2025 m. didžiausios Vidurio ir Rytų Europos įmonės vėl pradėjo augti. Postūmį suteikė namų ūkių vartojimas ir viešosios investicijos. Nors didesni pardavimai džiugino, pelningumas nedidėjo. Pelno maržas ir toliau slėgė augančios darbo jėgos sąnaudos, silpna paklausa užsienio rinkose ir stiprėjanti tarptautinė konkurencija.
Aštuonioliktasis „Coface CEE Top 500“ tyrimas rodo, kad daugiau nei du trečdaliai įmonių padidino pardavimus. Bendra į reitingą įtrauktų įmonių apyvarta išaugo 2,9 proc. ir pasiekė 1,12 trln. eurų. Vis dėlto grynasis pelnas beveik nepakito ir sudarė 34,9 mlrd. eurų. Dėl to grynojo pelno dalis apyvartoje sumažėjo nuo 3,2 iki 3,1 proc.
500 didžiausių įmonių: augimas grįžta, bet didinti pelningumą vis dar sunku
2025 m. Vidurio ir Rytų Europos ekonomika toliau atsigavo po 2023 m. sulėtėjimo. Tuomet spartus kainų augimas mažino gyventojų perkamąją galią, aukštos palūkanos brangino skolinimąsi, o silpna užsienio paklausa slėgė eksportą. Vidutinis BVP augimas 2025 m. siekė 2,4 proc., o pagrindiniu ekonomikos varikliu išliko namų ūkių vartojimas. Jį skatino augantys atlyginimai ir didelė darbuotojų paklausa. Investicijoms postūmį suteikė ES finansuojami infrastruktūros ir energetikos projektai. Eksportuojančioms pramonės įmonėms sąlygos buvo sunkesnės: paklausa Vokietijoje išliko vangi, o pasaulinę prekybą slėgė prekybos karai.
Regiono verslo milžinių pardavimai kilo, bet didesnio bendro pelno neatnešė. Atlyginimai ir toliau augo sparčiau nei darbo našumas, o įmones slėgė brangus finansavimas. Kelios stambios pramonės įmonės patyrė didelių nuostolių. Nuostolingai veikiančių įmonių padaugėjo nuo 65 iki 74.
„Tikrasis iššūkis dabar yra augimą paversti tvariu pelningumu. Augant darbo jėgos sąnaudoms ir stiprėjant konkurencijai, Vidurio ir Rytų Europos įmonėms reikės didinti našumą, kurti daugiau pridėtinės vertės ir kilti vertės kūrimo grandinėje.
Šie veiksniai vis labiau lems, kurios įmonės gebės palankesnes rinkos sąlygas paversti ilgalaike nauda.“
– teigia Mateusz Dadej, „Coface“ Vidurio ir Rytų Europos regiono ekonomistas.
Šalių rezultatai: Lenkija pirmauja, Rumunija stiprina pozicijas
Lenkija pirmauja pagal įmonių skaičių sąraše: į jį pateko 172 šios šalies įmonės. Šalies pranašumą stiprina didelė vidaus rinka. Stipriais rezultatais išsiskyrė gyventojams prekes ir paslaugas teikiančios įmonės, o bendrą pelningumą slėgė naftos perdirbimo, chemijos pramonės ir anglių kasybos sektorių rezultatai.
Čekijos augimą daugiausia skatino automobilių pramonė. Vengrijoje gerų rezultatų pasiekė elektronikos ir mažmeninės prekybos sektoriai, o baterijų ir automobilių gamintojai susidūrė su sunkumais.
Tarp keturių didžiausių regiono ekonomikų išsiskyrė Rumunija: bendra jos įmonių apyvarta padidėjo 6,2 proc. Prie šio rezultato prisidėjo mažmeninė prekyba ir automobilių pramonė.
