#Ekonomika

DI poveikis darbo rinkai stiprėja: mažėja darbo pasiūlymų

AI-LERT rodiklis, sukurtas „Coface“ kartu su „Observatory for Threatened and Emerging Jobs“ (OEM), rodo, kad Prancūzijoje mažėja darbo pasiūlymų profesijose, kurias labiausiai veikia dirbtinio intelekto plėtra. Pokyčiai matomi tiek pradinio lygio pareigose, tiek didesnės patirties reikalaujančiose pozicijose.

Pagrindiniai skaičiai

  • 2026 m. trečiąjį ketvirtį profesijose, kurios yra jautresnės dirbtinio intelekto poveikiui, darbo pasiūlymų augimas reikšmingai sulėtėjo. Palyginti su mažiau DI veikiamomis profesijomis tame pačiame sektoriuje, jis buvo 12,4 proc. mažesnis. Ši tendencija pastebima tiek tarp jaunesnių specialistų, tiek tarp daugiau patirties turinčių darbuotojų.
     
  • 20-35 proc. mažiau darbo pasiūlymų nei tikėtasi fiksuojama pardavimų, apskaitos, administravimo, žmogiškųjų išteklių, IT, konsultavimo, mokslinių tyrimų, teisės ir MTEP srityse.
     
  • Kasmet trūksta daugiau kaip 100 000 darbo pasiūlymų, palyginti su tuo, kiek jų turėtų būti pagal bendras sektorių tendencijas.
     
  • Panašios tendencijos fiksuojamos Vokietijoje ir Švedijoje. Duomenys rodo, kad profesijose, kurias labiau veikia dirbtinis intelektas, darbo pasiūlymų augimas yra lėtesnis nei kitose to paties sektoriaus profesijose. 2026 m. trečiąjį ketvirtį jis buvo 10,8 proc. mažesnis Vokietijoje ir 10,2 proc. mažesnis Švedijoje.

Pirmieji darbo rinkos pokyčiai nebūtinai pasireiškia darbuotojų atleidimais. Jie gali vykti nepastebimai, pavyzdžiui, kai įmonė atideda naujo darbuotojo paiešką arba nusprendžia neieškoti pamainos iš darbo išėjusiam darbuotojui.

 

Mūsų tyrimas rodo, kad toks procesas jau gali vykti profesijose, kurios yra jautriausios dirbtinio intelekto poveikiui. Jis paliečia ne tik pradedančiuosius specialistus, bet ir darbuotojus, turinčius kelerių metų patirtį.

 

Nors negalime tiksliai nustatyti, kokią įtaką šiems pokyčiams turi būtent dirbtinis intelektas, duomenys rodo aiškią tendenciją: netrukus po „ChatGPT“ pasirodymo darbo pasiūlymų augimas pradėjo lėtėti, vėliau šis lėtėjimas stiprėjo ir palaipsniui apėmė vis daugiau profesijų. Šiuos signalus būtų sunku ignoruoti.

– teigia „Coface“ sektorių ekonomistas Aurélien Duthoit, tyrimo bendraautoris. Tyrimą jis parengė kartu su Axelle Arquié, viena iš „Observatory of Threatened and Emerging Jobs“ įkūrėjų.

 

AI-LERT: sistema, padedanti anksčiau pastebėti darbo paklausos pokyčius

Pirmajame tyrime1 „Coface“ ir OEM nustatė profesijas, kurias dirbtinis intelektas gali paveikti labiausiai. Dabar analizuojama, ar šis poveikis jau matomas darbo rinkoje. Tam AI-LERT naudoja „France Travail“ darbo pasiūlymų duomenis ir lygina, kaip keičiasi darbo pasiūlymų skaičius profesijose, kurios yra daugiau arba mažiau veikiamos dirbtinio intelekto. Atskiru atskaitos tašku pasirinktas 2022 m. trečiasis ketvirtis, prieš pasirodant „ChatGPT“.

Iki „ChatGPT“ pasirodymo nebuvo pastebėta aiškaus ryšio tarp profesijos jautrumo dirbtiniam intelektui ir darbo pasiūlymų skaičiaus pokyčių. Tačiau jau 2023 m. trečiąjį ketvirtį profesijose, kurias dirbtinis intelektas gali paveikti labiausiai, pradėjo mažėti darbo pasiūlymų skaičius. Vėliau ši tendencija dar labiau sustiprėjo.

2026 m. trečiąjį ketvirtį profesijose, kurios yra labiau veikiamos dirbtinio intelekto, darbo pasiūlymų augimas buvo 12,4 proc. mažesnis nei mažiau DI veikiamose to paties sektoriaus profesijose, palyginti su laikotarpiu iki „ChatGPT“ pasirodymo.

Nors šie rezultatai neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio, pokyčių laikas, jų nuoseklumas ir mastas leidžia manyti, kad dirbtinis intelektas jau gali turėti įtakos įmonių sprendimams dėl naujų darbuotojų samdymo.

 

 

AI-LERT: 10 proc. punktų didesnio DI poveikio įtaka darbo pasiūlymų pokyčiams (%, 2022 m. III ketv. bazė)

Data for graph in .xlsx format

 

Dirbtinio intelekto poveikis matomas ne tik pradinio lygio pareigose

Nors ankstesniuose tyrimuose dirbtinio intelekto poveikis dažniausiai buvo vertinamas jaunų darbuotojų ir karjeros pradžioje esančių specialistų kontekste, AI-LERT duomenys rodo, kad darbo pasiūlymų augimo lėtėjimas pastebimas visuose patirties lygiuose:
 

–14 proc. pozicijose, kurioms reikalinga mažiau nei vienų metų darbo patirtis;

–19,4 proc. pozicijose, kurioms reikalinga 1-2 metų darbo patirtis;

–14,1 proc. pozicijose, kurioms reikalinga 2-4 metų darbo patirtis;

–16 proc. pozicijose, kurioms reikalinga daugiau nei 4 metų darbo patirtis.

