Dirbtiniam intelektui (DI) vis labiau įsitvirtinant mūsų kasdienybėje, aštrėja ir pasaulinė konkurencija dėl lyderystės šioje srityje. Kaip ši konkurencija keičia pasaulinę DI rinką ir kokių galimybių bei iššūkių kelia verslui? Svarbiausias tendencijas ir jų poveikį aptaria „Coface“ sektorių ekonomistas Aurélienas Duthoit.
Šiandien vis daugiau kalbama apie sparčiai augančias technologijų galimybes, jų pritaikymą ir poveikį verslo produktyvumui bei darbo rinkai. Akivaizdu, kad dirbtinis intelektas tampa vis svarbesniu ekonominės, pramoninės ir geopolitinės galios veiksniu.
Smarkiai sustiprėjusi geopolitinė konkurencija skatina technologijų pažangą ir keičia tai, kaip naudojame duomenis bei DI. Nors šiandien dirbtiniu intelektu galime naudotis vos keliais paspaudimais, už šio paprastumo slypi kur kas sudėtingesni procesai: šimtai milijardų dolerių investicijų į infrastruktūrą, sudėtingi finansavimo modeliai ir tiekimo grandinės, kuriose didžiausią įtaką turi vos kelios pasaulinės technologijų milžinės.
Dirbtinis intelektas nebėra vien inovacijų ar produktyvumo didinimo priemonė. Jis tapo svarbiu ekonominės, pramoninės ir geopolitinės galios įrankiu.
sako „Coface“ sektorių ekonomistas Aurélienas Duthoit.
1. Ar JAV pavyks išlaikyti lyderystę DI srityje?
JAV technologijų milžinė „Nvidia“, kurios rinkos kapitalizacija yra didžiausia pasaulyje (2 trln. JAV dolerių), jau seniai įsitvirtino akcijų biržoje. Dabar apie planus artimiausiais mėnesiais žengti į biržą paskelbė ir „Anthropic“ bei „OpenAI“. Tai reikšmingas įvykis, ypač turint omenyje, kad „Anthropic“ debiutas biržoje jau vadinamas didžiausiu visų laikų pirminiu viešu akcijų siūlymu (IPO).
Tai dar labiau sustiprins JAV technologijų bendrovių konkurencinį pranašumą – joms šiuo metu tenka net 70 proc. visos pasaulinės DI finansų ekosistemos vertės. JAV taip pat dominuoja DI infrastruktūros srityje, įskaitant serverius ir duomenų centrus. Šalyje sutelkta 50 proc. visų esamų DI infrastruktūros pajėgumų, o iš šiuo metu statomų naujų pajėgumų net 70 proc. taip pat kuriama JAV.
JAV lyderystė itin ryški tiek pagal technologijų įmonių vertę, tiek pagal DI infrastruktūros mastą. O pažvelgus į investicijų srautus matyti, kad ateityje šis pranašumas gali tik didėti.
– aiškina „Coface“ sektorių ekonomistas Aurélienas Duthoit.
Už šios lyderystės slypi ir silpnoji vieta – JAV vis dar yra smarkiai priklausomos nuo importuojamos įrangos ir komponentų, būtinų dirbtinio intelekto technologijoms. Pastaraisiais metais jų importas išaugo net keturis kartus. Taigi susidaro paradoksali situacija: kaip šalis gali dominuoti DI srityje, jei svarbiausių technologijų komponentų tiekimas priklauso nuo kitų valstybių?
Tai atskleidžia naują technologijų geopolitikos realybę: šalis gali pirmauti pagal investicijas, programinės įrangos kūrimą ir rinkos vertę, tačiau nebūtinai kontroliuoti visą technologijų gamybos grandinę. Įmonėms tai reiškia, kad technologijų tiekėjo pasirinkimas tampa ne tik techniniu, bet ir svarbiu strateginiu sprendimu.
Nors JAV dominuoja DI rinkoje, jų tiekimo grandinės išlieka pažeidžiamos. Kuo giliau pažvelgiame į technologijų gamybos procesus – ne tik į mikroschemas, bet ir į kitus būtinus komponentus bei įrangą – tuo aiškiau matyti JAV priklausomybė nuo užsienio tiekėjų.
Siekdamos sumažinti šią priklausomybę, JAV skiria didžiules investicijas vietos gamybai stiprinti. Vis dėlto pažanga vyksta lėčiau, nei tikėtasi, todėl kol kas šių pastangų nepakanka iš esmės pakeisti pasaulinę jėgų pusiausvyrą.
– pastebi „Coface“ sektorių ekonomistas Aurélienas Duthoit.
