„Coface Baltics“ duomenimis, pernai Baltijos šalyse augo paklausa prekinio kredito draudimui, o išmokų skaičiui išaugus 55,5 proc., bendra draudimo išmokų suma pakilo beveik 270 proc.
Agreguoti duomenys rodo, kad bankrotų skaičius augo Baltijos šalyse ir visoje Vidurio ir Rytų Europoje (VRE). Viešai skelbta, kad 2024 m. Baltijos šalyse pastebimai išaugo įmonių nemokumo atvejų skaičius, o Estijoje augimas buvo didžiausias ir siekė 12,9 proc., kai Lietuvoje užfiksuotas 5 proc. augimas, o Latvijoje – 2 proc. Vertinant absoliučiais skaičiais, Lietuva pirmavo su 1 089 užregistruotais nemokumo atvejais, Latvija pranešė apie 358 atvejus, o Estija užfiksavo 157 verslo nemokumo atvejus.
„Coface Baltics“ vadovo Mindaugo Sventicko teigimu, 2024 m. prekinio kredito draudimo rinka Lietuvoje išsiskyrė reikšmingu augimu, kurį lėmė augantys neatsiskaitymai, didėjantis įmonių bankrotų skaičius ir vis didesnis verslo aplinkos neapibrėžtumas.
„Šios tendencijos paskatino bendroves daugiau dėmesio skirti pirkėjų nemokumo rizikų valdymui ir apsaugoti vieną svarbiausių balanso turto eilučių – gautinas sumas. Verslai vis dažniau supranta, kad stabilių pinigų srautų užtikrinimas tampa esminiu veiksniu jų veiklos tęstinumui, todėl draudimo paslaugų poreikis auga“ –
sako M. Sventickas.
Draudimo išmokų suma Baltijos šalyse pernai išaugo beveik 270 proc. iki 6,6 mln. Eur
Rizikų valdymo eksperto teigimu, ženklus draudimo išmokų šuolis – 55,5 proc. padidėjęs išmokų skaičius (iki 283 išmokų 2024 m., palyginti su 182 išmokomis ankstesniais metais) ir net 269,5 proc. augusi bendra išmokų suma (iki 6,6 mln. Eur, palyginti su 2,45 mln. Eur 2023 m.) – tiesiogiai susijęs su ekonominiais iššūkiais Baltijos šalyse ir jų svarbiausiose eksporto rinkose. M. Sventickas aiškina, kad Baltijos šalys glaudžiai susijusios su šiuo metu stagnuojančia Vakarų Europa, o geopolitiniai sukrėtimai ir sutrikusios tiekimo grandinės lėmė sumažėjusį vartojimą ir gamybą – tai tiesiogiai paveikė įmonių mokumą. Neatsiskaitymų augimas tapo rimtu iššūkiu daugeliui verslų, ypač tiems, kurių veikla pasižymi dideliais finansiniais įsipareigojimais ir ilgu atsiskaitymo terminu.
Didžiausi sukrėtimai – transporto sektoriuje
2024 m. „Coface Baltics“ išmokėjo kelias istorinio dydžio draudimo išmokas, kurios atsirado dėl staigaus anksčiau sėkmingai veikusių įmonių nemokumo. Pagrindinė šių bankrotų priežastis buvo ambicingų plėtros planų ir realių rinkos tendencijų neatitikimas.
„Ypač didelį poveikį pajuto transporto sektorius: esant palankiai ekonominei situacijai daugelis įmonių plėtė savo veiklą, tačiau sulėtėjus Europos ekonomikai ir smukus transporto paslaugų paklausai, rinkoje atsirado per didelė pasiūla, o tai lėmė kainų kritimą ir įmonių pajamų mažėjimą. Negebėjimas greitai prisitaikyti prie pokyčių, dideli finansiniai įsipareigojimai ir per lėtai vykdomas kaštų mažinimas atvėrė kritines finansines spragas“ –
pasakoja „Coface Baltics“ vadovas.
Kaip vieną iš charakteringiausių pavyzdžių M. Sventickas pamini „Integre Trans“ bankroto atvejį Lietuvoje.
„Dar prieš metus ši bendrovė demonstravo gerus veiklos rodiklius ir augimą, tačiau, smarkiai sumažėjus užsakymų skaičiui, ji nespėjo suvaldyti išaugusių sąnaudų ir kreipėsi dėl pripažinimo nemokia. Dėl „Integre Trans“ bankroto „Coface Baltics“ apsidraudusioms įmonėms išmokėjo milijonines draudimo išmokas“ –
sako M. Sventickas.
M. Sventicko teigimu, panašūs atvejai dar kartą primena, kad tvarus augimas reikalauja ne tik optimistinių prognozių, bet ir atsakingo rizikų valdymo, įskaitant atsargų numatymą ir finansinių rezervų užtikrinimą. Taip pat svarbu užsitikrinti tinkamą palaikymą iš kreditorių, kurie galėtų padėti verslams augti subalansuotai ir išvengti finansinių krizių.
Bankrotų skaičiaus augimą lėmė infliacija, palūkanų normos ir geopolitika
„Coface“ ekonomistas VRE regiono šalims Mateušas Dadejus (Mateusz Dadej) pastebi, kad bankrotų skaičiaus* augimas 2024 m. trečiąjį ketvirtį užfiksuotas ne tik Baltijos šalyse, bet ir daugumoje VRE šalių. Vidurio ir Rytų Europoje 2024 m. III ketv. užfiksuotas vidutiniškas 6,7 proc. nemokumo atvejų skaičiaus augimas, palyginti su tokiu pačiu laikotarpiu 2023 m., о bankrotų skaičiaus augimas Vakarų Europoje siekė net 16,3 proc.
