„Coface“ rizikos valdymo tyrimas: susidūrus su neapibrėžtumu, verslui svarbiausia greitai priimti sprendimus

Įmonių augimą riboja ne tik rinka, bet ir jų gebėjimas priimti sprendimus. Naujausio „Coface“ tyrimo, kurį vykdant 13 šalių apklausta 1 250 verslo vadovų, duomenimis, 68 proc. jų nurodė lėtą sprendimų priėmimą kaip rimtą kliūtį. Itin neapibrėžtoje aplinkoje verslas turi ne tik išvengti rizikos, bet ir privalo išmokti greičiau priimti sprendimus. Vyksta transformacija, kai rizikos valdymas laipsniškai virsta sprendimų priėmimą ir augimą skatinančiu veiksniu.

Svarbiausi faktai

• 68 proc. įmonių nurodo, kad lėtas sprendimų priėmimas yra rimta kliūtis augimui
• 62 proc. priimančiųjų sprendimus įsitikinę, kad komercinės ambicijos ir rizikos valdymo disciplina vis dar yra iš esmės nesuderinami dalykai
• 44 proc. mano, kad per ateinančius 3–5 metus rizikos valdymo ir finansų specialistų komandos taps strateginiais augimo partneriais
• 77 proc. tikisi, kad strateginiai partneriai pateiks prognozuoti leidžiančių įžvalgų, kurios padės proaktyviau priimti sprendimus

Sprendimų priėmimo paralyžius: naujas rimtas rizikos veiksnys

Ilgą laiką vertinta kaip išorinis rizikos veiksnys, pastaruoju metu rizika yra tapusi labiau vidiniu veiksniu. Daugelyje organizacijų sprendimų priėmimą lėtina nemąžtanti įtampa pardavimo ir rizikos valdymo specialistų komandų santykiuose, o taip pat sunkumai, patiriami bandant pasinaudoti turimais duomenimis. Kone šešios iš 10 organizacijų (59 proc.)  mano, kad rizikos valdymo komandos pateikia pernelyg atsargiai suformuluotą arba rinkos realijų neatitinkančią informaciją. Tai savo ruožtu kursto nepasitikėjimą ir kliudo sprendimų priėmimui. 

Tokia dinamika sukuria užburtą ratą: kai nėra konsoliduotų duomenų (52 proc. įmonių teigia, kad turimi duomenys apie rinkas yra fragmentiški), priimant sprendimus tenka kliautis savo vertinimu; atsargumas didėja, sprendimų priėmimas dar labiau lėtėja.  

Pasakyti „ne“ arba ieškoti galimybės ištarti „taip“: paradigmos pokytis

Tokį paralyžių iš dalies lemia vis dar gynybinis požiūris į riziką. Vienas iš dviejų vadovų arba 50 proc. apklaustųjųįsitikinę, kad pasakyti „ne“ yra saugiau negu ištarti „taip“ netgi tuomet, kai pasitaiko galimybių, kurias būtų galima struktūruotai išnagrinėti ir įvertinti. 

Vis dėlto lūkesčiai sparčiai keičiasi. Nors tik 24 proc. priimančiųjų sprendimus šiuo metu vertina rizikos valdymo specialistus kaip tikrus augimą kuriančius partnerius, 44 proc. galvoja, kad jie tokiais taps po trejų–penkerių metų. Pokytis akivaizdus: geriausių rezultatų pasieks tos įmonės, kurioms pavyks atsikratyti į kontrolę orientuotos mąstysenos ir suteikti darbuotojams galimybę „saugiai ištarti „taip“, nuo pat pradžių į sprendimų priėmimo procesą integruojant rizikos valdymą.  

Tarp lyderių – tik maža dalis įmonių 

Iš apklaustų organizacijų (12,6 proc.) mažuma šiuo metu puoselėja visiškai į augimą orientuotą požiūrį. Šios lanksčiai dirbančios, sumaniai naudojančios duomenis, nebijančios rizikos ir siekiančios augti įmonės, tyrime įvardijamos kaip Open Advantage Leaders, išsiskiria konkrečiais darbo metodais. Dėl to šios lyderės geba paversti neužtikrintumą praktiškai įgyvendinamais sprendimais kur kas greičiau ir pasinaudoja galimybėmis, kurias kitos organizacijos tiesiog praleidžia:

• dauguma (70 proc.) jų įtraukia rizikos valdymo komandas nuo pačių ankstyviausių sprendimų priėmimo stadijų, palyginti su vidutiniškai 58 proc. likusiųjų;
• daugiau jų vertina rizikos valdymą kaip konkurencinį pranašumą (atitinkamai 29 proc. ir 19 proc.);
• jos puoselėja debatų ir diskusijų kultūrą (atitinkamai 38 proc. ir 23 proc.). 

Duomenys ir DI: pagrindiniai akceleratoriai 

Šiame kontekste duomenys tampa vienu svarbiausių veiklos rezultatus lemiančių veiksnių. Vis dėlto tik 20 proc. įmonių nurodė turinčios nuoseklius duomenis apie skirtingas savo rinkas, ir tai riboja jų galimybes lyginti ir numatyti. 

Susidūrus su tokiais apribojimais, lūkesčiai sparčiai kinta: siekiama sumažinti neapibrėžtumą ir paspartinti sprendimų priėmimą, neaukojant kontrolės. 

• 59 proc. vadovų norėtų, kad rizikos valdymo komandos geriau išnaudotų prognozuoti leidžiančias įžvalgas modeliuodamos scenarijus.
• 54 proc. norėtų paspartinti DI paremtų rizikos analizės sprendimų diegimą. 

Nuo apsaugos iki prognozių:  esminis išorinių partnerių vaidmuo 

Šiandien įmonės iš partnerių tikisi kur kas daugiau nei rizikos draudimo: 

• 77 proc. norėtų pasinaudoti prognostine analitika ir geriau numatyti, kaip vystysis rinka;
• 71 proc. tikisi, kad jų partneriai suteiks pasitikėjimo, kuris būtinas, norint geriau išnaudoti visas galimybes. 

Žvelgiant plačiau, 65 proc. priimančiųjų sprendimus įsitikinę, kad išoriniai partneriai turi sudaryti jiems sąlygas drąsiau priimti verslo sprendimus derindami apsaugą, duomenis ir  galimybę numatyti. Šiame naujame kontekste rizikos valdymo specialistai raginami tapti tikrais sprendimų priėmimo partneriais, gebančiais paversti neapibrėžtumą lengviau praktikoje įgyvendinamais sprendimais. 

„Coface“ generalinis direktorius Xavier Durand: 

Atsisiųsti studiją.