigiai krito, vidutiniškai nuo 10 proc. iki 3 proc. per metus, tačiau augimas išliko kuklus ir nevienodas (vidutiniškai +2 proc.). Regiono įmonių vadovai į tokią padėtį sureagavo lanksčiai ir, nepaisydami atkaklių priešinių vėjų, pakoregavo strategijas, siekdami išlaikyti įgytą pagreitį.
Kasmetinėje „Coface“ didžiausių Vidurio ir Rytų Europos (VRE) įmonių studijoje pateikiama unikalių įžvalgų apie šių įmonių raidą ir pristatomas sudarytas 500 didžiausių pagal apyvartą regiono įmonių sąrašas. Analizuojami papildomi rodikliai, tokie kaip darbuotojų skaičius, verslo struktūra, sektoriai ir „Coface“ kreditingumo įverčiai. Šių metų studijoje ne tik glaustai pateikiami veiklos rezultatai, bet ir aiškinamasi, kokios jėgos formuoja regiono ateitį.
Didžiausiųjų 500-ukas: kuklus augimas, pučiant priešiniams ekonomikos vėjams
2024-aisiais Vidurio ir Rytų Europos regiono atsigavimą išryškino staigus infliacijos mažėjimas ir laipsniškas pinigų politikos švelninimas. Po ne vienus metus vyravusių aukštų palūkanų normų, įmonės pajuto šiokį tokį palengvėjimą. Nors vidutinis BVP augimas VRE šalyse stabilizavosi ties apytiksliai +2 proc., bendra regiono didžiausių įmonių apyvarta krito -3,7 proc. Tai pirmiausia lėmė naftos chemijos pramonės susitraukimas. Nepaisant to, 500-uko pajamos padidėjo 3,1 proc., ir tai rodo, kad ekonomikoje nusistovėjo stabilesnės sąlygos.
Nepaisant šios teigiamos tendencijos, pelningumą palaikyti sunku. Grynojo pelno marža krito nuo 4 proc. iki 3,2 proc.: įmonių pelną apkarpė augančios darbo sąnaudos ir didesnės finansavimo išlaidos. Verslą palaiko namų ūkių vartojimas ir ES finansavimo banga; vis dėlto perspektyvas ir toliau temdo išoriniai iššūkiai, iš kurių ypač paminėtina užsitęsusi stagnacija Vokietijoje ir intensyvėjanti įtampa pasaulinėje prekyboje.
Šalių raida: besikeičianti dinamika
Lenkija išlieka VRE augimo variklis: 178 šios šalies įmonės, bendrai turinčios daugiau 1,2 mln. darbuotojų, atsidūrė didžiausiųjų 500-uke. Vis dėlto ir čia atsispindi pokyčiai, kuriuos nulėmė stiprus zlotas ir darbuotojų trūkumas: šalies dalis reitinge šiek tiek slystelėjo žemyn, pajamų augimas sustojo. Į 500-uką šiemet pateko daugiau įmonių iš Čekijos. Šaliai buvo naudinga atsigavusi paklausa vidaus rinkoje ir anksčiau pradėtas pinigų politikos švelninimas. Tuo tarpu Rumunijai, nors šalis ir yra antra VRE pagal plotą ir gyventojų skaičių, dėl besitęsiančių struktūrinių iššūkių, 500-uke atstovaujama pernelyg menkai.
Pagrindiniai žaidėjai: kas iškilo, o kas pakeitė pozicijas
2025-ųjų 500-ukas atskleidžia veiklos tęstinumo ir transformacijos istorijas. „Orlen“, kuri demonstruoja stiprų dominavimą rinkoje, nepaisant smukusių pajamų, vėl atgavo didžiausios VRE įmonės titulą. „Škoda Auto A.S.“ (Čekija) išsaugojo antrąją vietą ir augo tiek pajamų, tiek pelno prasme, nors Europos automobilių gamybos sektorius susidūrė su nemenkais sunkumais. „Jeronimo Martins Polska S.A.“, Lenkijos didžiausio parduotuvių tinklo valdytoja, pralenkė Vengrijos „MOL Nyrt“ ir užėmė trečiąją vietą. Šis pokytis atspindi situacijos normalizavimąsi naftos chemijos pramonėje po keleto neramių metų ir mažmeninės prekybos sektoriaus dinamišką raidą. Reikšmingiausi pirmaujančių įmonių šuoliai – lenkų „Lidl Sp. z o.o. Sp.K.“ (iš 14 į 9 vietą) ir UAB „Vilniaus prekyba", mažmeninių parduotuvių tinklų, tokių kaip „Maxima“, operatorės Baltijos šalyse (iš 17 į 13 vietą) – atspindi strateginę plėtrą integruojant e. prekybą ir optimizuojant tiekimo grandines.