2. JAV ir Kinijos konkurencija DI rinkoje: kuo skiriasi jų strategijos?
Prieš pusantrų metų „DeepSeek“ proveržis priminė visam technologijų sektoriui, kad konkurencija dirbtinio intelekto srityje – tai ne tik lenktynės, kas daugiau investuos ir sukurs galingiausią DI modelį. Ne mažiau svarbu užtikrinti tinkamą technologijos našumo, kainos ir naudojimo galimybių santykį. Tai ypač aktualu stiprėjant Kinijos konkurencijai. Šalis pasirinko kitokią strategiją nei JAV – daugelis Kinijos kuriamų DI modelių yra atvirieji. Tai reiškia, kad įmonės gali juos įdiegti savo pasirinktoje IT aplinkoje, pavyzdžiui, nuosavuose serveriuose arba Europos duomenų centruose. Tuo tarpu uždarųjų DI modelių tiekėjai dažniausiai siūlo visą sprendimą kaip vieną paketą, apimantį patį modelį, paslaugą ir infrastruktūrą.
Kurdamos pažangius ir lengviau prieinamus DI modelius, Kinijos bendrovės siekia ne tik konkuruoti su JAV technologijų milžinėmis. Tokia strategija taip pat padeda užkirsti kelią JAV įmonėms visiškai įsitvirtinti rinkoje ir išnaudoti savo technologinį pranašumą ilgalaikiam dominavimui.
Šiandien svarbiausia jau ne tai, kas sukurs pažangiausią DI modelį, o kas pasiūlys geriausią kainos ir kokybės santykį.
Kinijai tai svarbu ir geopolitiniu požiūriu. Jos tikslas – neleisti JAV bendrovėms paversti savo technologinio pranašumo išskirtinių pajamų šaltiniu pasaulinėje rinkoje. Kartu taip mažinamos ir JAV galimybės pasinaudoti technologine lyderyste siekiant daryti įtaką kitoms valstybėms
– „Coface“ sektorių ekonomistas Aurélienas Duthoit.
3. Europos vaidmuo DI rinkoje: kokios jos stiprybės?
Kokią vietą šiame sparčiai besikeičiančiame technologijų pasaulyje užima Europa? Pasaulinėje skaitmeninių technologijų rinkoje vis didesnę įtaką įgyja vos kelios stambios bendrovės. DI modelių rinkoje didžiųjų tiekėjų pozicijas stiprina augantis jų paslaugų populiarumas, o debesijos sektoriuje – galimybė dėl didelio veiklos masto teikti paslaugas mažesnėmis sąnaudomis. Dėl to konkurencija mažėja, o dirbtinį intelektą diegiančioms įmonėms kyla vis didesnė priklausomybės nuo kelių pagrindinių technologijų tiekėjų rizika. DI modelių ir jiems reikalingų komponentų srityje Europa vis dar atsilieka nuo pasaulinių lyderių. Tai lemia platesnės struktūrinės problemos, įskaitant reguliavimo, rinkos integracijos ir bendros strateginės vizijos trūkumus, kurie buvo išskirti Mario Draghi ataskaitoje.
Vis dėlto Europa turi stipriųjų pusių, kurios leidžia jai konkuruoti su JAV ir Kinija. Kai kurios Europos bendrovės atlieka itin svarbų vaidmenį pasaulinėje technologijų gamybos ir tiekimo grandinėse.
- ASML – fotolitografijos įrangos gamyba;
- „Zeiss“ – optinės patikros technologijos;
- „Spea“ – elektroninių komponentų testavimo įranga;
- „Siltronic“ – silicio plokštelių gamyba.
Dar vienas svarbus Europos pranašumas – jos rinka, antra pagal dydį pasaulyje. Tai gali tapti stipriu derybiniu svertu santykiuose su kitomis technologijų lyderėmis.
Tiek Europai, tiek jos įmonėms svarbu atsakyti į keturis esminius klausimus:
- Nuo kokių technologijų ir tiekėjų esame priklausomi?
- Kiek ši priklausomybė mums svarbi?
- Kokias alternatyvas turime?
- Kiek kainuotų pereiti prie kito tiekėjo ar technologijos?
Svarbiausia neatsilikti nuo naujų technologijų diegimo. Jų teikiamos galimybės didinti produktyvumą gali padėti įmonėms pagerinti pelningumą ir sustiprinti konkurencingumą.
Duomenys ir dirbtinis intelektas: kaip technologijas paversti realia nauda verslui?
Susipažinkite su tyrimu ir „Open Advantage“ – penkiomis strategijomis, kurios padės geriau valdyti verslo rizikas, priimti užtikrintesnius sprendimus ir išnaudoti naujas augimo galimybes.