AI-LERT: darbo pasiūlymų pokyčiai pagal reikalaujamą darbo patirtį (%)

Data for graph in .xlsx format

Nors skirtumai tarp šių grupių nėra statistiškai reikšmingi, duomenys rodo, kad pokyčiai paliečia ne tik pradinio lygio pareigas. Įmonės gali būti linkusios ne tik rečiau samdyti jaunesniuosius specialistus, bet ir neieškoti naujo darbuotojo vietoje išėjusio kolegos.

 

Daugiausia pokyčių juntama administracinėse ir biuro profesijose

Darbo pasiūlymų mažėjimas ypač ryškus kai kuriose pardavimų, apskaitos ir administravimo, žmogiškųjų išteklių, IT, konsultavimo, mokslinių tyrimų, teisės bei MTEP srityse. Šiose profesijose darbo pasiūlymų skaičius yra maždaug 20-30 proc. mažesnis, nei būtų galima tikėtis pagal bendras jas samdančių sektorių tendencijas.

Jei 2026 m. trečiąjį ketvirtį užfiksuotas atotrūkis išliktų visus metus, tai reikštų daugiau kaip 100 tūkst. nepaskelbtų darbo pasiūlymų per metus, palyginti su tikėtinu jų skaičiumi.

Tuo metu profesijose, kuriose dominuoja praktiniai ar fiziniai įgūdžiai, pavyzdžiui, kvalifikuotų amatininkų, pramonės darbuotojų, taip pat sveikatos priežiūros, apsaugos ir valymo srityse, reikšmingo darbo pasiūlymų mažėjimo nepastebėta.

 

Vokietijoje ir Švedijoje matomos panašios tendencijos

Toks pats darbo pasiūlymų mažėjimas profesijose, kurias labiausiai veikia dirbtinis intelektas, pastebimas ir Vokietijoje bei Švedijoje. Šios dvi šalys turi pakankamai išsamius duomenis, todėl jose buvo galima pritaikyti tą pačią tyrimo metodiką.

2026 m. trečiąjį ketvirtį profesijose, kurios yra labiau veikiamos dirbtinio intelekto, darbo pasiūlymų augimas buvo 10,8 proc. mažesnis Vokietijoje ir 10,2 proc. mažesnis Švedijoje nei mažiau DI veikiamose profesijose tame pačiame sektoriuje.2

Kaip ir Prancūzijoje, labiausiai paveiktų profesijų grupėms priskiriamos administravimo, apskaitos, IT ir pardavimų sritys. Tai, kad panašios tendencijos fiksuojamos skirtingų šalių ekonomikose, sustiprina Prancūzijos duomenų reikšmę ir leidžia manyti, kad šių pokyčių negalima paaiškinti vien tik konkrečios šalies darbo rinkos ypatumais.

 

Ar darbo rinkos pokyčiai bus ilgalaikiai?

Ar dirbtinis intelektas ilgainiui sumažins bendrą darbo vietų skaičių? O gal, priešingai, atsiras naujų profesijų ir darbo vietų, kurios kompensuos nykstančias?

„Coface“ ir OEM išskiria keturis galimus scenarijus, kurie priklauso nuo darbo vietų kūrimo, nykimo masto bei tempo:

  • Laipsniška kūrybinė destrukcija – naujų darbo vietų kūrimas ir esamų darbo vietų nykimas vyksta panašiu tempu, todėl vieni pokyčiai iš esmės kompensuoja kitus.
  • Staigi kūrybinė destrukcija – iš pradžių darbo vietų mažėja greičiau, o naujų darbo vietų atsiranda tik vėliau. Dėl to tam tikrą laiką darbo rinka patiria reikšmingą neigiamą poveikį.
  • Laipsniškas silpnėjimas – naujų darbo vietų sukuriama per mažai, kad būtų kompensuotas nykstančių darbo vietų skaičius, todėl užimtumas pamažu mažėja.
  • Vien destruktyvus scenarijus – nepalankiausias variantas, kai darbo vietos nyksta sparčiai, o jų nekompensuoja naujų darbo vietų kūrimas net ir ilguoju laikotarpiu.

Nė vienas iš šių scenarijų nėra neišvengiamas. Darbo rinkos kryptis didele dalimi priklausys nuo to, kaip bus paskirstoma dėl dirbtinio intelekto auganti nauda ir ar ji paskatins naujų darbo vietų bei paklausos augimą.

Svarbų vaidmenį atliks ir ekonominė bei socialinė politika. Ji gali padėti darbuotojams įgyti naujų įgūdžių, užtikrinti platesnį produktyvumo augimo naudos pasidalijimą ir suteikti paramą tiems, kuriems gali būti sunku sugrįžti į darbo rinką.

Dirbtinio intelekto poveikį užimtumui lems ne tik technologijų pažanga, bet ir ekonominiai bei politiniai sprendimai.

 

 > Atsisiųsti visą tyrimą


1 Nuo saugių iki pažeidžiamų: kaip dirbtinis intelektas perbraižo darbo rinkos žemėlapį.
2 Palyginti su mažiau dirbtinio intelekto veikiamomis profesijomis tame pačiame sektoriuje ir atsižvelgiant į jų situaciją iki „ChatGPT“ pasirodymo.

 

Autoriai ir ekspertai