Sektorių tendencijos atskleidžia stagnaciją; pramonės sektoriuose dominuoja kelios didžiosios įmonės
2025 m. VRE 500-ukas atskleidžia niuansų kupiną situaciją atskiruose sektoriuose. Nors pramonės sektorius, kuriame svarbiausi išlieka mineralų, chemijos, naftos, plastikų, farmacijos ir automobilių gamybos bei transporto sektoriai, ir toliau dominuoja, jame tęsiasi išorinio spaudimo ir struktūrinės priklausomybės nulemta stagnacija. Kita vertus, palaikomas atsigaunančio namų ūkių vartojimo ir didinamų atlyginimų, kurie pakėlė perkamąją galią, nespecializuotos prekybos sektorius iškilo kaip augimo varomoji jėga. Apyvarta čia augo 6,2 proc., pelnas šoktelėjo 25 proc., nors grynojo pelno marža išliko nedidelė. IRT ir elektroninės įrangos sektorių trajektorijos atsisiejo: skaitmeninės paslaugos klesti, o apdirbamosios pramonės segmentas atsilieka. Komunalinių ir viešųjų paslaugų sektorius susitraukė po krizės stabilizavusis energijos rinkoms; žemės ūkio sektorius toliau dirba tolygiai, palaikomas tvirtos paklausos ir ES paramos. Tuo tarpu metalo gaminių gamintojams nepalankiai atsiliepė krentančios pasaulinės kainos ir griežtinami ES reglamentai dėl klimato kaitos. Tokios skirtingos tendencijos išryškina regiono perėjimą nuo kliovimosi pramone prie vartojimu ir inovacijomis paremto augimo ir strateginės diversifikacijos bei palaikymo politikos priemonėmis būtinybę.
Darbo rinka ir užimtumo tendencijos
Užimtumo augimas VRE 500-uke sulėtėjo iki maždaug 0,8 proc. ir atspindi platesnes ES tendencijas. Nedarbo lygis išliko istoriškai žemas; esant nedidelei darbo jėgos pasiūlai, sustiprėjo darbuotojų derybinė galia. Pastebimai išaugo realusis darbo užmokestis, ypač Rytų Europoje. Tai padeda atkurti dėl ankstesnės infliacijos prarastą perkamąją galią. Užimtumo srityje pirmauja nespecializuotos prekybos sektorius, darbo jėgą ir toliau intensyviai naudoja chemijos pramonės ir automobilių gamybos įmonės.
Žvelgiant į priekį, VRE regiono perspektyva atsargiai optimistinė, tačiau ją temdo neužtikrintumas. Kaip teigia „Coface“ ekonomistas VRE regionui dr. Mateusz Dadej: „Numatoma, kad BVP toliau didės nuosaikiai, skatinamas vidaus vartojimo ir ES finansuojamų investicijų; papildomai prie to prisidės ir pinigų politikos švelninimo priemonės. Vis dėlto ir toliau silpnai auganti Vokietija, regiono svarbiausia prekybos partnerė, ir galimybė, kad pasaulinė prekyba susidurs su tolesniais trikdymais, gali pavėlinti arba išvis sustabdyti atsigavimo procesą.“
„2025 m. VRE įmonių 500-ukas atskleidžia Vidurio ir Rytų Europos didžiausių įmonių gebėjimą prisitaikyti ir atsparumą. Nors sunkumų išlieka, regiono verslo lyderės moka pasinaudoti naujais augimą skatinančiais veiksniais ir toliau formuoja ekonomikos ateitį.
Regionui žengiant labiau paremto vartojimu ir inovacijomis stiprinamo augimo link, siekiant palaikyti įgytą pagreitį ir rasti teisingus kelius neužtikrintoje pasaulinėje aplinkoje, būtinos strateginės investicijos į skaitmenizaciją, žaliąsias technologijas ir darbuotojus“, –
sprendžia Jaroslaw Jaworski, „Coface“ vadovas Vidurio ir Rytų Europos regionui
„Coface“ 2025 m. VRE didžiausių įmonių 500-uko studija leidžia nuodugniai įsigilinti į duomenis, tendencijas ir istorijas, kurios slypi už pagrindinių skaičių.
Kurios įmonės yra kylančios žvaigždės? Kaip sektoriai ruošiasi ateičiai? Ko galima pasimokyti iš Europos ir kitų regionų verslo?
Kviečiame atsisiųsti visą studiją ir susipažinti su išsamia analize bei įžvalgomis, formuojant regiono ekonominę ateitį.
