Nepaisant neseniai pasirodžiusių vilties teikiančių užimtumo ir viešųjų finansų rodiklių, Italijos ekonomikai niekaip nepavyksta pakilti. Augimas išlieka silpnas; jam atsigauti trukdo stagnuojantis našumas ir niekaip neįveikiami struktūriniai iššūkiai.
Vangus augimas lėtina atsigavimą po pandemijos
Antrąjį 2025-ųjų ketvirtį Italijos BVP krito 0,1 proc., palyginti su praėjusiu ketvirčiu. Tai pirmasis susitraukimas per dvejus metus, kuris tik darkart patvirtino, kaip silpnai auga šalies ekonomika (Italija grįžo į iki 2008-ųjų krizės pasiektą BVP lygį tik 2024-ųjų pabaigoje). Tokią situaciją pirmiausia lėmė išorinės paklausos krytis – šalies pagrindinių prekybos partnerių silpnos padėties ir geopolitinės situacijos neužtikrinimo padarinys. Po laikino ūgtelėjimo, kurį paskatino naujų JAV muitų laukimas, prekių eksportas antrąjį ketvirtį sumažėjo 2,2 proc. Tuo pačiu metu namų ūkių vartojimas išlieka vangus: gyventojus stabdo pasitikėjimo ir perkamosios galios trūkumas. Pastaroji, nors infliacija stabilizuota, dar vis neatsigauna.
(diagramos duomenys .xls formatu)
Investicijos: vienintelė džiugi žinia
Pagrindiniu augimo varikliu išlieka investicijos, kurias palaiko Europos lėšos, skirtos pagal NGEU (angl. Next Generation EU) planą. Šalis, kuri yra didžiausia naudos gavėja absoliutine išraiška, jau gavo 122 mlrd. Eur arba 63 proc. visų jai numatytų išteklių ir gerokai viršijo ES vidurkį (49 proc.). Šios lėšos, kurios numatytos struktūrinėms reformoms ir investicijoms į ilgalaikes strategines sritis, tokias kaip skaitmeninė ir ekologinė pertvarka bei socialinė sanglauda, turėtų duoti ilgalaikį didinamąjį poveikį.
Užimtumas: apgaulinga pažanga
Darbo rinkos rodikliai užkopė į visų laikų aukštumas: nedarbas siekia 6 proc., o užimtumo rodiklis – 62,8 proc. Vis dėlto šie skaičiai slepia kur kas sudėtingesnę realybę: darbo vietos daugiausia kuriamos žemo našumo sektoriuose (statyba, mažmeninė prekyba, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos), ir šia galimybe dažniausiai naudojasi tie, kam per penkiasdešimt. Dėl to našumas vienam gyventojui krenta, dar labiau gilindamas vangaus augimo problemą.
Viešieji finansai: nežymus pagerėjimas
Įvedus fiskalinę discipliną ir pradėjus laipsniškai mažinti „Superbonus“1, 2024 m. biudžeto deficitas buvo sumažintas perpus iki 3,4 proc. BVP. Toks pagerėjimas nuramino rinkas, todėl valstybės skolinimosi palūkanos sumažėjo. Vis dėlto skola išlieka didelė, ir daug fiskalinės erdvės manevrams nėra, ypač ir toliau numatant menką potencialų augimą.
„Europai atsigaunant po pandemijos, Italija buvo tarp lyderių, tačiau dabar jos ekonomika grįžta į buvusią padėtį: vidaus paklausa stagnuoja, užsienio prekyba juda sunkiai, o šaliai niekaip nepavyksta paversti laikino pagreičio tvariu augimu“, –
teigia Laurine Pividal, „Coface“ ekonomistė Pietų Europai.
[1] G. Conte vyriausybės 2020 m. įvesta mokesčių kreditų programa „Superbonus“, pagal kurią namų renovacijai, siekiant efektyvaus energijos vartojimo, buvo skiriamos 110 proc. mokesčių paskatos.
