Tikėtina, kad po lapkritį vyksiančių JAV Kongreso rinkimų prezidentui Donaldui Trumpui oponuojančios politinės jėgos perims dalį arba visą Kongreso kontrolę. Tai gali sukelti politinę aklavietę šalies viduje. Prezidentas D. Trumpas ir toliau sieks įgyvendinti savo politiką priimdamas įsakus, kuriems nereikia Kongreso pritarimo. Manoma, kad jis bus ypač aktyvus prekybos ir užsienio politikos srityse, o tai gali dar labiau padidinti įtampą.
Svarbiausi skaičiai
- 2,1 proc. – tiek, prognozuojama, 2026 m. augs JAV ekonomika. 2027 m. numatomas kiek lėtesnis – 1,9 proc. – augimas.
- 16 – tiek JAV prekybos partnerių įtraukta į šalies pradėtą tyrimą dėl perteklinių gamybos pajėgumų.
- 41,1 trln. JAV dolerių – tokią maksimalią valstybės skolos ribą JAV nustatė 2025 m. liepą, padidinusios anksčiau galiojusį limitą.
Prognozuojama, kad demokratai susigrąžins daugumą Atstovų Rūmuose
Demokratai laikomi favoritais susigrąžinti Atstovų Rūmų kontrolę. Rinkimuose bus kovojama dėl visų 435 vietų.Senate, kur bus renkama 35 vietos, tikimasi atkaklesnės kovos. Nors šiuo metu labiau tikėtina, kad demokratai užsitikrins nedidelę daugumą, galutiniai rinkimų rezultatai išlieka neaiškūs.
Politinės aklavietės grėsmė
Jei po rinkimų demokratai perimtų viso Kongreso arba bent Atstovų Rūmų kontrolę, prezidentui Donaldui Trumpui būtų gerokai sunkiau įgyvendinti svarbias reformas per likusius dvejus kadencijos metus. Visgi net ir perėmę viso Kongreso kontrolę demokratai negalėtų savarankiškai priimti įstatymų. Prezidentas galėtų juos vetuoti, o veto atmesti reikėtų dviejų trečdalių balsų daugumos abiejuose Kongreso rūmuose. Tokia dauguma mažai tikėtina.
Ši politinė aklavietė gali turėti pasekmių JAV ekonomikai. Prognozuojama, kad 2025 m. liepą iki maždaug 41,1 trln. JAV dolerių padidinta valstybės skolos riba bus pasiekta 2027 m. Norint ją dar kartą padidinti, reikės Kongreso pritarimo. Jei politikams ilgai nepavyktų susitarti, kiltų rizika, kad JAV laiku neįvykdys dalies savo finansinių įsipareigojimų. Vis dėlto toks scenarijus mažai tikėtinas, nes abi politinės partijos siekia jo išvengti. Jei taip nutiktų, JAV vyriausybės obligacijų pajamingumas, kuris 10 metų trukmės obligacijų atveju jau artėja prie 5 proc., galėtų dar labiau išaugti. Tai reiškia, kad įmonėms ir gyventojams brangtų skolinimasis.
Ar prekybos ir užsienio politikoje D. Trumpas išlaikys iniciatyvą?
Politinė aklavietė šalies viduje nereiškia, kad D. Trumpas praras galimybes įgyvendinti savo politiką. Net jei demokratai perimtų abiejų Kongreso rūmų kontrolę, Baltieji rūmai ir toliau turėtų nemažai veiksmų laisvės prekybos ir užsienio politikos srityse.
Didžiausią susirūpinimą kelia muitų politika, kurioje D. Trumpas šiuo metu turi plačius įgaliojimus. Pagal JAV prekybos įstatymo 301-ąjį skirsnį šiuo metu vykdomas tyrimas dėl 16 svarbių JAV prekybos partnerių¹, įtariamų pertekliniais gamybos pajėgumais. Kol kas neaišku, kokios apimties bus šis tyrimas ir kurioms prekėms jis gali turėti įtakos. Ypač svarbu stebėti santykius su Kinija, nes 2025 m. spalį sutartų „muitų paliaubų“ terminas baigsis 2027 m. sausio 10 d. Nuolatiniai nesutarimai su Europos Sąjunga dėl Ukrainos, skaitmeninių paslaugų ir Grenlandijos leidžia manyti, kad ES taip pat gali tapti vienu pagrindinių JAV prekybos politikos taikinių. D. Trumpas jau pagrasino pradėti tyrimą, reaguodamas į ES bendrovei „Google“ skirtą 890 mln. eurų baudą.
„Kadencijos vidurio rinkimai gali sukurti paradoksalią situaciją: nors Donaldo Trumpo galimybės įgyvendinti vidaus politiką būtų gerokai apribotos, jo veiksmų laisvė tarptautinėje arenoje sumažėtų kur kas mažiau.
Todėl didžiausia rizika yra ne tai, kad prezidento veikla būtų paralyžiuota, o tai, kad jis sutelktų savo pastangas į sritis, kuriose Kongreso įtaka mažiausia – prekybos ir užsienio politiką“
– sako „Coface“ Šiaurės Amerikos ekonomistas Marcosas Cariasas.
1 Kinija, Europos Sąjunga, Singapūras, Šveicarija, Norvegija, Indonezija, Malaizija, Kambodža, Tailandas, Pietų Korėja, Vietnamas, Taivanas, Bangladešas, Meksika, Japonija ir Indija.
