„Coface“, viena iš prekybos kredito draudimo, skolų išieškojimo ir verslo informacijos paslaugų lyderių, paskelbė antrąjį Jungtinės Karalystės įmonių mokėjimo elgsenos tyrimą (1). Jo rezultatai rodo, kad įmonės vis daugiau dėmesio skiria pinigų srautų išsaugojimui, tačiau susiduria su vis didesniais finansiniais iššūkiais. Siekdamos efektyviau valdyti pinigų srautus, įmonės ilgina mokėjimo terminus. Vis dėlto daugelį jų ir toliau varžo tiekimo grandinių sutrikimai, todėl pelningumas išlieka trapus, o pasitikėjimas investicijomis silpnėja.
Pagrindiniai rodikliai
- Finansiniai sunkumai išlieka pagrindine vėluojančių mokėjimų priežastimi. Per pastaruosius metus 9 iš 10 Jungtinės Karalystės įmonių susidūrė su pavėluotais mokėjimais. Vidutiniškai mokėjimai vėlavo 34 dienas, o tai yra dviem dienomis ilgiau nei pernai.
- Sutarti mokėjimo terminai pailgėjo iki vidutiniškai 57 dienų, tai yra beveik savaite ilgiau nei pernai. Šie terminai dabar yra vieni ilgiausių Europoje, nes įmonės mokėjimams numato ilgesnius atsiskaitymo laikotarpius.
- Dauguma dirbtinio intelekto naudotojų nurodo padidinę paslaugų pirkimą iš išorės tiekėjų, o tai rodo, kad ši technologija sukuria papildomų išlaidų tiekėjams, o ne juos pakeičia.
- Beveik pusė (45 %) įmonių mano, kad per artimiausius 12 mėnesių Jungtinės Karalystės ekonominė padėtis blogės, o 57 % prognozuoja, kad vėluojančių mokėjimų skaičius didės. Palyginimui, pernai taip manė tik 37 % apklaustųjų.
Ilgėjant mokėjimų vėlavimui, prastėja ir verslo lūkesčiai
Vėluojantys mokėjimai išlieka plačiai paplitusi problema. Per pastaruosius metus apie mokėjimų vėlavimą pranešė 89 % Jungtinės Karalystės įmonių.
Vidutiniškai mokėjimai vėluoja 34 dienas, tai yra dviem dienomis ilgiau nei prieš metus. Dažniausiai klientai vėlavimą aiškina finansiniais sunkumais (37 %), o antroje vietoje pagal dažnumą yra organizacinės problemos (26 %).
Nė viename sektoriuje neužfiksuota bendro mokėjimo drausmės gerėjimo. Ryškiausias situacijos blogėjimas pastebėtas popieriaus ir medienos, metalų bei automobilių ir transporto sektoriuose. Tam įtakos turėjo stiprėjanti Kinijos konkurencija, didesni JAV muitų tarifai ir tiekimo grandinių sutrikimai, susiję su konfliktu, į kurį įsitraukęs Iranas.
(Data for graphs in .xlsx format)
Žvelgiant į ateitį, daugiau nei pusė respondentų (57 %) tikisi, kad per artimiausius 12 mėnesių vėluojančių mokėjimų daugės, nes makroekonominės sąlygos tampa vis sudėtingesnės.
Mokėjimo terminai didina spaudimą smulkesnėms įmonėms
Mokėjimo terminų taikymas Jungtinėje Karalystėje išlieka įprasta praktika. Tik 1,6 % respondentų nurodė nesuteikiantys atidėto mokėjimo galimybės. Visgi vidutiniai mokėjimo terminai dabar siekia 57 dienas, tai yra šešiomis dienomis daugiau nei ankstesniais metais (jie yra vieni ilgiausių Europoje).
Trečdalis didelių įmonių taiko ilgesnius nei 90 dienų mokėjimo terminus, tuo tarpu tarp labai mažų ir mažų įmonių tokių yra tik 12 %.
Ilgiausi mokėjimo terminai būdingi gamybos ir pramonės sektoriams, tokiems kaip energetika, plastiko gamyba, chemijos pramonė ir automobilių sektorius. Tuo tarpu į vidaus rinką orientuoti paslaugų sektoriai, pavyzdžiui, svetingumo, turizmo, farmacijos ir sveikatos priežiūros, paprastai taiko trumpesnius mokėjimo terminus dėl griežtesnio pinigų srautų valdymo.
Ilgėjantys mokėjimo terminai dar labiau apsunkina mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį. Didelės organizacijos paprastai gali absorbuoti pavėluotų mokėjimų poveikį, tačiau daugelis smulkesnių įmonių jau dabar balansuoja ties išlikimo riba ir yra priverstos itin atidžiai valdyti pinigų srautus vien tam, kad galėtų tęsti veiklą.
Ekonominėms sąlygoms prastėjant, kiekviena papildoma laukimo diena, kol bus gautas mokėjimas, riboja jų galimybes augti ir atlaikyti tolesnius sukrėtimus
– teigia Benoit Urbin, „Coface“ Jungtinės Karalystės ir Airijos padalinio vadovas.
Dirbtinio intelekto našta tiekimo grandinei
Užuot mažinęs išlaidas tiekėjams, dirbtinis intelektas verslui sukuria papildomą kaštų sluoksnį. 80 % dirbtinį intelektą naudojančių įmonių nurodė, kad ši technologija pakeitė jų bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais modelį. Dauguma jų teigė, kad priklausomybė nuo trečiųjų šalių ekspertų ne sumažėjo, o priešingai, padidėjo.
Tarp didelių įmonių klientų aptarnavimas išsiskyrė kaip vienintelė funkcija, kurioje buvo pastebėta priešinga tendencija: veiklos dažniau buvo vykdomos įmonės viduje, o ne perduodamos išorės paslaugų teikėjams. Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė ryšį tarp didesnio dirbtinio intelekto naudojimo ir augančio nemokumo atvejų skaičiaus keliuose sektoriuose. Tai leidžia daryti prielaidą, kad tiekėjai, nesugebantys prisitaikyti prie technologinių pokyčių, gali susidurti su didėjančiu spaudimu, nepaisant bendro su dirbtiniu intelektu susijusios paklausos augimo.
(Data for graphs in .xlsx format)
Įmonės tikisi pelno augimo, tačiau optimizmas remiasi trapiais pagrindais
Nors daugiau respondentų mano, kad per artimiausius 12 mėnesius Jungtinės Karalystės ekonomikos padėtis blogės (45 %), o ne gerės (25 %), pačių įmonių požiūris į savo veiklos perspektyvas išlieka optimistiškas. 51 % įmonių tikisi pelno augimo. Vis dėlto didelė šio optimizmo dalis grindžiama sąnaudų mažinimu ir pinigų srautų valdymu, pasitelkiant ilgesnius mokėjimo terminus. Dėl to daugelio įmonių pelningumo maržos išlieka itin jautrios nepalankiems pokyčiams.
Kadangi nemaža dalis įmonių ir toliau susiduria su ribotais grynųjų pinigų rezervais, aukštos palūkanų normos išlieka didžiausiu verslo rūpesčiu. Ilgiau išsilaikančios didelės skolinimosi sąnaudos gali sumažinti pasiektą pelningumo augimą ir dar labiau apsunkinti įmonių finansinę padėtį.
(1) Tyrimas buvo atliktas 2026 m. liepą, apklausiant 608 įmones.