„Viena iš [skirtumo] priežasčių – mažesnė valstybių parama įmonėms pandemijos metu, todėl VRE šalyse grįžimas prie įprastos verslo aplinkos prasidėjo anksčiau. Tuo tarpu Vakarų Europoje, kur paramos priemonės buvo dosnesnės, dabar fiksuojamas didesnis bankrotų šuolis. Ši situacija leidžia teigti, kad VRE regionas grįžta prie priešpandeminių nemokumo lygio rodiklių, nors verslo sąlygos išlieka sudėtingos dėl vis dar aukštų palūkanų normų ir geopolitinių rizikų“ –
aiškina „Coface“ ekonomistas.
M. Dadejaus teigimu, Baltijos ir VRE šalių įmonių bankrotų augimui didžiausią įtaką darė trys pagrindiniai veiksniai – infliacija, palūkanų normos ir geopolitika.
„Didėjančios kainos sumažino gyventojų perkamąją galią, dėl ko smuko vidaus paklausa, ypač mažmeninėje prekyboje ir paslaugų sektoriuje. Įmonėms tapo sunkiau refinansuoti skolas, o nauji investiciniai projektai sulėtėjo dėl brangesnio skolinimosi. Trejus metus besitęsiantis karas Ukrainoje ir su juo susijusios sankcijos paveikė tiekimo grandines ir energetikos kainas, o tai ypač jaučia nuo Rusijos rinkų priklausomos valstybės“ –
pasakoja „Coface“ ekonomistas.
Sektorių analizė: didžiausi iššūkiai – transportui ir statyboms
Nors nemokumo rodikliai tarp sektorių skiriasi, 2024 m. labiausiai bankrotų skaičius augo transporto sektoriuje – vidutiniškai 36 proc. Tai siejama su tolesniais ES „Mobilumo paketo“ įgyvendinimo etapais, kurie didina veiklos sąnaudas ir mažina konkurencingumą. Taip pat sparčiai bankrotų skaičiai augo statybų (+19,2 proc.) ir informacinių technologijų (+20 proc.) sektoriuose.
Pasak M. Dadejaus, pastarąjį labiausiai paveikė palūkanų normų augimas:
„IT sektorius dar tik mėgina prisitaikyti prie pasikeitusios verslo aplinkos po spartaus augimo nulinių palūkanų laikotarpiu. Statybų sektoriuje didėję skolinimosi kaštai stabdė naujus projektus. Tuo tarpu mažmeninės ir didmeninės prekybos sektoriuose bankrotų skaičiaus augimas buvo mažesnis (+6 proc.), nes namų ūkių finansinė būklė stabilizavosi dėl augančio realaus darbo užmokesčio.“
Ateities prognozės: verslui teks nuolat galvoti apie finansines rizikas
„Coface“ ekspertų vertinimu, Europos Centrinio Banko (ECB) ir VRE šalių centrinių bankų palūkanų normų mažinimo pradžia signalizuoja apie galimą finansinių sąlygų švelninimą. Tikimasi, kad pigesnis finansavimas sumažins įmonių skolinimosi kaštus ir prisidės prie bankrotų skaičiaus mažėjimo.
„Tačiau VRE regionas išlieka pažeidžiamas dėl geopolitinių rizikų, kurios gali lemti žaliavų kainų šuolius bei neigiamus poveikius regiono ekonomikoms. Tai reiškia, kad verslui teks nuolatos taikytis prie besikeičiančių sąlygų ir aktyviai valdyti finansines rizikas“ –
sako M. Dadejus.
Istorinio masto bankrotai – visame pasaulyje: žlugo žinomos automobilių, energetikos, statybų bendrovės
2024 m. didžiausi bankrotai atskleidžia, kaip skirtinguose sektoriuose susiklostė sudėtingos finansinės situacijos, lemiančios įmonių nemokumą ir plataus masto ekonominius padarinius. Austrijos motociklų gamybos milžinė „KTM“ AG, kartu su dviem savo dukterinėmis įmonėmis, pateikė bankroto bylą, susidurdama su bendra 2,9 mlrd. eurų skola, kuri apėmė 1,3 mlrd. eurų įsiskolinimą bankams bei 365 mln. eurų neapmokėtų tiekimo sąskaitų. Šis bankrotas palietė net 3 623 darbuotojus ir 2 500 kreditorių, tapdamas vienu didžiausių gamybos sektoriaus žlugimų Europoje.
Energetikos sektorius taip pat nebuvo apsaugotas nuo finansinių sukrėtimų – JAV medienos granulių gamybos milžinė „Enviva“ Inc. dėl per didelių įsipareigojimų ir 2,6 mlrd. dolerių skolos pateikė bankroto paraišką, palikdama 1 200 darbuotojų be darbo ir sukeldama finansinių nuostolių šimtams tiekėjų.
Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje viena didžiausių statybų bendrovių „Buckingham Group Contracting Limited“ bankrutavo, palikdama 1 258 kreditorius ir daugiau kaip 1 000 darbuotojų be darbo.
„Šie atvejai rodo viena – išimčių nėra. Per dideli finansiniai įsipareigojimai ir vėlavimas reaguoti į rinkos pokyčius gali neigiamai paveikti bet kokio dydžio ir bet kurio sektoriaus įmonę, netgi privesti prie bankroto“ -
teigia „Coface“ ekonomistas VRE šalims M. Dadiejus.
Pastaba:
* Dėl skirtingo finansinės atskaitomybės reglamentavimo VRE šalyse šiuo metu apie bankrotų skaičių yra pateikiami 2024 m. III ketv. duomenys. Agreguoti duomenys apie bankrotus visose VRE regiono šalyse 2024 m. bus prieinami 2025 m. II ketv.