Lyderiai išlaiko pozicijas, tačiau netrūksta ir pokyčių
Pirmąsias septynias sąrašo vietas išlaikė tos pačios įmonės. „Orlen“ liko pirmoje vietoje, o Čekijos „Škoda Auto“ išsaugojo antrąją ir uždirbo didžiausią grynąjį pelną iš visų sąrašo įmonių. Trečiąją vietą išlaikė „Jeronimo Martins Polska“, valdanti didžiausią Lenkijos parduotuvių tinklą „Biedronka“. Tai rodo, kad gyventojams prekes ir paslaugas teikiančios įmonės išlaiko stiprias pozicijas.
Sąraše gerokai į priekį pasistūmėjo įmonės, susijusios su investicijomis į duomenų centrus, naujais automobilių gamybos projektais ir energetika. Jų pažanga rodo platesnį pokytį: Vidurio ir Rytų Europos ekonomikos augimą vis labiau skatina naujos veiklos sritys.
Regiono augimą skatina vis įvairesnės veiklos sritys
Pramonė tebėra regiono ekonomikos stuburas, tačiau augimą skatina vis įvairesnės veiklos sritys. TOP 500 sąraše dabar daugiausia automobilių pramonės ir transporto įmonių: jų yra 94. Vis dėlto jų rezultatai išliko nevienodi, nes paklausa Europoje tebebuvo silpna, o konkurencija su Kinijos gamintojais stiprėjo.
Mažmeninei prekybai padėjo didesnės gyventojų išlaidos, o statybų sektorius sparčiai plėtėsi dėl ES finansuojamų infrastruktūros projektų. Nauja augimo kryptimi tampa ir gynybos pramonė. Keturi didžiausi į sąrašą patekę šio sektoriaus gamintojai bendrą apyvartą padidino 49 proc.
Naftos perdirbimo, chemijos ir metalų sektorius ir toliau slėgė mažesnės žaliavų kainos, silpna pramonės paklausa ir stiprėjanti tarptautinė konkurencija.
„Vidurio ir Rytų Europa savo stiprybę kūrė remdamasi pramonine baze ir glaudžia integracija į Europos tiekimo grandines. Tai tebėra svarbus pranašumas, tačiau aplinka keičiasi.
Sėkmės sulauks tos įmonės, kurios gebės šią pramonės stiprybę derinti su didesniu našumu, lankstumu ir gebėjimu greitai reaguoti į naujus augimo šaltinius.“
– teigia Jarosław Jaworski, „Coface“ Vidurio ir Rytų Europos regiono generalinis direktorius.
Darbo rinka: daugiau dėmesio našumui
2025 m. TOP 500 įmonėse dirbo 2,53 mln. žmonių, arba 1,3 proc. daugiau nei nurodyta ankstesniame sąraše.
Šį skirtumą lėmė tai, kad dalį įmonių sąraše pakeitė kitos. Abiejuose sąrašuose esančiose įmonėse bendras darbuotojų skaičius beveik nepakito. Tai rodo, kad įmonės atsargiau samdė naujus darbuotojus ir toliau investavo į automatizavimą bei našumo didinimą.
Perspektyvos: augimas nuosaikus, tačiau neapibrėžtumas irgi neslūgsta
„Coface“ prognozuoja, kad Vidurio ir Rytų Europos BVP 2026 m. padidės 2,3 proc., o 2027 m. augimas paspartės iki 2,6 proc. Ekonomiką į priekį ves privatus vartojimas, investicijos ir didesnės išlaidos gynybai.
Didesnės Vokietijos viešosios išlaidos galėtų pamažu atverti daugiau galimybių regiono eksportuotojams. Vis dėlto įtampa prekybos santykiuose ir aštrėjanti tarptautinė konkurencija ir toliau kelia didelę riziką.
Pelno maržos jau dabar nedidelės, todėl didžiausioms regiono įmonėms vis svarbiau ne tik augti, bet ir šį augimą paversti tvariu pelningumu.
Atsisiųsti CEE TOP 500 leidinį
